Filmų apie kompiuterinius žaidimus, kad ir kokie dažniausiai jie būtų nesėkmingi, kino teatruose tikrai netrūksta. Blogiausia tai, kad filmo sėkmę toli gražu lemia ne jo kokybė, o tikroji žaidimo fanų bazė. Dažniausiai. Ir kalba turbūt labiau būtų skiriama populiarių žaidimų adaptacijoms, o ne konkrečiai filmams, kuriuose laksto kompiuteriniai veikėjai. Bet kokiu atveju, vos keletas filmų apie kompiuterinius žaidimus sulaukia pripažinimo ir vos vienetai apskritai turi galimybę turėti tęsinius. Bet karts nuo karto į kinus iššauna kokia nors kvaila komedija, kuri savotiškai įjungia kompiuterinius žaidimus į savo siužetinę liniją. Kartais tai yra gerai, o kartais – nelabai. Naujausias tokio tipo filmas pasiekė kino teatrus ir tai yra „Pikseliai“.

Turinys

Po 1982 metais vykusio arkadinių žaidimų čempionato NASA į kosmosą išsiuntė filmuotą medžiagą, tikėdamasi užmegzti kontaktą su nežemiškomis būtybėmis ir parodyti, kaip laisvalaikį leidžia jaunoji karta. Praėjus 30 metų būtybės užmezgė kontaktą, tik ne tokį, kokio visa žmonija tikėjosi. Pikseliniai ateiviai užpuola Žemę ir suteikia progą išgyventi, apsisaugant nuo puolančių kompiuterinių monstrų ir kitų veikėjų. Ir taip į kovą dėl visos žmonijos išlikimo stoja keli moksliukai, kurie kovoja ne tik dėl svetimų, bet ir savo gyvenimų.

Žiūrint bendrai, visą filmo recenziją galima būtų užbaigti vienu trijų žodžių sakinių ir visiems viskas būtų aišku. Adamo Sandlerio filmas. Viskas. Na, bet kad būtų šiek tiek įdomiau, galima ir labiau pasigilinti į filmą. Filmą režisavo Chrisas Columbusas, kuris kadais buvo atsakingas už pirmąsias „Hario Poterio“ dalis ir visų bent šimtą milijonų kartų matytą „Vieną namuose“. Galima teigti, kad tai visai neblogas režisierius, gebantis sukurti įsimenamus filmus. Ir čia jis sukuria tokią tragediją, kad net sunku apibūdinti. Gal tik vienas pliusas iš šio režisieriaus – kad ir koks absurdiškas filmas, iš seanso išeiti labai piktam visai nesinori.

Ir tą paaiškina absurdiškas, pusantros valandos trukmės cirkas ekrane. Siužetinė linija yra apie pasaulio išgelbėjimą, todėl labiau į ją gilintis ir nereikia. Svarbiausia tai, kad filmas nuo pat pradžios prikištas visomis įmanomomis filmų klišėmis, kurios tiesiog bado akis. Draugų kompanijoje vienas turi būti storas, kitas – psichiškai nesveikas konspiratorius. Savaime suprantama, turi būti ir svarbias pareigas užimanti moteris, vienas kvailas viršininkas ar kitas svarbias pareigas užimantis vyras, kuris yra lyg stabdis visiems kitiems. Aišku, turi atsirasti ir scena, kurioje senyvo amžiaus žmogus parodo 0 reakcijos į už jo griūnantį miestą. Ir toliau, ir panašiai. Kitaip sakant – jei sugalvosit kokią klišę, ji šiame filme tikrai bus.

Kartais sėdint filme buvo parodoma tokių nesąmonių, kad vadinamasis „facepalmas“ jau realiai nieko nebūtų išgelbėjęs. Filmo eigoje lengviausia tiesiog įjungti durnių ir juoktis iš visų medinių Adamo Sandlerio juokelių, kurie yra pačios žemiausios kokybės. Galima tik pasidžiaugti vienu dalyku – per visą filmą nebuvo nė vieno su oro gadinimu susijusio bajerio. Vadinasi, žiūrėdami juostą dar negramdėm nuo visiško dugno.

Jei jau taip atvirai, filmo idėja nuo pat pirmos akimirkos atrodė kvailai. Kita vertus, tą patį buvo galima pagalvoti ir apie „LEGO filmą“, kuris, kaip pasirodė vėliau, buvo tiesiog puikus. Tad, nors ir su skeptišku požiūriu, ganėtinai laukiau šio filmo ir norėjau pamatyti, kaip jis bus perkeltas į realybę. Iki pirmo anonso. Tada pasidarė aišku, jog laukia smegenų pudrinimo seansas.

