„Tėtis-psichas“
Vienas populiariausių Amerikos komikų, aktorius ir prodiuseris Adamas Sandleris visiškai nenuleidžia rankų po 2011 metais patirto fiasko dėl blogiausios jo karjeroje juostos „Džekas ir Džilė“. Triuškinantis neigiamų atsilepimų rezultatas tiek iš gerbėjų, tiek iš kino kritikų privedė iki to, jog komedija visuose „Auksinių aviečių“ apdovanojimų nominacijų kategorijose už blogiausius metų pasiekimus kino industrijoje triumfavo ir tuo pačiu giliai smogė aktoriaus reputacijai. Atsigavęs po tokio stipraus nokauto, Adamas Sandleris kartu su „Seks turo“ režisieriumi Šonu Andersu pristato šmaikščią ir vulgarią komediją apie tikrus vyriškus santykius tarp tėvo ir sūnaus.
Donis dar būdamas paauglys suviliojo savo mokytoją, su kuria ilgą laiką turėjo lytinius santykius. Moteris jam parodė tikrą malonumo oazę, tačiau geri dalykai greitai baigiasi, o išaiškėjus tiesai apie suaugusios moters lytinius santykius su nepilnamečiu, mokytoja buvo apkaltinta jaunuolio tvirkinimu ir priversta kalėti trisdešimčiai metų. Gimęs nuo šios trumpos bei aistringos meilės vaisius Hanas gyveno ir augo su savo tėčiu, kol jam nesukako aštuoniolika metų ir jis nepabėgo nuo Donio. Sukūręs naują, stabilų gyvenimą bei susiruošęs susituokti jaunuolis net nenutuokia, jog greitai viskas pasikeis, nes prie jo namų slenksčio jau stovi tikrų tikriausia atominė bomba vardu Donis.
Adamas Sandleris visgi nesugebėjo pasimokyti iš savo klaidų, kurias atnešė jo paskutinis „genialus“ darbas vardu „Džekas ir Džilė“. Vėl visas filmas yra orientuotas ties vulgarumu, tualetiniu humoru bei, žinoma, šlykščiausiomis scenomis, kurios kartais sugeba šokiruoti žiūrovą. Atsižvelgus į tai, jog aktorius vis labiau spjauna į veidą savo gerbėjams, jis turi kažkokį magnetą, dėl kurio žmonės eina ir žiūrį eilinį nevykusį jo spektaklį. Turintis puikaus tiek aktorinio, tiek komedijinio potencialo, kuris puikiausias yra atskleistas filmuose „Juokingi žmonės“ ar „Viešpats virš manęs“, jis pasirenka banaliausią kelią pristatyti save kino pasaulyje įsitvirtinant su eilinėmis neįdomiomis komedijomis. Šiame naujausiame komiko pasirodyme didžiajame ekrane visiškai nesimato jokio progreso, nors, žinoma, šį kartą yra keletas ganėtinai šmaikščių scenų, bet apskritai tas pats per tą patį. Alkoholis, prostitutės, nuogi užpakaliai ir krūtinės, daug keiksmažodžių su banaliausiomis frazėmis. Vis labiau pastebima tendencija tokio lygio filmuose rodytis praeityje, o ypač devintajame dešimtmetyje užgesusioms žvaigždėms. Spektaklis lygus ironiškai satyrai, kurią puikiausiai įgyvendino „Vedęs ir turi vaikų“ serialo kūrėjai, tik skirtumas toks, jog ten viskas buvo labai juokinga, o čia tiesiog graudus vaizdas. Tėvo ir sūnaus santykis, kai jie susimato po tiek metų, labai sintetiškai parodytas, daug sureikšmintų scenų, kuriose matosi atgaila už visas praeityje padarytas tėvo klaidas, kurios priveda iki nonsenso ribos tarp komedijos ir dramos. Vienintelis neblogas filmo scenarijaus momentas, tai įdomiai pateikta pabaiga, nors ir banaliausias filmo finalas, bet jis tarsi atgaiva viskam, ką surengė Adamas Sandleris.
Labai didelis pliusas yra filmo garso takeliui, nes jis pagyvina veiksmą ties kiekviena banaliausia scena. Grupės Kiss mega hitas „I was made for loving you“, Rush daina „Limelight“, arba roko legendos Deff Lepard pasididžiavimas „Rock of ages“ suteikia aštrumo kiekvienu kompozicijų skambėjimu, o šmaikščiai ir kartu juokingai pateikiamas repo „legendos“ Vanilla Ice firminis ir vienintelis hitas „Ice ice baby“ nostalgiškai nukelia į tuos pašėlusius laikus, kai buvo madinga nešioti parašiuto formos kelnes. Operatoriaus darbas visai vykęs, nes kai kurios scenos buvo tiesiog puikiai nufilmuotos parodant vulgariausias scenas iš netikėčiausių rakursų, kurie vos neprilygsta lengvam porno .
Filmo žvaigždė Adamas Sandleris vėl įkūnija pakvaišėlį, kuris iš išvaizdos netgi labai panašus į jo visur kišamą Haną Solą iš „Žvaigždžių karų“, kaip buvo filme pajuokavusi viena moteris. Tas pats kvailas ir visiškai jau neįdomus ligoto žmogaus balsas, bei betono lygio užstingusi mimika. Kam tikrai nėra gaila pagyrų, tai Andy Sanbergui, kuris ir išlaikė visa filmą ant savo pečių. Šmaikštus, o kartu ir vaidybos plane rodantis iniciatyvą aktorius paverčia neskoningą Sandlerio šou Sanbergo šou. Puiki, kerinti bei seksuali, o kas galėtų pagalvoti, jog tokio amžiaus Susan Sarandon sugebės taip pritrenkiančiai atrodyti. Visos juostos talismanas be abejo yra buvęs reperis Vanilla Ice, kuris nors ir trumpam buvo įėjęs į muzikos pasaulį, bet po savo hito paliko nemažą dėmę hip hopo kultūros vystymuisi. Visiškai pasikeitęs bei raumenų priaugęs Milo Ventimiglia taipogi filmui suteikė nors kažkiek žavesio savo juokingu personažu, nors tai tiesiog puikiai įgyvendinta JAV karininko karikatūra. Antraplaniai personažai, iš kurių būtų galima paminėti gražuolę dainininkę Ciara, bei visada šokiruojančią Luenell, pasidarbavo iš peties.
„Pakvaišęs tėtis“ – tai nieko neišskiskirianti eilinė Adamo Sandlerio vulgari komedija, kuri savo turiniu šiek tiek lenkia nieko vertą praeitų metų „Auksinių aviečių“ ceremonijos hitą, tačiau visgi aktorius su šiuo darbu vis labiau įklimpsta į savo karjeros susidorojimo bedugnę, iš kurios kelias atgal bus labai sunkus ir varginantis.
