„Didingiausias mūšis“
Daug triukšmo ir nepasitenkinimo 2012 metais sulaukęs kino ekranuose dar nepasirodęs „Žmogaus-voro“ perkrovimas po premjeros tapo ne tik finansiniu hitu, tačiau buvo puikiai priimtas kino kritikų, eilinių žiūrovų ir superherojaus gerbėjų, kurie pradžioje labai skeptiškai žiūrėjo į projekto perspektyvas. Po tokio galingo starto studija nedvejodama pratęsė sutartį su režisieriumi Marku Webbu dar dviem filmams apie populiarųjį „Marvel“ komiksų visatos veikėją. Režisierius tęsiniams pasirinko neįtikėtiną sprendimą –į kino ekranus perkelti istoriją apie „Grėsmingąjį šešetuką“.
Kino kūrėjas dar kartą kviečią atsidurti Niujorko gatvėse ir kartu su raudonai-mėlynu miesto didvyriu pradėti karą su nenugalimais ir paslaptingais blogiečiais, kurių pagrindinis tikslas – užvaldyti visą planetą.
Apie ką mes čia…
Piteris Parkeris, kurio tapatybę slepią Žmogaus-voro kaukė, atsigavo po sunkaus susidūrimo su daktaru Kurtu Konorsu ir tapo Niujorko miesto numylėtiniu ir talismanu, tačiau jo ramybė ir kova su gatvės plėšikais trunka neilgai. Horizonte pasirodo labai galingas priešas Elektro, kurio smogiamoji galia prilygsta žaibams. Negana to, senasis vaikino draugas Haris Osbornas irgi nori jam pakenkti. Prasideda pati svarbiausia Piterio gyvenimo kova, nulemsianti tolesnę jo ir viso pasaulio ateitį…
Kūrinio vidus
Tai, ką ne tokioje tolimoje praeityje padovanojo Samas Raimis ir ką mums demonstruoja Marcas Webbas, visiškai skirtingi komikso ekranizacijų lygiai. Jeigu pirmoji „Žmogaus voro“ trilogija buvo labiau orientuota į pačius seniausius komiksus, tai naujoji vizija tiesiog nepriekaištingai perimta iš televizinių serialų ir „Ultimate Spiderman“ komiksų puslapių. Kad ir kaip būtų keista, serijos perkrovimas pasiteisino ir išėjo visiems į naudą. Kitoks, žymiai agresyvesnis ir labiau komiksinis superdidvyrio įvaizdis tampa puikiausiu pramoginiu varikliu, kuriame nėra nereikalingų dramų ir apsiašarojusio Piterio Parkerio.
Naujas filmas prasideda ten, kur baigiasi jo pirmtakas. Tai vientisa istorija, padalyta į keturias dalis, kurios lyg dėlionė galiausiai padės išsiaiškinti visą tiesą apie Piterio tėvų dingimą ir Oskorpo galią bei visam pasauliui kylančią grėsmę. Prisiminus visą „Žmogaus voro“ kelią, jis, nors ir pasakotas skirtingais būdais, turi bendrą pamatą – Oskorpą. Būtent iš šios korporacijos sklindantis pavojus priverčia žmogų-vorą kiekvieną kartą stoti į kovą. Įmonę gaubia daug paslapčių, todėl tik filmo gale bus galima suvokti visą grandiozinį blogiečių planą, siekiant viską užvaldyti ir pakeisti pasaulio struktūrą. Toks painus siužetas, papasakotas naujausiame filme sukelia maišatį net ir visai gerai besigaudantiems šio „Marvel“ komikso visatoje, o ką kalbėti apie žmonės, kurie tik kine susipažįsta su šiuo visame pasaulyje mylimu herojumi.
