„Kaip Jungas Froidą pažino“
Kino grandas, genialusis lietuvių kilmės režisierius Davidas Cronenbergas, padovanojęs pasauliui 1986 metų šedevrą „Musė“, pristato savo naujausią juostą, kurioje jis bando iš psichologinės pusės pateikti santykius tarp psichoanalizės pradininkų Zigmundo Froido bei Karlo Jungo, bei atskleisti priežastis, dėl kurių jie susipyko. Tai jau trečias režisieriaus bendradarbiavimas su aktoriumi Viggo Mortensenu, kurį galėjome matyti ankstesniuose šio meistro darbuose, tokiuose kaip 2005 metų „Smurto istorija“ bei 2007 metų „Rytietiški pažadai“ kriminalinės dramos.
Filmo centre pavaizduotas visiškai jaunas vienos Šveicarijos psichiatrinės ligoninės daktaras Karlas Gustavas Jungas. Jaunuolis dažnai eksperimentuoja su savo pacientais, tačiau iš jų taipogi semiasi patirties, nes būtent Karlo metodas yra išskirtinis. Jis išklauso pacientą be jokio akių kontakto su juo, visi ligonių veiksmai sukurią bendrą pamatą jo teorijos teisingumui. Vieną dieną į psichiatrinę atgabenama labai jauna bei graži, tačiau psichiškai sutrikusios būklės mergina Sabina Špilrein. Būtent jį ir buvo raktas į psichoanalizės bei psichiatrijos duris, kurios pagaliau atsivėrė Karlui. Neapykanta bei pykčio priepuoliai Karlo atžvilgiu pamažu virto į keistą draugystę bei bendradarbiavimą. Merginos ir vyro santykiai buvo išreiškiami ne tik darbo vietoje tiriant pacientų būklę, bet ir seksualinių santykių kontekstu ,kuris patį Karlą privesdavo prie beprotystės ribų. Laikui bėgant Karlas ryžtasi aplankyti vieną žinomiausių Europoje psichiatrų – Zigmundą Froidą. Austras, susipažinęs su Jungo teorija, pradėjo su juo didelį ir ilgą kelis metus nepabostantį dialogą apie žmogaus pasąmonę bei seksualumo įtaka psichikai. Bendradarbiavimas bei draugystė tarp vyrų yra labai trapi, nes kelyje iki visiškos harmonijos stoja Sabina. Prasideda tikra intelektų kova, kieno teorija yra teisingesnė.
Scenaristas Christopheris Humptonas, oskaro laureatas už 1988 metų juostos „Pavojingi ryšiai“ scenarijų, filmo siužetinę linija pateikia su priešprieša dviem svarbiausiems filmo personažams, atsižvelgdamas tik į bendriausius jų pasiekimus psichologijoje. Veiksmas pateikiamas iš trijų personažų barikadų pusių, nors žiūrint šį filmą susidaro įspūdis, jog tai Karlo Jungo biografijos dalis. Pats ažiotažas tarp psichiatrijos pionierių virsta ramia diskusija, nors būtent Sabinos personažo, kuris įneša ugnies į jų santykius, dėka susidaro bendras vaizdas, panašus į šachmatų žaidimo partiją, todėl šią juosta galima pavadinti psichologine drama. Dialogai, kurie sudaro didžiausią filmo pamatą, sukuria psichologinius Jungo bei Froido portretus, jų pačių sutrikimus. Filmo didžiausias minusas yra tas, jog juostos trukmė yra per maža parodyti visą psichiatrų gyvenimo pusę, todėl šios juostos biografine drama laikyti nederėtų, nes tik maža Jungo bei Froido gyvenimo atkarpa parodyta šiame darbe.
Filmo garso takelis bei jo kompozicijos pateikiamos taip stipriai, jog sukuriama XX amžiaus pradžios atmosfera, panaši į tamsiojo baroko epochą. Puikūs kostiumai bei dekoracijos, kurių dėka autentiškai atkurti to laikotarpio miestai. Operatorius pasidarbavo puikiai, nes su kino kameros objektyvo pagalba sugebėjo aprėpti miestų peizažus bei estetiškai pateiktį Vienos vaizdą.
Dirbti pas Davidą Cronenbergą yra labai sunku, tačiau daugelis aktorių svajoja atsidurti jo filmavimo aikštelėje. Mėgstamiausias režisieriaus aktorius Viggo Mortensenas, įkūnijęs Zigmundą Froidą, jau trečią sykį pasirodo pas jį. Puiki vaidyba bei puikus personažo pateikimas, kurio dėka juosta bendram kontekste įgavo idilijos. Suvaidinti tokio sunkaus žmogaus kaip Froidas personažą ne kiekvienas galėtų, tačiau Viggo Mortensenui pavyko pateikti jo vidinio pasaulio pamatą. Karlą Jungą suvaidino kylantis Holivudo neseniai atrastas talentas Michaelis Fassbenderis, dėl kurio kovoja geriausi pasaulio meistrai. Puikiai išreikštos emocijos, puikiai sukurtas personažas. Didžiausios ovacijos skiriamos britei Keira Knightley. Tai vienas brandžiausių ir įsimintiniausių jos pasirodymų kine. Psichiškai nesveika, o kartu geniali – tai mišinys, kuris padėjo Keirai sukurti labai stiprų personažo charakterį. Kaip vaikai suauga bei žmonės subręsta, taip ir Sabina kaip gėlė atsiskleidžia tik praėjus kažkuriam laikui. Filmą dar labiau pagardina puikusis prancūzų aktorius, home page charizmatiškasis Vincentas Casselis. Nors jo pasirodymas yra epizodiškas, tačiau jo suvaidintas Oto Groso personažas turi labai didėlį poveikį filmo siužetinės linijos kitimui.
„Pavojingas metodas“ – tai puiki psichologinė drama, kuri leidžia pasinerti į vieną iš svarbiausių šiuolaikinio mokslo šakų pradžią. Pagrindinis filmo pamatas – teorijos, kurios gyvuoja iki šių dienų bei turi nemažai pasekėjų. Puikios vaidybos dėka filmas įgavo stiprų pavidalą, o scenarijaus bei režisūros pagalba yra sukurtas dar vienas puikus Davido Cronenbergo darbas.
