Matant kiek apdulkėjusių siaubo filmų serijų yra prikeliamos naujam gyvenimui, nėra ko stebėtis, kad prie jų prisijungia ir ikoniška žanro klasika „Piktieji numirėliai“ (angl. „Evil Dead“). Tik šios serijos numirusia nelabai pavadinsi, ji jau buvo atgaivinta su 2013 metų perdirbiniu tuo pačiu pavadinimu, po kurio sekė ne ką prastesnis, bet tragiškai atšauktas serialas „Ešas prieš piktuosius numirėlius“ (angl. „Ash vs Evil Dead). Gerbėjų atsidavimas vis dar neblėsta ir ne be priežasties: sunku rasti panašią seriją, kuri tik su keturiais filmais ir vienu serialu išbandė daug skirtingų tonų, nuo brutalaus sadizmo iki kvailos komedijos. Ir naujasis priedas „Piktieji numirėliai prisikelia“ (angl. „Evil Dead Rise“) gerai prisiderina prie šių projektų sukurdamas tokią „taip žiauru, kad juokinga“ nuotaiką.
Siužetas
Su „Piktieji numirėliai prisikelia“ serija persikrausto iš griūvančios lūšnos gūdžiame miške į griūvantį apartamentą Los Andžele. Su muzikos grupe keliaujanti Betė (Lily Sullivan) trumpam aplanko tris vaikus auginančią sesę Elę (Alyssa Sutherland). Atsitiktinis žemės drebėjimas atskleidžia po pastatu paslėptą banko saugyklą, kurioje saugomi prakeiktos Mirusiųjų knygos įrašai. Žinoma, vienas iš vaikų pasiduoda smalsumui ir netyčia iškviečia demoną, kuris savo pirmąja auka pasirenka Elę.
Filmas
„Piktieji numirėliai prisikelia“ įneša į seriją šviežumo su aplinkos pakeitimu ir kitokia tematika apie šeimą bei motinystę, bet esmė išlieka ta pati. Grupelė nelaimėlių randa Mirusiųjų knygą, dėl kažkokios priežasties garsiai perskaito ko nereikėtų perskaityti ir prasideda skerdynės. Bet iki kol jos prasideda, pirmasis aktas nėra labai kabinantis. Žinoma, reikia parodyti kaip demoniška knyga (ar šįkart plokštelės) pakliuvo į veikėjų rankas, ir reikia bent minimaliai pristatyti būsimąsias aukas, nors jų charakteristikos ar šeimyninė dinamika neturės daug įtakos tam, kas vyks toliau. Ir nėra pradžioje viskas prastai, aktorių vaidyba nebloga, veikėjai yra simpatiški, gyvybingi, tikrai nenusipelnę pakliūti į „Piktųjų numirėlių“ seriją, bet pirmasis pusvalandis vis tiek yra kažkas ką tiesiog reikia pražiūrėti, kad sulauktum tikrojo filmo.
Na, o kai užkeikimas pagaliau bus paleistas, žiūrovai tikrai gaus visą pramoginio siaubo komplektą. Demonus, staigius išgąsdinimus, žiaurias mirtis, ir tiek kraujo, kad veikėjai bus panardinti jame tikrąja to žodžio prasme. „Piktieji numirėliai prisikelia“ toliau tęsia serijos standartus be jokių apribojimų parodyti baisiausius galimus sužalojimus žmogaus kūnui. Kiekvieną kaulo lūžį ar smailaus objekto dūrį palydi aštrūs garso efektai bei žviegianti muzika, kuri kartais pasikeičia į klasikinį grėsmingą orkestrą, kai reikalai veikėjams tampa dar prastesni. Kamera be gėdos rodo visas kruvinas žaizdas ir iš arti demonstruoja mėsingus praktinius efektus. Ir patys numirėliai šitame filme atrodo šiurpiai, apskritai, urbanistinė aplinka yra puikiai išnaudota sukuriant kraupią atmosferą. Kalbant apie žiaurumą, smurtą ir iš jų kylančias intensyvias emocijas, retas siaubo projektas gali konkuruoti su „Piktieji numirėliai prisikelia“.
Arčiausiai kas galėtų prisiderinti prie šios serijos būtų „Pjūklo“ (angl. „Saw“) filmai, kurių pasididžiavimas irgi yra išradingas aukų išmėsinėjimas. Bet yra svarbus skirtumas tarp jų. „Pjūklai“ yra tiesiog sadistiški ir nesmagūs. „Piktieji numirėliai“ yra smagūs, nes sadistiški. Ant šių filmų visada buvo tepamas riebus juodos komedijos sluoksnis, labiau jaučiamas klasikinėje trilogijoje dėl jos menko biudžeto bei fizinio humoro. Šito niekaip neatkartosi padorų finansavimą turinčioje studijos produkcijoje, todėl po trilogijos sekantis 2013 metų „Piktųjų numirėlių“ perdirbinys gerokai užkėlė smurto kartelę ir tie komediniai elementai ne taip gerai lipo prie tokio baisaus reginio.
O „Piktieji numirėliai prisikelia“, kad ir vienas žiauriausių projektų paskutiniu metu, šiuo aspektu nusileidžia 2013 metų perdirbiniui. Užtat jam kur kas geriau sekasi suderinti siaubo bei komedijos aspektus. Demonai šiame filme yra labiau linkę tyčiotis ar pagąsdinti aukas, kartais skeliant tamsiai juokingą eilutę. O kai kurios scenos yra tiesiog pateiktos su linksmu absurdiškumu. Žiūrėdami šį filmą serijos gerbėjai ne kartą prisimins „Piktuosius numirėlius 2“ (angl. „Evil Dead 2“), nes kai kurie momentai sukelia tą vaikišką animacinį filmuką primenančios komedijos nuotaiką. Ir dar todėl, kad kai kurie momentai yra tiesiogiai pasiskolinti iš to filmo. Artėdami prie pabaigos „Piktieji numirėliai prisikelia“ pradeda labiau remtis pataikavimu fanams bei pažįstamais elementais. Bet apskritai šitam filmui labiau pavyksta pataikyti su „Piktųjų numirėlių“ nuotaika – ne toks brutalus kaip 2013 m. perdirbinys ir ne toks šmaikštus kaip klasikiniai Samo Raimio kūriniai, bet sklandžiau sujungia abi puses į intensyvią siaubo pramogą.
Išvada
Serijos gerbėjai liks patenkinti – „Piktieji numirėliai prisikelia“ yra itin negailestingas tiek savo veikėjams, tiek žiūrovams. Tai yra baisiai brutalus filmas, dedantis visas pastangas pateikti nemalonias ir reakciją iššaukiančias smurto scenas, bet ekrane vykstantis žiaurumas leidžia išlįsti ir serijai būdingai absurdo komedijai. Tinkama siaubo pramoga aštrių pojūčių mėgėjams.