Labiausiai kiekvieną superherojų filmą puošia blogiukai. Šioje juostoje jų turime net tris. Žinoma, kaip dažniausiai būna tokio pobūdžio juostose, vienas už kitą galingesni priešininkai turi vieną panašią savybę – daugelis jų yra nelamingų eksperimentų aukos ir kitų piktadarių marionetės. Esminiu filmo piktadariu tampa Elektro, kurio žaibuojančios rankos priverčia net patį Žmogų-vorą gerai pajudinti savo kūną. Kas įdomiausia, atidesni žiūrovai galėjo pamatyti pirmos dalies pabaigoje žabuojantį dangų, kuris anonsavo tęsinio antagonisto pasirinkimą. Stiprus priešininkas, tačiau jis nėra stipriausias veikėjas, kurį galėjo pasiūlyti platus komikso pasaulis. Neabejotina – Venomas pasirodys kitose dalyse, ko tikrai labai reikia, nes tai pats galingiausias žmogaus-voro priešas. Kitu skausmingu Piterio išgyvenimu tampa jo draugas Haris Osbornas, filmo eigoje pavirstantis į Žaliąjį Gobliną. Galbūt per anksti kūrėjai įterpė šį patį aršiausią herojaus priešininką. Žinoma, tai didžiausia juostos pažiba, nes tiek blogio nei Elektro, nei kitas priešininkas neturėjo. Kalbant apie trečią ir paskutinį susidūrimą, tai, deja, visiškai neatskleistas Raganosio paveikslas. Akivaizdu, kad kūrėjai atidėjo jo nuotykius į kitą, 2016 metais pasirodantį trečią filmą. Kiekvienas iš šių išvardintų antagonistų įdomus, spalvingas ir labai charizmatiškai perteiktas, todėl žiūrovams tikrai nebus nuobodu stebėti, kaip vargšelis Piteris Parkeris turės su kiekvienu iš jų susidurti.
Veiksmo plane juosta pralenkia savo pirmtaką, kuris išties vietomis buvo nuobodžiai pateiktas. Šiame filme adrenalinas ir veiksmas liejasi per kraštus. Panašus vaizdas lyg stebėtum Disnėjaus „Marvelo“ ekranizacijas, kurios marga ne tik nuo efektų, bet ir puikiausių veikėjų triukų. Išties, tai naujas žvilgsnis į Žmogaus-voro istoriją, kuri savo galia pralenkia visą Samo Raimio trilogiją. Net baisu pagalvoti kas mūsų laukia sekančiose dalyse, kai susijungs galingiausi priešai ir gims „Grėsmingasis šešetukas“. Pageidautina neišbėgti iš kino salės, kol nepasibaigs finaliniai titrai, nes laukia dar viena įspūdinga scena, kuri taps išties istoriniu įvykiu kitiems „Marvel“ komiksų ekranizuotiems filmams.
Techninė juostos pusė
Nors beveik visas filmas atrodo kaip CGI produktas, tačiau, tenka pripažinti, kad visi efektai išdirbti iki maksimumo. Sunku prie ko nors prikibti, nebent tai būtų Elektro veidas, kuris primena mėlyna albinosą iš Pandoros planetos. Išties puikiai pasidarbavo specialistai ir pristatė įspūdingą dvejų su puse valandų šou, kuriame ant kiekvieno kampo puikuojasi išleistas kelių šimtų milijonų biudžetas.
Trimatis filmo vaizdas, kuris irgi buvo apdirbtas naujausiomis technologijomis, kaip ir vizualieji efektai, atrodo patobulėjęs ir žymiai gilesnis nei 2012 metais, kai į pasaulio kino teatrus įžengė naujasis Žmogaus-voro benefisas. Daug gerų ir iš pirmo asmens nufilmuotų scenų, kurios priverčia atsidurti visų įvykių epicentre ir karts nuo karto bandyti judinti galvą, kad koks nors iš ekrano gelmių skriejantis daiktas nepataikytų į galvą.
Kameros darbas filme ne tik papuošią bendrai rodomą vaizdą įspūdingais miesto kraštovaizdžiais, bet ir labai detaliai pateikia kiekvieną filme rodomą sceną, ypač mūšio lauke vykstančius susigrūmimus tarp herojaus ir kurio nors antagonisto. Išties kvapą gniaužantys vaizdai, kuriais taip maloniai pasidalija filmo operatorius Danielis Mindelis. Jam tai ne pirmas didingas ir multimilijoninis projektas.
