„Tėvelio atostogos“
Veiksmo ir trilerių specialistas, režisierius ir prodiuseris McG, sukūręs „Čiarlio angelų“ dilogiją, ketvirtą „Terminatorių“ ir komedinį veiksmo trilerį „Tai reiškia karą“, susidraugauja su legendiniu prancūzų kino kūrėju Lucu Bessonu ir bendromis pastangomis pristato dar vieną efektingą ir nenuobodų darbą, kurio veiksmas, kaip ir pridera, vyksta Prancūzijoje.
Kino kūrėjų tandemas kviečia atsidurti CŽV agentų užnugaryje ir savomis akimis pamatyti vienos svarbios operacijos užkulisius ir artimiau susipažinti su šios tarnybos agentų pasiruošimu svarbiems darbams.
Apie ką mes čia…
Buvęs CŽV agentas Etanas Reneris nori pragyventi likusį gyvenimą su savo šeima ir labiau suartėti su savo paaugle dukra, tačiau yra vienas bet – vyrui lieka vos tik pusmetis. Jį iš vidaus graužia nepagydoma liga, todėl jis kuo skubiau nori pradėti naują gyvenimą kadaise laimingos šeimos akiratyje. Tačiau ramybė netrunka ilgai. Jam į pagalbą ateina buvę darbdaviai ir pasiūlo sandėrį – paskutinę misiją už naują preparatą, kuris veiksmingai gali susidoroti su kiekviena liga. Etanui nelieka kitos išeities, kaip sugrįžti ten, kur jo laukia kitokios mirties atmaina.
Kūrinio vidus
Paskutiniais metais Luco Bessono prodiusuoti filmai kuriami pagal vieną ir tą patį modelį, todėl jokio individualumo jie neparodo, tačiau žiūrovai vis vien krauna turtus, nes kas jau kas, tačiau žinomas kino kūrėjas žino kaip sukurti tikrą veiksmo šou ekrano ribose. Ne išimtis ir šis filmas. Šį sykį jam į pagalbą ateina ne mažiau žinomas režisierius, kurio vizija irgi padėjo šiam filmui tapti pakenčiamu ir adrenalino nestokojančiu produktu. Juostą galima žiūrėti tiek įsitempus, tiek atsipalaidavus, nes joje netrūksta ir visai neblogo humoro.
Scenarijus, kaip ir dažnai būna tokios tematikos filmuose, kurtas pagal vieną ir tą patį šabloną, todėl filmo metu galėsime pamatyti tėvą, kuriam darbas buvo svarbesnis už šeimą. Buvusią žmoną, kuri dar jaučia šiltus jausmus bei pamestinukę dukrą, kuri neturėjo normalios vaikystės ir tėvo, galinčio ją pamokyti važinėti dviračiu. Atėjus laikui, valstybės tarnautojas apsisprendžia tapti šeimos žmogumi, tačiau praeities šešėliai grįžta ir jis vėl turi stoti į kovą. Kažkur matyta? Galima sakyti, jog kas antras tokio žanro filmas turi tokį patį pagrindą. Visgi, šiame filme dominuoja ne Holivudas, o Europa, todėl juostos metu galima stebėti klasikinio prancūzų trilerio vaizdą, kurį pagardina šioks toks amerikoniškumas. Tai nėra blogai, atvirkščiai, net smagiau. Viskas susižiūri, kai susipina dvi skirtingų kontinentų kultūros. Dinamikos ir veiksmo scenų netrūksta, o gaudynės pagardina peržiūrą žiupsniu adrenalino, kuris jam taip reikalingas. Na ir kai kurios kovų scenos atrodo pakenčiamai. Čia ne „Bornas“, todėl atleistina.
Filmo pamatu tampa pagrindinis veikėjas, buvęs agentas Etanas (gerai, kad ne Etanas Hantas), kuris vien savo charizma pritraukia prie ekrano, o ir jo gyvenimo istorija visai smagiai pateikta. Joje yra ir sielvarto, ir džiugesio, ir darbo užkulisiai, todėl jis ir tempia visos šios istorijos pasakojimo principą. Deja, filmas negali pasigirti įsimintinais antraplaniais veikėjais. Antagonistai atrodo visiškai blankiai. Nebent Albinosas dar pakenčiamas ir primena klasikinį „bondišką“ anti-herojų. Itano darbdavė, turinti seksualinių nukrypimų, labiau primena pasileidėlę, o ne moterį, turinčią įtakos tokioje svarbioje organizacijoje. Dukros ir žmonos paveikslai vangiai atsiskleidžiami. Bendrai, tai filmo veikėjų pateikimas labai jau primena „Pagrobimą“, todėl, kaip ir ankščiau buvo sakyta, filmas yra kurtas pagal tą patį Bessonišką modelį.
