Rio 2

„Amazonės grožis“

Brazilas ir ilgametis kino studijos „20 Century Fox“ režisierius Carlosas Saldahna, padovanojęs visam pasauliui neužmirštamus ir jau kultine laikomus „Ledynmečio“ animacijos pirmus tris filmus bei 2011 metais pasirodžiusią šios nuotaikingos istorijos apie papūgas pradžią, pristato dar spalvingesnį ir žymiai juokingesnį nuotykį nei tas, kurį galėjome stebėti lygiai prieš trejus metus.

Animatorius kviečia atsidurti Amazonės džiunglių centre ir kartu su senais bičiuliais atrasti naują gyvenimo kampelį, kuriame bus galima sutikti naujus veikėjus ir pajusti žymiai malonesnį ir tikrai pašėlusį sambos ritmą už tą, kuriuo teko gyventi Rio de Žaneire.

Apie ką mes čia…

Atradę vienas kitą Žydrius ir Pupa sukūrė šeimą, kurioje auga trys patrakę, bet labai mylimi vaikai. Vieną dieną šeimyna sužino, kad jie nėra vieninteliai išlikę savo rūšies atstovai. Kad įsitikintų, jie susiruošia kelionei į tolimas Amazonės džiungles, kuriose galėjo apsigyventi jų gentainiai. Prasideda ilga ir varginanti kelionė, kurioje bičiuliams teks vėl susidurti su senais priešais ir atrasti naujus draugus.

Kūrinio vidus

Pasirodžius pirmai animacinio filmuko daliai niekas nesitikėjo finansinio potencialo, tačiau mėlynos papūgos nustebino ir, kaip originalus projektas, susišlavė visai gerus pinigus. Tikėtis iš tęsinio kažko įdomesnio ir originalesnio tiesiog nebuvo galima, nes akivaizdu, kad studija ir jos vadovai norėjo dar kartą pasipelnyti, kaip dažnai būna su vieno ar kito filmo tęsiniais. Tačiau pastaruoju metu tęsiniai lenkia savo pirmtakus tiek kokybe, tiek siužetu, todėl galima teigti, jog „Rio 2“ yra žymiai spalvingesnis ir malonesnis projektas.

Juokingiausias viso filmuko scenarijaus aspektas – jis primena daugelį tęsinių, kuriuose pagrindu tampa pagrindinių pirmos dalies veikėjų šeimos idilė, vaikų būrys ir, žinoma, visada turi atsirasti buvęs vieno ar kito veikėjo mylimasis, norintis sugražinti savo kadaise pamesta meilę. Nors ir viskas atrodo kurta pagal tą patį šabloną, tačiau šios juostos gyvybingumas gali užkrėsti bet ką. Šokiai, daug ritmo, nuostabiausios veikėjų sudainuotos dainos ir visa tai spalvingose ir tikrai pavojingose džiunglėse. Nors pats filmas atrodo kaip nebloga reklama Brazilijai, tačiau daugelis pamatęs kokie siaubūnai ten gyvena rimtai pagalvos ar norėtų atsidurti šiame krašte. Anakondos, krokodilai, piranijos… Net šiurpas per odą eina kai pagalvoji, kad ten laukia tikra mirtis. Vaikams gal ir linksma, tačiau suaugęs žmogus rimtai pagalvotų ar kišti koją į tokią pavojingą vietą.

Veiksmo vieta pasikeičia, kaip ir daugelis veikėjų. Seni išlieka, tačiau jiems į pagalba ateina būrys naujų. Deja, nėra jokio labiau iš minios išsiskiriančio naujoko, kuris galėtų konkuruoti su pirmos dalies spalvingaisiais. Žinoma, antagonistai irgi ne ką geresni už teigiamus herojus, tačiau už varlę – didelis Ačiū kūrėjams. Būtent ji ant savęs tempia visą nevykėlių blogiukų humorą, kuris taip reikalingas, kad neužsimirštum po spalvingų papūgų šokių, kurie hipnotizuoja akis ir mintis. Dar galima paminėti, jog filme parodytas labai tikroviškas šeimyninio gyvenimo principas. Kai atsiranda kiti, seni bičiuliai, senos meilės ir susitinkama su šeima, galima užmiršti apie savo dabartinį statusą ir tą asmenį, kuris buvo šalia sunkiausiomis akimirkomis. Dažnai moterys ir vyrai, sutikę buvusius, sugeba palikti šešėlyje savo antrąsias puses. Režisierius parodo, kad reikia gyventi dabartimi ir mylėti tuos, kurie dabar yra šalia, o ne buvo kadaise.

Pasibaigiant filmukui galima spręsti, kad mūsų laukia tęsinys, bet, kas svarbiausia, peržiūra įvyksta akimirksniu, net nepastebi, kad juosta jau baigiasi. Nenuobodus reginys kiekvienam, tiek mažam, tiek dideliam žiūrovui. Galbūt ir ne geriausias animacijos pavyzdys, visgi čia ne „Pixarai“, tačiau šiais metais studija „20 Century Fox“ mus maitina išties smagiais darbais. Tikėkimės, kad ir „Kaip prisijaukinti slibiną 2“ bus toks pat geras, kaip ir jo pirmtakas. Na, o dabar vis dar šokame sambos ritmu su pavasariškai nusiteikusiomis papūgomis.

Techninė juostos pusė

Palyginus su pirmuoju „Rio“ filmuku, matosi akivaizdūs pasikeitimai vizualiniame plane. Iš karto galima pasakyti, kad animacinis juostos pamatas progresavo ir galiausiai pamatome itin efektingą ir žavų bendrą vaizdą, kuris savo spalvų palete sugeba prikaustyti prie ekrano kaip kokiame hipnozės seanse. Trimatė erdvė suteikia tam tikro šarmo, todėl vaizdas atrodo žymiai gilesnis ir tikroviškesnis.

Dar labiau filmas žavi ne tik savo spalvomis, tačiau ir nuostabiais Brazilijos ritmais, kuriais režisierius ir jo nuolatinis kompozitorius dalijasi su žiūrovais, prikaustydami mus prie kėdžių, kad pajustume tikrą sambos ritmą savo kailiu. Išties nepamirštama muzikinė palyda, kuri galvoje skamba ir išėjus iš kino salės.

Juostos montažas ir istorijos pateikimo principas smagus. Vietomis viskas primena Jameso Camerono „Įsikūnijimą“, tačiau tokios scenos ir jos pateikimas juostai suteikia savito epiškumo. Net ir animacinis projektas gali tapti labai vaizdžiu mūšio lauko pavyzdžiu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Atsisakydami originalaus įgarsinimo šalies platintojai nepralaimėjo. Šį karta žiūrovai gali išgirsti ne tik puikiai dubliuotus veikėjų balsus, bet ir aktorių pastangas kuo įtikinamiau perteikti jų emocijas. Šį sykį mūsų tautiečių įgarsintas filmas susižiūri labai maloniai, todėl tikimės, kad ir ateities animaciniai projektai galės sulaukti tokių stiprių dubliažų.

Verdiktas

„Rio 2“ – tai spalvingesnis nuotykis po Brazilijos vietoves su puikiu ir užvedančiu sambos ritmu už 2011 metais pasirodžiusią Žydriaus nuotykio pradžią. Kokybiška animacija skirta visai šeimai, kurioje be smagių nuotykių ir puikios muzikinės palydos galima atrasti ir gilesnes mintis apie šeimos vertybes ir pasiaukojimą vardan mylimų.