Garso takelis labai gerai atspindį visą filme rodomą atmosferą ir nuteikia vien tik geriausioms emocijos, galima pajusti ir baimę ir kartu džiugesį. Epiškai skambančios muzikinės kompozicijos irgi pabrėžia, jog tai išties didingas projektas, kuriam šiais metais bus sunku surasti lygiaverti partnerį. „Kapitonas Amerika: Žiemos karys“ yra vienintelis šių metų darbas, kuriam gali prireikti drąsos susigrumti su tokia galinga studijos „Sony“ pinigų kalimo mašina.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktorius Andrew Garfieldas, pasimatavęs Žmogaus-voro triko, puikiai jam tiko, todėl antroje filmo dalyje galime vėl stebėti jo visai smagų pasirodymą, kuris gal ir neprilygsta draminiam Tobey Maguire‘o įvaizdžiui, tačiau susižiūri pakankamai gerai. Iš humoro pusės filmas ir jo veikėjas tikrai vykusiai parinktas.
Gwen Steisę vaidinanti naujos aktorių bangos talentingoji Emma Stone dar kartą demonstruoja savo puikiai įgyvendintą personažą. Bent jau komikso puslapiuose buvo pastebimas toks pats personažo. Gaila tik dėl vieno – ateityje aktorę pakeis kita moteris.
Jamie Foxxas pirmą kartą savo karjeroje sutiko suvadinti komikso personažą ir tas jam pavyko išties gerai, tačiau pats veikėjas labai jau skiriasi nuo to vaizdo, kurį buvo galima matyti tiek komiksuose, tiek animaciniuose filmuose. Iš tiesų, kai kur jis net labai juokingai atrodo, tačiau pati aktoriaus vaidyba gelbėja situaciją ir gauname labai charizmatišką Elektro, bent jau jo balsas tai tikrai išskirtinis. Deja, bet jis nekelia jokios baimės.
Kalbant apie baimę, tai Žaliojo Goblino pasirodymas tikrai sukelia nemalonų pojūtį. Tikras negandų ir šizofrenijos įsikūnijimas, kuriame susikaupė tiek blogio, jog net veidas primena klasikinio Goblino atvaizdą. Atlikęs šį, patį įspūdingiausią, filmo vaidmenį, aktorius Dane‘as DeHaanas vis stipriau žengia į Holivudo Olimpo viršūnę. Jau dabar matosi, kad jo laukia puiki ateitis, kurią galiausiai vainikuos Oskaro statulėlė.
Labiausiai gaila Paulo Giamatti‘io, kuriam teko suvaidinti Raganosį. Šmaikštus ir ant viso pasaulio pikto ruso įvaizdis, kuriam norisi vien tik griauti. Matomai šis malonumas jam bus suteiktas kituose filmuose. Kardinaliai vaidmeniui pasikeitęs aktorius sukelia šypseną veide, bet tai yra gerai, tai vienas iš įdomesnių filmo pasirodymų šalia Goblino.
Filme trumpam pasirodo ir kiti žinomi veidai, kurie taip ir anonsuoja sekančių filmų veikėjų gretas. Felicity Jones pasirodo kaip Felicija Hardi. Skaitę komiksą žino kas ji tokia, o Chrisas Cooperis bus Normanas Osbornas. Taip pat trumpai ekrane puikuojasi ir B.J. Novakas, Sally Field ar Colmas Feore‘as.
Verdiktas
„Nepaprastas žmogus-voras 2“ – tai pats geriausias iki šiol sukurtas filmas apie Piterio Parkerio nuotykius Niujorko mieste, ne tik lenkiantis visas Samo Raimio pristatytas juostas, bet ir vienas įspūdingiausių visų laikų „Marvel“ ekranizuotas komiksinis filmas, kuriame įdomiai ir naujoviškai papasakota herojaus istorija. Kruopščiai atliktais efektais ir naujomis CGI technologijomis papuoštas darbas tampa tikrų tikriausiu šių metų žanro hitu, kurį aplenkti savo kokybe bus tiesiog neįmanoma bet kokiai kitai Holivudo kino studijai.