Apibendrinant visą pamatytą ir išties kartais banalumo nestokojantį filmą, galima teigti, jog juostą būtina pamatyti kine. Tai nors ir dar vienas Luco Bessono filmų klonas, tačiau šis klonas labai dinamiškai perteikia visą jame parodytą veiksmą, o žymiojo režisieriaus istorijos būna labai lengvai ir skaniai sukramtomos. Neišskirtinis darbas, tačiau pramogai kine dar ir kaip tinkamas, ypač, jeigu norisi kažko aštraus ir ne pernelyg sunkaus, kaip koks „Reidas 2“.
Techninė juostos pusė
Daug sprogimų, daug gaudynių ir nemažai susišaudymų. Štai ką mums žada naujausias McG režisuotas filmas. Pirotechnikos specialistai padaro labai natūralų šou be jokių kompiuterinių korekcijų. Filme viskas nufilmuota natūraliai, be specialiųjų efektų įsikišimo, o tai džiugina ir net labai stebina.
Garso takelis smagus ir ganėtinai neblogai suderintas su vykstančiu veiksmu. Netrūksta gerų muzikinių sprendimų, kurie lydi net ir pačias ramiausias scenas, o klubų patalpose muzika tikrai leidžia pajudinti užpakalį sėdint patogioje kino teatro kėdėje. Garso montažas, ypač susišaudymo metu, sustiprina bendrą vaizdą, todėl atrodo, kad viskas vyksta priešais mus, o kartais, kad šaudo tiesiai į mus.
Kameros darbas tam tikrose scenose labai nervina. Galima prisiminti pačią pradžią ir pirmos misijos užkulisius, kuriuose veiksmas parodytas taip vangiai, jog graudu žiūrėti. Visgi, vėliau įsibėgėjus veiksmui ir istorijos siužetinės linijos pasakojimui, viskas atsistato į savo vietas ir matome kokybišką ir dinamiškai pateiktą trilerį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Seniai matytas kine, o tuo labiau pagrindiniame vaidmenyje, kultinis Kevinas Costneris po truputį atstato savo buvusią šlovę ir reanimuoja karjerą. Pasirodydamas itin puikios formos, aktorius visą filmo rodymo laiką žavi ne tik savo puikia vaidyba, bet ir nuostabia charizma. Išties didis aktorius, kuriam tiesiog nepasisekė su keliais projektais ir jis buvo nurašytas. Prakeiktas Holivudas, ne kitaip.
Aktoriui į pagalbą ateina žavioji, viena iš jaunesnių Oskaro nominančių Hailee Steinfeld, kurį įkūnijo pagrindinio personažo dukterį. Net ir tokiame, gana paprastame filme, mergaitė parodo savo visą talentą. Išties įtikinama vaidyba, kuria galima žavėtis. Jos laukia gera ateitis.
To deja negalima pasakyti apie naują Johnny‘io Deppo lėlę Amber Heard. Suvaidinusi CŽV agentę ir Etano darbdavę, aktorė atrodė taip neskoningai ir taip perdėtai suvaidino savo rolę, jog darėsi išties nemalonu matyti ją ekrane. Smagu, kad tai tik labai epizodinis vaidmuo, todėl jos veido beveik visame filme buvo galima išvengti.
Iš antraplanių aktorių dar galima paminėti Marcą Andreonį, kurio komiškas įvaizdis tikrai filmui suteikė žavesio ir lengvabūdiškumo, o svarbiausia – humoro, lydėjusio filmą beveik visą laiką.
Verdiktas
„3 dienos nužudyti“ – tai lengvo turinio, efektingas ir gana linksmas veiksmo trileris pagal prancūziško šio kino žanro aspektus , kuriame Kevinas Costneris parodo visus savo aktorinius sugebėjimus ir tuo pačiu iš lėto atstato kadaise buvusią šlovingą ir Oskarais įvertintą karjerą.
