2018-ais metais išleistas filmas „Paieška“ (angl. „Searching“) tapo didele staigmena. Paprasta asmens dingimo istorija buvo parodyta per kompiuterio ekraną, tačiau šis apribojimas visiškai nesutrukdė pateikti prikaustantį trilerį. Su keliais pakeitimais ta pati kūrybinė komanda grįžta netiesioginiam tęsiniui „Pradingusi“ (angl. „Missing“) su nauja istorija, vykstančia tame pačiame pasaulyje ir pasakojama tuo pačiu formatu.
Siužetas
Džiunė (Storm Reid) vaikystėje prarado tėtį dėl ligos, o jos santykiai su mama Greise (Nia Long) sudėtingi. Greisė su savo nauju draugu Kevinu (Ken Leung) išskrenda į kitą šalį atostogų, bet po savaitės Džiunė atvažiavusi pasitikti jų oro uoste nieko neranda. Kai išsiaiškinama, kad jos mama galėjo dingti neįprastomis aplinkybėmis, į paieškas įsitraukia policija ir FTB, o Džiunė naršydama kompiuteryje randa tamsių paslapčių apie Kevino praeitį.
Filmas
Filmo kabliukas tas pats – istorija pasakojama griežtai per kompiuterio ar kitų technologijų ekranus ir tęsinys naudoja šiam mini-žanrui jau užtvirtintas priemones. Pagrindinės veikėjos minčių procesas yra parodomas per tokius paprastus dalykus kaip parašytos ir ištrinamos žinutės ar pelės rodyklės judėjimas, siužetas vystomas per video skambučius bei dažnus šokinėjimus tarp naršyklės langų, o aktoriams reikia pateikti įtikinančias vaidybas giliai įkišus nosį į ekraną. Didžiausią darbą atlieka montažas, kurio dėka tokie paprasti dalykai kaip slaptažodžio ieškojimas ar paprastas susirašinėjimas didina kraujospūdį.
Kadangi kūrybinė komanda išliko tokia pati, toks istorijos pasakojimo būdas jau yra gerai atkaltas. Pats siužetas yra klasikinis trileris, bet įtraukia jo nestandartinis pateikimas ir informacijos dalinimas. Sužavi kaip veikėjų istorijos yra atskleidžiamos tik per susirašinėjimus ir trumpus video skambučius, kaip šis formatas gali būti panaudojamas suklaidinti žiūrovus ir nuvesti jų įtarimus ne ta linkme, kaip pauzės yra efektyviai panaudojamos trumpoms humoro akimirkoms arba didelių paslapčių atskleidimams. Visa tai nesijaučia kaip pigus triukas pritraukti internete ir socialiniuose tinkluose kasdienybę praleidžiančius žiūrovus, filmo režisieriai prastumia šias priemones kaip įdomų ir nestandartinį standartinės istorijos pasakojimo būdą.
Tik lygiai tą patį buvo galima pasakyti ir apie praeitąjį filmą „Paieška“. „Pradingusi“ yra tas tęsinys, kuris nepagerina, o tiesiog atkartoja jau pasisekusią formulę. Tokio pobūdžio filmai vis dar nėra įprasti, tad jo prezentacija vis dar išlieka įdomi, tik jau nebe tokia šviežia. Kur kas labiau išsišoka kiek daug panašumų turi abiejų filmų siužetai, jų struktūra bei tėkmė yra daugmaž vienoda ir gvildenamos tos pačios temos: klibantys santykiai tarp tėvų bei vaikų, naujos pažintys skaitmeninėje erdvėje iš gerosios ir blogosios pusės, kaip tragedija pavirsta į konspiracijos teorijas, žmonių reakcijos socialiniuose tinkluose ir t.t. Taip pat tęsinyje yra ir didesnė vietovių įvairovė, veiksmas kartais persikelia už kambario ribų. Nors filmas randa būdų kaip parodyti tuos įvykius nesulaužant savo užsibrėžtų pasakojimo taisyklių, bet istorija yra labiau išsibarsčiusi ir be tokio stipraus centrinio taško.
Bet tęsinys vis tiek turi užsislėpęs labai daug staigmenų. Jo posūkiai yra tikrai nenuspėjami, nes iš pažiūros paprasta istorija nuskrenda į netikėtai pašėlusias kryptis. Kai į pabaigą siužetas sumeta didžiausias savo staigmenas, tikrai galima pagalvoti, kad visa tai jau peržengia kvailumo ribas, bet šie siurprizai neatsiranda iš oro. Filme yra daug įvairių užuominų, kompiuterio ekranas taip pat turi savotiškų būdų paslėpti informaciją, tad net jei įvykiai darosi per daug kvaili, viskas yra pagrįsta filmo siužete ir vis tiek suteikia labai malonų katarsį. Tad „Pradingusi“ labai tiks tiems, kurie mėgsta ieškoti detalių, kurti teorijas ir bandyti nuspėti siužeto eigą. Nepamaišo, kad istorija, judėdama padoriu greičiu, neleidžia sustoti ir įsigilinti į didžiules logikos skyles.
Išvada
Galima kelti argumentą ar dėl tokio filmo tiesiai iš kompiuterio ekrano verta eiti į kino teatrą ar geriau jį žiūrėti kompiuterio ekrane? „Pradingusi“ nėra tai, ką pavadintum kinematografiniu, bet jį verta aplankyti kiekvienam, mėgstančiam įtemptus trilerius, siužeto spėliojimus ar tiesiog, kam patiko „Paieška“. Pramoga ta pati, bet laikas bus praleistas vis tiek smagiai.
