„DC“ visata jau oficialiai palaidota, bet tai ne kliūtis „Warner Bros“ studijai į ją įtraukti dar vieną herojų. Sunku nejausti bent truputį gailesčio „Mėlynajam Vabalui“ (angl. „Blue Beetle“), kuris yra pasitinkamas ne su entuziazmu naujam veikėjui, o pilku klausimu „kokia prasmė?“. Kokia prasmė į sugriuvusią visatą kišti dar vieną herojų ir prašyti žiūrovų į jį investuoti, kai paskutinieji filmai gerokai prisidėjo prie „DC“ reputacijos pagadinimo? Na, čia dar yra atskiras klausimas kur „Mėlynasis Vabalas“ stovi bendrame paveiksle, vienur teigiama, kad tai yra naujosios visatos pradžia, kitur, kad pats herojus dar pasirodys joje vėliau, dar kažkur, kad čia visiškai atskiras reikalas. Suprasti dabartinius ryšius ir logikas tarp „DC“ visatų reikalauja per daug pastangų. Dabar svarbiausia „Mėlynajam Vabalui“ yra įrodyti žiūrovams, kad nepaisant aplink vykstančio chaoso, jam verta skirti laiko bei pinigų.
Siužetas
Džeimis Rejesas (Xolo Maridueña) grįžta po studijų namo į Palmeros miestą ir jį iškart pasitinka blogos naujienos. Jo nuošalioje bendruomenėje gyvenanti emigrantų šeima patyrė sunkų laikotarpį ir gali prarasti namus. Su diplomu rankoje, Džeimis yra pasiryžęs susirasti gerą darbą ir ištraukti šeimą iš finansinio dugno, bet planas greitai žlunga jam susikirtus su karinės korporacijos vadove Viktorija (Susan Sarandon). Bet šis susitikimas Džeimį priveda prie jos pacifistės dukterėčios Dženės (Bruna Marquezine) ir paslaptingo ateiviško skarabo, kuris susijungia su pagrindiniu herojumi ir suteikia jam superherojiškas galias.
Filmas
„Mėlynasis Vabalas“ didžiuojasi savimi kaip pirmoji lotynų amerikiečių reprezentacija superherojų žanre ir tai suteikia įdomesnio prieskonio. Be to, kad visą pagrindinių herojų šutvę sudaro šios kilmės aktoriai, filmas nuoširdžiai stengiasi natūraliai įpinti jų kultūrą į siužetą. Apgriuvę, bet jaukūs namai, ispangliškai kalbantys veikėjai, lotyniška muzika ir daugiau prisideda prie šiltos aplinkos sukūrimo. Ir nors išgalvoto Palmeros miesto kontrastas tarp futuristinių dangoraižių bei visai šalia esančių emigrantų gyvenviečių yra gal per daug ant nosies, bet siužetas taip pat įtraukia ir realias dilemas, su kuriomis susiduria lotynų amerikiečiai. Pagrindiniam herojui per pirmas penkiolika minučių teks patirti gentrifikacijos, emigrantiško gyvenimo bei nereikšmingumo pasekmes. Bet svarbiausia ką filmui pavyksta gerai perteikti, tai tą lotyniškos šeimos bendrumo jausmą. Nuo pradžios į superherojišką konfliktą įtraukiama Rejesų šeimynėlė yra labai energinga ir šilta. Ji atstovauja gerąsias emigrantų vertybes kaip tvirtą ryšį tarp šeimos, darbštumą ir pozityvumą sunkiausiose situacijose, bei tarnauja kaip pagrindinis humoro šaltinis. Tai yra herojų komanda, už kurią lengva sirgti ir ji duoda filmui savotiško šelmiškumo, kai vos centus sukrapštanti šeimynėlė stoja į kovą prieš viską grobiančią blogio korporaciją.
Bet siužetas, deja, neatspindi tikrosios „Mėlynojo Vabalo“ situacijos. Rejesų šeima suteikia gyvybės, bet ji yra palaipsniui nuslopinama to korporacinio filmų kūrimo. „Mėlynasis Vabalas“ yra dar viena skausmingai pažįstama superherojaus atsiradimo istorija, tokia kur jei matei bent vieną, tai jau matei ir šitą. Čia yra visi tie patys siužeto taškai. Pagrindinis herojus išmokstantis apie galią ir atsakomybę, matyti juokeliai, romantinis interesas, humoristinis veikėjas, kliši blogiečiai ir pagrindinis priešas su panašiomis galiomis tik grėsmingesnės spalvos. Šitiek metų žiūrint panašias istorijas galima atskirti kurie filmai geba pateikti jas šviežiai, o kurie yra sausai dėliojami pagal tą patį šabloną ir „Mėlynasis Vabalas“ priklauso prie tų projektų, kurie atrodo parašyti ir susukti dirbtinio intelekto. Filmas startuoja stipriau su įdomesne aplinka bei energinga pagrindinių herojų komanda, bet šios savybės vėliau nublanksta prieš banalų superherojišką reginį.
Bet iš šiek tiek pozityvesnės pusės, siužetas veikia. Jame nėra nei vienos originalios idėjos ar įdomesnės staigmenos, bet bent jau yra visos reikiamos dalys papasakoti pilną, funkcionuojantį siužetą. Kai kurie dalykai galėjo būti labiau paplėtoti. Duodama stebėtinai mažai informacijos apie herojaus galių kilmę ir yra bandymas kurti mitologiją su praeita Mėlynojo Vabalo versija, bet kadangi su dabartiniu „DC“ likimu šiam filmui nusimato galutinis taškas, galima tai nurašyti kaip servisą komiksų gerbėjams. Kur kas labiau trūko tikro bendravimo tarp pagrindinio herojaus ir jį užvaldžiusio vabalo, su kuriuo ryšys progresuoja visiškai automatiškai. O daugiau viskas yra savo vietoje, tiek kiek reikia. Vėlgi, žinant dabartinę „DC“ būseną, pliusas „Mėlynajam Vabalui“, kad jis yra visiškai atskirtas nuo šios visatos. Ir dar vienas įdomus faktas – šis mažesnio biudžeto filmas turėjo keliauti tiesiai į „HBO Max“ platformą, todėl šiokia tokia staigmena, kad kinus pasiekęs „Mėlynasis Vabalas“ atrodo geriau už pastaruosius kelis brangesnius „DC“ filmus. Nieko įspūdingo, bet efektai patenkina superherojiško blockbuster’io standartus ir susidūrimai tarp mėlyno bei raudono vabalų iš tikrųjų yra visai smagūs.
Rekomendacija
Superherojų žanre „Mėlynasis Vabalas“ atstovauja visišką vidutinybę. Ne laiko švaistymas ar prasmingas praleidimas, tiesiog jo prastūmimas. Žinoma, ne kiekvienas žanro filmas turi būti išskirtinai įspūdingas, kartais užtenka ir labai paprastos pramogos, tad jei vis dar nepabodo standartinės „nuo nulio iki didvyrio“ istorijos, „Mėlynasis Vabalas“ patenkins poreikius. Bet jaučiantiems superherojų nuovargį, šį filmą galima drąsiai praleisti.
