Iš visų režisieriaus bei scenaristo Martino McDonagho darbų pozityviausiai prisimenamas jo pirmasis filmas – 2008-ų metų kriminalinė komedija „Reikalai Briugėje“ (angl. „In Bruges“). Jame buvo šmaikščių nusikaltėlių nuotykių nežinomame Belgijos mieste, bet po linksmu paviršiumi slypėjo religinės bei egzistencinės tematikos. Šis režisieriaus gebėjimas sklandžiai sujungti humorą bei tamsias istorijas išliko jo kituose filmuose ir tęsiasi naujausiame darbe „Salos vaiduokliai“ (angl. „The Banshees of Inisherin“). Šįkart režisierius sugrąžina pagrindines „Reikalų Briugėje“ žvaigždes Coliną Farrellą bei Brendaną Gleesoną ir tai gali privesti tikėtis panašiai smagios komedijos. Juokelių tikrai yra ir nemažai, bet „Salos vaiduokliai“ apskritai yra egzistenciškai nesmagi istorija, su prislėgtais veikėjais ir niūria nuotaika.
Siužetas
1923-ieji metai, Airijoje vyksta pilietinis karas, tačiau šalia esančioje Inišerino saloje įsikūrusiems gyventojams jis nė motais, nes jų kasdienybę sukrėtė kur kas reikšmingesnis įvykis. Ilgametė draugystė tarp pagyvenusio smuikininko Kolmo (Brendan Gleeson) bei geraširdžio, bet ne itin protingo Padraiko (Colin Farrell) netikėtai nutrūksta, kai Kolmas vieną dieną tiesiog pareiškia, kad nebenori su juo draugauti. Pasimetęs Padraikas sunkiai priima šį sprendimą ir ieško būdų kaip šią draugystę atkurti. Kas prasidėjo kaip mažytis konfliktas, turės didelių pasekmių aplinkiniams salos gyventojams.
Filmas
Kaip minėta, M. McDonaghas puikiai moka su humoru pateikti istorijas apie tamsiausias žmogiškumo kerteles ir „Salos vaiduokliai“ nėra išimtis. Tik šįkart filmas yra labiau liūdnas nei juokingas. Tai, visų pirma, yra pasakojimas apie skaudžią draugystės pabaigą. Nors pradžioje esanti išsiskyrimo scena pateikta šmaikščiai, jį įgauna tamsesnį atspalvį, kai atsiskleidžia šio sprendimo priežastys ir vidiniai pasauliai. Vienas veikėjas jau paveiktas nevilties ir bando susitaikyti su savo mirtingumu, o kitas puola į neviltį praradęs vieną svarbiausių dalykų ir taip tuščioje kasdienybėje. Prie jų dar prisijungia ne ką laimingesni šalutiniai veikėjai, Padraiko sesuo Siobana (Kerry Condon) ir miesto kvaileliu laikomas Dominikas (Barry Keoghan), ir juos visus šis mažas incidentas privers tvarkytis su tuštumomis savo gyvenimuose. „Salos vaiduokliai“ yra tematiškai labai turtinga istorija su papildomu žiupsneliu misticizmo, suteikiančiu jam folkloriškos pasakos prieskonį.
Inišerino sala yra tinkama vietovė perteikti šiai niūriai atmosferai. Gamtos vaizdai švyti spalvomis ir paryškina tą tuščią aplinką, kurioje veikėjai praleidžia visus savo gyvenimus. Filmas taip pat juda panašiai, siužetas pasakojamas lėtai, muzikos ar veiksmo mažai. Su didesniu dėmesiu dialogams ir besikartojančiomis vietovėmis nesunku įsivaizduoti šį filmą kaip scenos pjesę (kurių režisierius savo repertuare turi daugiau nei filmų). Tuo „Salos vaiduokliai“ labai skiriasi nuo „Reikalų Briugėje“. Ten irgi buvo galima įžvelgti gilesnių poteksčių su Briugės miestu, atstojančiu pagrindinių herojų skaistyklą, bet ten buvo ir susišaudymų, narkotikų, lengvabūdiškų juokelių. O „Salos vaiduokliai“ yra tiesiog nesmagus ir stimuliuoja slogią nuotaiką per tylą, tamsesnes istorijos potekstes ar nuolat susirūpinusius veikėjus.
Bet jame irgi yra humoro. Tamsaus ir pakaruokliško humoro, bet vis tiek. Režisierius atskleidžia komiškuosius situacijos aspektus, kai vienas draugas nori staigiai nutraukti draugystę, bet vis tiek nesugeba atsikratyti įkyruolio. Taip pat yra perteikiama ir šmaikščioji tos tuštumos pusė, kur salos gyventojams bet koks menkas įvykis ar nuokrypis nuo rutinos prilygsta lašui vandens dykumoje, tad kiekvienas turi savo nuomonę šiame konflikte. Apskritai, dialogai yra parašyti šauniai ir perteikti dar šauniau su komišku ritmu ir gražiai skambančiais stipriais airiškais akcentais.
Na ir žinoma, istorija nebūtų tokia veiksminga be labai stiprių aktorių ir kiekvienas jų čia atlieka nuostabų darbą. C. Farrellas atlieka jausmingą nuoširdaus kvailelio vaidmenį, kuris kertasi su B. Gleesono geraširdžiu, bet siaubingai užsispyrusiu charakteriu. Aktorės Kerry Condon veikėja Siobana turi daugiau energijos ir gyvybės už kitus, o Barry Keoghanas perteikia tragiškiausią istorijos herojų. Veikėjai kompleksiški ir besikeičiantys, bet visi aktoriai juos šauniai realizuoja.
Išvada
Jei jau kreipiant dėmesį į balus, kodėl šitaip išgyrus filmą galutinis įvertinimas tik 8? Kiekvienas pavienis aspektas, siužetas, režisūra, techninė pusė, vaidyba, iš tikrųjų nusipelno geriausių įvertinimų, bet galutinis balas stiprus aštuonetas. Taip, matematika neatitinka, bet kitaip neišeina parodyti, kad „Salos vaiduokliai“, kad ir koks idealus, tiesiog asmeniškai nesukėlė tokių stiprių emocijų ar susižavėjimo kaip kiti ne taip nušlifuoti filmai. Bet kokiu atveju, „Salos vaiduoklius“ vis tiek galima stipriai rekomenduoti. Gal slogi atmosfera ir bendras niūrumas nepaliks su smagia nuotaika, bet ją palengvins sklandžiai prijungtas humoras, o vaidyba, turtinga istorija, gilūs veikėjai ir techniniai aspektai yra tiesiog nepriekaištingi.
