Režisierės Emerald Fennel debiutas „Perspektyvi mergina“ yra keršto trileris, kurio viduryje yra, pagrindinės veikėjos žodžiais tariant, „baisiausias moters košmaras“. Drąsi filmo idėja ir aliuzijos į #MeToo judėjimą sulaukė nemažai dėmesio bei lūkesčių filmų festivaliuose ir sprendžiant iš daugybės apdovanojimų bei pagyrų, tie lūkesčiai buvo išpildyti. „Perspektyvi mergina“ pateikia kokybišką keršto istoriją su stipria pagrindinės aktorės Carey Mulligan vaidyba ir niekada nesumenkina ją supančios tematikos.
Siužetas
Trisdešimtmetė pagrindinė veikėja Kesė (Carey Mulligan) kadaise turėjusi sėkmingą gyvenimą ir karjerą prieš akis, šiuo metu gyvena su tėvais, dirba paprastoje kavinėje ir neturi jokių ambicijų pakeisti savo gyvenimo sąlygų. Ji taip pat turi neįprastą hobį – naktimis ji valkiojasi po barus ir klubus kaip lengvas taikinys džentelmenams, kurie pradžioje su gerais tikslais pasisiūlo padėti, bet galų gale persiveda neblaivią heroję į savo namus. Tačiau tai tėra tik vaidyba, nes Kesė turi kitokių planų šiems geruoliams.
Filmas
Kalbant tiesiai šviesiai, istoriją įžiebiantis įvykis yra susijęs su išžaginimu. Filmas visa galva neria į kultūrą, supančią šį siaubingą aktą ir pastato savo pagrindinę heroję kovai prieš vyrišką privilegiją, jų kaltės neigimą bei sistemą, kuri labiau palaiko užpuolikus ir ignoruoja aukas. Istorija neabejotinai yra iš dalies įkvėpta #MeToo judėjimo, tačiau pateikta iš išdrįsusių prabilti moterų pusės. Natūralu, kad filmas, paremtas tokia jautria ir aktualia tema, pastato save priešais žiniasklaidos, feminizmo ir kitų socialinių judėjimų taikiklius, kurie bus pasiruošę jį sudraskyti už per menką ar nepagarbų tos temos pateikimą.
Tačiau „Perspektyvi mergina“ tikrai nėra menkas ar nepagarbus filmas. Atvirkščiai – tai yra drąsus kūrinys, nebijantis rizikuoti ar išprovokuoti. Didžiausias jo pasiekimas yra manevruoti ta plona linija, kur įvykius inicijuojantis incidentas yra pateikiamas su reikiamu svoriu ir santūrumu, bet tuo pačiu išnaudojamas pažymėti reikiamus kokybiško keršto trilerio aspektus. Istorija visiškai nenaudoja žodžių „išžaginimas“ ar „užpuolimas“, ji taip pat ekrane nerodo su tuo susijusių aktų, tačiau siužetas atskleidžia tiek kiek reikia, kad žiūrovas suprastų situacijos kontekstą, o vaizduotė užpildytų nepateiktą informaciją.
Pirmu įspūdžiu filmas save pristato kaip moralizuojantis keršto trileris, kuriame susidūrimų kulminacija ir atpildas ateina ne iš smurto proveržio, bet kuomet užpuolikai yra priverčiami prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Vis dėlto jam įsibėgėjus reikalai tampa įdomesni, kuomet priešaky yra pastatomi pagrindinės herojės moralė ir klausimas, ar ji peržengs nematomą liniją, skiriančią ją nuo tų, kuriuos ji nori pamokyti. Drąsi ir ryžtinga, tačiau viduje negrįžtamai sužeista pagrindinė veikėja bei vis sudėtingėjančios ir tamsėjančios moralinės situacijos palaiko dėmesį ir įtampą filmo metu ir galų gale pasiekia kulminaciją su itin stipria pabaiga, kuri gali palikti nepatenkintų ir nusivylusių, tačiau giliai įrėžia filmą į atmintį.
Suvirškinti visus ekrane vykstančius nesmagius įvykius padeda storai užteptas juodos komedijos sluoksnis. Nepaisant tamsaus siužeto, filmas sugeba išspausti šypseną lengvais ir sarkastiškais dialogais. Lyg to dar būtų negana, režisierė dar kartais užmeta išsišokantį stilių, kuriame dominuoja „mergaitiškos“ spalvos bei 2000-ųjų pop muzika. Kai kuriose vietose šis stilius palengvina ir įvairiau pateikia bjaurias ir nemalonias situacijas, tačiau kartais su juo jaučiasi persistengta ir per daug nušoliuota į romantinę komediją. Taip pat kaip režisūriniam debiutui neišvengta šiek tiek mažų trikdžių, keletas pastebimų karpymo klaidelių bei garso takelis, kuris nereikalingai įsijungia pakeisti scenos nuotaiką, nors aktoriai ir dialogai tą puikiai padaro savaime.
Ir apie aktorius. Pagrindinį vaidmenį atliekanti Carey Mulligan puikiai susitvarko grėsmingose, įtemptose ar komediškose scenose ir neabejotinai yra stipriausias filmo aspektas. Istorija veikia dėl jos keršto ištroškusios, tačiau dėl to gyvenime neprogresuojančios veikėjos. Tuo tarpu siužeto komiškumas yra sustiprinamas įdomiu režisierės sprendimu suteikti vyrų vaidmenis komedijose dirbusiems aktoriams. Tai tikrai veikia lengvesniais filmo momentais, vienas pagrindinių vyriškų personažų Rajenas, kurė vaidina komikas Bo Burnhamas sukuria gražią draugystę su Carey Mulligan vaidinama Kese, tačiau dramatiškesnėmis akimirkomis vyriškieji aktoriai nusileidžia pagrindinei.
Išvada
Nors ir Emerald Fennel debiute tikrai nėra viskas tobula, tačiau jos pirmasis filmas rodo, kad ji nebijo rizikuoti ir retkarčiais prašauti. „Perspektyvi mergina“ drąsiai išsišoka su jautria tematika, tačiau režisierė puikiai žino, kada ją parodyti su reikiama svarba, o kada palengvinti istoriją su lengva komedija. Bet tai vis tiek yra drąsus, provokuojantis ir aktualus trileris, paremtas stipria Carey Mulligan vaidyba.