Filmo veikėjai daugumoj yra paskutiniai asilai. Pradedant generolais, baigiant… na, visais kitais. Gal tik moteriškos lyties atstovės turėjo daugiau sveiko proto. Bet, bet kokiu atveju, daugiausia dėmesio turėjo susilaukti ir pats šauniausias filmo veikėjas buvo Q*bertas. Visi kiti nostalgiją turėję kelti žaidimai ir jų veikėjai – nesužaidė.

Techninė pusė

Jei taip trumpai apie techninę pusę – ji nebuvo prasta. Garso takelis filme labai blankus, tačiau poroje vietų visai neblogai įsipaišė legendiniai roko gabalai, kad ir tų pačių „Queen“. Garso montažas filme taip pat neblogas, kažkokių problemų su juo tikrai nebuvo. Vaizdo montažas klaidų turėjo ir nemažai, tačiau jos buvo minimalios ir akių nebadė.

Kiek keistas buvo operatoriaus darbas. Ypatingai keisti keletos scenų nufilmavimo kampai, kai, atrodytų, iš visai kitos pusės parodant tą patį kadrą būtų galima išpešt kur kas geresnį vaizdą. Bet, matyt kinematografui pasirodė geriau taip, kaip yra.

Kas labiausiai nustebino, tai specialieji efektai ir 3D. Aišku, efektai rėmėsi į pikselius, todėl juos filmo kūrėjus dalinai gelbėjo tas faktas, kad viskas turi būti kvadratiniai. Arba iš kvadratų. Tuo tarpu 3D tikrai nebuvo toks blogas, koks būna dažniausiai. Bent jau neleido užmiršti, kad žiūri 3D filmą, nes į akis nuolat skraidė, šokinėjo ir šaudė kažkokie devintojo dešimtmečio monstriukai.

Aktoriai

Aktorystė ir Adamas Sandleris nėra suderinami dalykai. Lygiai tą patį galima pasakyti ir jau apie jo etatinį draugelį Keviną Jamesą, kuris turi tik vieną judesį ir rodo jį kiekvieno metu. Tas kvailas „šokis“. Atrodytų, jau atėjo metas išgyvendinti jį iš savo repertuaro, bet ne. Filme iš vyriškosios kompanijos taip pat prastai pasirodė Joshas Gadas, kurį dar visai neseniai norėjosi girti „Pabrolių nuomoje“.

Iš visų vyrų geriausiai pasirodė Peteris Dinklage‘as, kuri visi geriausiai žino iš „Sostų žaidimų“. Net ir tokiam apgailėtinam filme jis suvaidino visai neblogai. Bent jau jam pavyko atskleisti savo veikėjo kvailumą. Tikrai smagus personažas ir jo įgyvendinimas.

Filme pasirodė nemažai vyrų, bet tikrai mažai moterų. Iš jų galima išskirti pagrindinę, šiek tiek erzinusią, bet bent jau bandžiusią vaidinti Michelle Monaghan. Kažkaip jos karjerą sunku supaisyti. Tai ji suvaidina kokiam geram filme, kaip „Išeities kodas“, tai tokioje nesąmonėje kaip ši. Šokinėjimas tarp gerų ir blogų filmų, pasirodo, jai visai nekenkia. Na, ji bent vyrams džiaugsmo seanse tikrai suteikia. Tačiau savo labai stereotipinę veikėją ji įkūnijo gerai.

Filme daug kitų aktorių, pasirodo ir kelios televizijos ar sporto žvaigždės, bet jų minėt net neverta.

Verdiktas

„Pikseliai“ yra apgailėtina fantastinė komedija, kuri yra juokinga tik todėl, kad yra tokia bloga. Mediniai juokeliai, prastoka vaidyba (su keliom išimtim) ir ant kiekvieno kampo besimėtančios klišės nurašo filmą galutinai. Tai tampa dar viena Adamo Sandlerio nesąmone jo įsimintinai kvailų filmų sąraše, kurios negelbsti net ir visai nebloga techninė pusė.

4.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
3.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
3.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Žiūrovas / 2016 liepos 17

    Na jau, na jau…. Filmas tikrai nebuvo toks ,,tragiškas“ kaip čia aprašyta. Aktoriai vaidino neblgogai, kiekvienas gerai sivaidino savo personažus. O šis filmas yra linksmam ir nekaltam pažiūrėjimui su šeima ar draugais, o ne kino snobų vertinimui. Kas be ko džiugu, kad sukuriama tokių originalesnių filmų, tačiau manau kad šis filmas apseitų be antrosios dalies.

  2. Jonas / 2018 birželio 2

    Filmas kuriamas ne pagal vieno zmogaus nuomone.