„Pjūklas X“ (angl. „Saw X“) yra lyg pripažinimas, kad pagrindinio blogiečio Pjūklo nužudymas tik trečiame filme buvo didžiausia serijos klaida. Po jos sekantys keturi tęsiniai ir du perdirbiniai bandė atsiriboti nuo aktoriaus Tobin Bell‘o sukurto ikoniško personažo, bet su vis prastėjančiais rezultatais. 2010-ais metais su septinta dalimi užbaigta Pjūklo saga paliko seriją žemiausiame taške ir abu perdirbiniai, 2017-ų „Pjūklas“ (angl. „Jigsaw“) bei 2021-ų „Spiralė“ (angl. „Spiral: From the Books of Saw“), nesugebėjo jos ištraukti. Naujoms idėjoms žlungant, bet vis dar nenorint palikti populiarios siaubo franšizės, buvo nuspręsta grįžti prie ištakų ir susitelkti į tai, kas pavertė šią seriją sėkminga. Taigi, dešimtoje dalyje pagrindiniu herojumi tampa serijos žudikas Pjūklas.
Siužetas
Šis veikėjas yra grąžinamas iš mirties klasikiniu serijos būdu – netvarkingu laiko juostos išbarstymu. Dešimtoji dalis vyksta tarp pirmosios ir antrosios. Džonui Kreimeriui (Tobin Bell) diagnozuojamas paskutinės stadijos smegenų vėžys, jam liko tik keli mėnesiai gyvenimo. Viltį suteikia atrastas eksperimentinis gydymo metodas Meksikoje, galintis net panaikinti vėžį. Procedūra atliekama sėkmingai ir Džonas kelias trumpas akimirkas gauna pasimėgauti gyvenimu, iki kol jis atranda, kad operacijas vykdantys daktarai iš tikrųjų yra pinigus vagiantys apgavikai. Su naujai atrasta motyvacija, Džonas sugrįžta į žudiko Pjūklo rolę ir paruošia šarlatanams naują kruviną žaidimą.
Filmas
Arba tu miršti kaip siaubo žanro priešas arba gyveni pakankamai ilgai, kad taptum pagrindiniu veikėju. Šis juokelis gerai apibūdina dabartinę situaciją, kai po mirties Džonas vis tiek vaidendavosi tolesnėse dalyse ir kūrėjai, supratę, kad geriau už jį nieko nesuras, nuleido rankas ir tiesiog davė jam visą filmą. Taip, Pjūklas yra pagrindinis veikėjas ir gerai, kad filmas nebando paversti jį geriečiu, o naudoja skirtą laiką išvystyti jį į pilną personažą. Pradžioje labiau rodoma Džono Kreimerio žmogiškoji pusė, susitaikymas su mirtimi, menkos vilties atradimas ir skaudus jos praradimas, o žaidimui įsibėgėjus šiek tiek paanalizuojamas žudikas Pjūklas ir jo labai klibančios filosofijos. Aktorius Tobin Bell‘as šiame filme gauna pasireikšti kaip niekad anksčiau, jis suteikia ikoniškam personažui įtikinamo žmogiškumo, bet tuo pačiu nepamiršo savo kraupios žudiko personos. Taip pat į veiksmą įsitraukia pagrindinė pagalbininkė Amanda (Shawnee Smith), kuri irgi turi savų vidinių konfliktų ir sukuria intriguojančią dinamiką su Džonu. Stiprūs centriniai veikėjai yra prie didžiausių „Pjūklo 10“ pliusų.
Dešimtame filme pristatoma nauja serijos inovacija – lengvai sekamas siužetas. Franšizė yra žinoma dėl standartinės laiko juostos nesilaikymo ir suktų tvistų, kur, pavyzdžiui, atskleidžiama, kad trijų filmų įvykiai vyksta vienu metu. Bet nieko panašaus čia nėra, be kelių lengvų easter egg‘ų istorija yra atskirta nuo likusios mitologijos ir pasakojama tiesmukiškai. Tik klausimas kaip tai susivalgys serijos gerbėjams, kuriems įdomu tik kuo greičiau pamatyti spąstus ir koks painus tvistas bus iššautas pabaigoje. Čia žaidimo teks palaukti, nes dviejų valandų trukmės „Pjūklas 10“ šįkart iš tikrųjų skiria laiko pastatyti veikėjus ir motyvacijas, bet ir po to pats žaidimas yra efektyvesnis kai geriau pažįsti aukas ir kodėl jie atsidūrė šioje situacijoje. Apskritai, čia tikriausiai yra pirmasis serijos filmas po klasikinio originalo, kur istorija yra laikoma filmo dalimi, o ne menku pretekstu surišti žiaurias mirtis.
Tai nereiškia, kad buvo apsileista ties pagrindine atrakcija. „Pjūklas 10“ turi paruošęs naujų išradingų spąstų. Keletas jų yra gan silpnoki pagal serijos standartus, bet yra ir tokių, kuriuos žiūrint išmuš prakaitas ne mažiau nei juose įstrigusias aukas. Šie segmentai paruošti pagal klasikinį „Pjūklo“ receptą: kruvini ir skrandį varžantys efektai, padrikas filmavimas kur kartais kamera įmetama į skalbimo mašiną, ir intensyvi muzika, reaguojanti į vykstančią situaciją. Visa tai tikrai veiksminga ir „Pjūklą 10“ galima vadinti tikrai intensyvia siaubo, kad ir kaip sadistiškai tai skamba, pramoga. Mat serija susigrąžina ir savo juodą humorą, kurį buvo pametę tiesiog bjauriai nesmagūs paskutiniai filmai. Nėra akivaizdžių juokelių, bet Pjūklo kankinimo metoduose galima rasti žiauraus šelmiškumo, o smurtas bei situacijos kartais užkeliami iki absurdiškos ribos. Tad jei darosi linksma žiūrint kaip sunkiai atsiklijuoja kūno dalys, viskas gerai, toks filmo ketinimas.
Iš trūkumų, pagrindinis būtų tai, kad šis filmas egzistuoja tik kaip tarpinis skyrius labai turiningame Pjūklo gyvenime. Jame negali įvykti nieko prasmingo, kad nesikirstų su antrąja dalimi ar visa sukurta mitologija. Tai yra griežtas apribojimas norint lįsti į įdomesnius istorijos aspektus, pavyzdžiui, joks serijos filmas anksčiau neturėjo galimybės giliau paanalizuoti iškreiptą Džono pasaulėžiūrą. „Pjūklas 10“ tai šiek tiek apžvelgia, bet paviršutiniškai, nes negali joje daryti jokių pakeitimų. Vis dėlto sugalvojama kitokių būdų kaip šį žaidimą padaryti įdomesnį. Galiausiai, filmas gerokai sumenkėja ties pabaiga, o finalinis tvistas yra silpnas, nereikalingai komplikuojantis visą vykusią istoriją.
Rekomendacija
„Pjūklo“ serijos kokybės kartelė yra labai žema, ir tai yra nieko blogo, daugeliui čia yra pagrindinis jos žavesys, bet „Pjūklas X“ šmaikščiai parodo, kiek nedaug reikia norint tapti vienu geriausių franšizės filmų – tiesiog paprasto siužeto ir aiškaus pagrindinio veikėjo. Su aktoriaus Tobin Bell‘o ikonišku personažu priešakyje ir sėkmingu grįžimu prie pagrindų prijungiant labiausiai vykusius serijos elementus, dešimtasis filmas patenkins tikros pjūklinės siaubo patirties ieškančius žiūrovus. Tai nėra renovacija, bet priminimas, kodėl šie filmai tapo tokie populiarūs.
