„Kopa“ (angl. „Dune“) pasitraukė iš šių metų tvarkaraščio, bet mokslinės fantastikos mėgėjams liko nebloga alternatyva – po septynių metų pertraukos sugrįžtančio režisieriaus Gareth Edwards‘o naujas projektas „Kūrėjas“ (angl. „The Creator“). Šis žmogus tikrai žino kaip sukurti įspūdingą reginį. Jo repertuare esantys 2014-ų „Godzila“ (angl. „Godzilla“) ir „Šelmis-1. Žvaigždžių karų istorija“ (angl. „Star Wars: Rogue One“) nors silpni iš siužeto ir veikėjų pusės, bet pribloškiantys vizualiniu mastu bei efektais. Režisierius toliau tvirtai laikosi šito stiliaus, visa tai perkeldamas į savo šviežiai sukurtą mokslinės fantastikos pasaulį.
Siužetas
Iš senamadiškų reklamų sudarytas prologas parodo dirbtinio intelekto atsiradimą ir kaip robotai bei žmonės trumpą laiką gražiai gyveno kartu, iki kol dėl robotų kaltės Los Andžele sprogsta atominė bomba. Amerikos atsakas į tai yra pilnas dirbtinio intelekto išnaikinimas, todėl robotai pabėga į Naująją Aziją, kur jų gyvenimas tarp žmonių yra priimtinas. Bet amerikiečiai naudodamiesi savo kosminės stoties ginklu vis įsiveržia į Naujosios Azijos teritoriją, siekdami pašalinti ten įsikūrusį dirbtinio intelekto kūrėją Nirmatą ir jo kuriamą pavojingą ginklą. Į vieną tokią operaciją žengia pagrindinis veikėjas Džošua (John David Washington), kurio paskutinė misija baigėsi jo žmonos ir negimusio vaiko mirtimi. Džošua su komanda infiltruoja slaptą laboratoriją ir suranda Nirmatos kuriamą super ginklą, kuris iš tikrųjų yra robotas vaikas.
Filmas
Iš techninės pusės, „Kūrėjas“ tikrai yra prie stipriausių metų filmų. Vietoj įprastų žalių ekranų, G. Edwards‘as apkeliavo apie šimtą vietovių ir tada nufilmuotą medžiagą pagrąžino specialiaisiais efektais. Filmas aprodys daugybę to režisieriaus sukurto pasaulio vietovių: tamsias futuristinio miesto gatves, robotų prižiūrimus laukus, kalnų šventyklas, kosmines stotis ir daugiau. Nė sekundei neapima dirbtinumo jausmas, filmo pasaulis atrodo kaip tikra, gyventina vieta. Kiekviena lokacija yra didžiulė, tanki, netrūksta tikrai įspūdingų vaizdinių. Žaliuojanti gamta su metaliniais robotais ir virš jų sklandančiu mėlynus lazerius spinduliuojančiu kosminiu ginklu yra kvapą gniaužiantis mokslinės fantastikos reginys. Su naujausio „Betmeno“ kinematografu ir Hans Zimmerio standartiškai bombastišku garso takeliu (kurį paįvairina keli „Radiohead“ kūriniai), „Kūrėjas“ yra didelio biudžeto filmas, kuris stipriai paryškina žodį „didelis“ ir savo epiškai istorijai duoda atitinkamai didingą vizualinį mastą. Kas dar įspūdingiau, kad šis filmas nėra toks brangus, savo biudžetu gerokai nusileidžiantis daugumai blockbuster‘ių. Su mažesne kaina ir galutiniu rezultatu, „Kūrėjas“ tiesiog gėdina keliskart brangesnius konkurentus.
Bet vizualinė pusė yra tik viena dalis, dar reikia papasakoti joje gerą istoriją. Čia filmas suklumpa. „Kūrėjas“ yra pristatomas kaip originalus filmas, originalus iš tos pusės, kad tai nėra tęsinys, perdirbinys ar adaptacija, o režisieriaus G. Edwards‘o ir scenarijaus autoriaus Chris Weitz‘o sukurtas siužetas, kuriam buvo skirtas didelis biudžetas. Šiuo metu tai yra retas ir palaikymo vertas atvejis Holivude. Bet kaip filmas, „Kūrėjas“ originalumo turi siaubingai mažai. Net dviejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti projektams (mokslinės fantastikos ir ne tik), kurių idėjos, iš siužeto ar vizualiai, yra pasiskolinamos. Bet „Kūrėjas“ jų nesuriša į įdomesnę visumą. Asmeniniame lygyje istorija pažįstamai vyniojasi tarp išskirtinių galių turinčio nekalto vaiko ir jį lydinčio gyvenimo nuskriausto kareivio, kuris iš naujo atras savo žmogiškumą. O dideliame paveiksle vykstantis konfliktas tarp žmonijos ir dirbtinio intelekto irgi teka žinomais vingiais. Po pirmo akto pabaigos, kai filmas baigia įvadus ir konfliktų pastatymus, tolima siužeto eiga yra lengvai nuspėjama, kažkokių staigmenų joje nėra. Paradoksalu, kaip filmas gali į kiekvieną kadrą įspausti tiek daug vaizduotės, bet visumoje jaustis toks šabloniškas.
Nepadeda ir tai, kad pats istorijos pasakojimas nėra geras. Informacijos atskleidimas bei siužeto progresavimas vyksta kvailokais būdais, klišėmis ar patogiais sutapimais, kartais pasitaiko į bendrą toną neįsipaišančių humoristinių akimirkų. Nors aplankoma daug lokacijų, siužetas irgi atitinkamai yra pabarstytas, kur atkeliavus į naują vietą skubama link veiksmo scenų ir nėra skiriama pakankamai laiko informacijai suvirškinti. „Kūrėjas“ turi nemažai idėjų (pasiskolintų, bet tiek to) apie tą patį ryšį tarp žmonijos ir dirbtinio intelekto, ribą tarp žmogaus bei roboto, režisieriaus Amerikos-Vietnamo karo interpretaciją ir daugiau, bet kai viskas yra prašokama su padriku tempu, neduodant gilesnio paplėtojimo, visas reginys lieka paviršutiniškas. Iš pagrindinių herojų sudarytas emocinis ryšys irgi nelabai veikia, didžiąją laiko dalį jis yra fone, kol veikėjai keliauja iš vienos vietos į kitą. Siužetas šį aspektą irgi perteikia šabloniškai ir aktoriams John David Washington‘ui bei Madeleine Yuna Voyles reikia pasistengti, kad įskiepytų žmogiškumo į tuštokus veikėjus.
Rekomendacija
Bet užbaigiant iš pozityvesnės pusės, taip, nors istorija yra silpnoji filmo dalis, ji nesugadina bendro vaizdo ir visas reginys susižiūri paprastai. Arčiausiai ką filmas turi prie savo įdomesnės idėjos yra tai, kad dabar dirbtiniam intelektui tampant populiariu filmų blogiečiu atspindint nerimus realiame pasaulyje, „Kūrėjas“ pasirenka sentimentalesnį ir pozityvesnį kelią. Tai bent tiek. Bet galų gale, tai yra filmas, vežamas pribloškiančios vizualinės pusės. „Kūrėjas“ savo istoriją pateikia su išskirtiniu didingumu ir ją patirti reikia tik didžiausiame ekrane. Tokių į stulbinamą reginį orientuotų projektų yra mažai, tad juos palaikyti yra verta.
