„Hobis, vertas prezidento“
Amerikos istorija turi labai daug didvyrių, kurie pasitarnavo savo šalies gerovei, daug tikrų patriotų, atidavusių gyvybes dėl aukštesnio tikslo, daug nuostabių prezidentų, privedusių valstybę iki didybės, bet iš jų visų tik vienas gali pasigirti, jog stojo į kovą ne tik su neteisingumu bei vergove, bet ir su nakties klajūnais, norinčiais sugriauti visą žmoniją bei privesti pasaulį į tamsos karalystę. Legendinis rusų prodiuseris ir režisierius, kurio statusas Rusijoje yra toks pats kaip Luco Bessono Prancūzijoje, Timuras Bekmambetovas, 2008 metais padovanojęs vieną efektingiausių mūsų laikų veiksmo filmų „Ieškomas“, kartu su Timu Burtonu pristato neeilinį filmą, sukurtą pagal Setho Grahamo-Smitho novelę apie žymiausią Amerikos valdovą.
Būdamas vaiku Abraomas sužino, jog jo mamos bei senelio mirtis nebuvo eilinė, o juos nužudė mistiniai padarai. Sužinojęs baisią tiesą apie savo artimųjų žmonių netektį ir apie tai, jog vampyrai egzistuoja, jaunas vaikinas prisiekia sunaikinti tiek nakties klajūnų, kiek jam leis jėgos. Suaugęs ir įgavęs naujų įgūdžių bei patirties, Abraomas su visa neapykanta imasi keršyti visiems sutiktiems vampyrams, nes jis žino, jog greit ateis lemtinga diena, kai reikės stoti akis į akį su tamsos valdovų armija ir tai gali nulemti visos žmonijos likimą. Taip prasideda ilgas kelias iki laisvės bei prezidento kedės, kuri įamžins šį žmogų kaip patį teisingiausią šalies valdovą.
Iš pirmo žvilgsnio idėja yra gana absurdiška, o kartu ir provokuojanti bei vulgari tuo atžvilgiu, jog taip neskoningai pasišaipo iš tikrojo Amerikos didvyrio, kokiu yra laikomas teisuolis Eibas, bet jeigu žiūrėsime iš tos pusės, jog filmas pastatytas pagal grafinę novelę, kurios mintis yra iškelti šį svarbų istorinį personažą kaip kovotoją už lygias teises ne tik juodaodžiams, bet ir laisviems žmonėms, kurie gali būti sutapatinti su vergais atėjus vampyrų erai, matosi puiki metafora į busimo prezidento portretą. Visgi reikia pripažinti, jog šitas filmas buvo orientuotas labiau į brutalumą bei efektingumą, o ne į scenarijaus gilumo prasmę, bet žiūrint iš realumo pusės matomas to laikotarpio pasaulis puikiausiai pavaizduotas, o jį supanti atmosfera nepriekaištingai perkelia niūrią epochą į ekraną. Dialogai, sudarantys labai mažą filmo eigos dalį, yra gana banalūs, tačiau šmaikštumas juose kai kur yra labai vertingas, nes pagyvina užsitęsusias nereikalingas diskusijas apie nieką. Puikiausios veiksmo scenos, kuriose matomas firminis Timuro Bekmambetovo braižas. Prisiminus „Dienos sargybą“, „Ieškomą“ ar „Juodajį žaibą“, kur filmų centre buvo nepriekaištingai pateiktas efektingas veiksmas, ši juosta lenkia juos visus kartu, nes čia dar prisideda brutalumas, kurio taip reta šiuolaikiniuose filmuose apie vampyrus. Be jokių ceremonijų Abraomas taško į visas puses visus, kas stoja prieš jį – griežtai, vyriškai, o prisiminus populiarųjį filmą apie tikrą žmogaus ir vampyro tyrą meilę jis dar gauna didelį pliusą, jog jame nebuvo jokių panašių sentimentų, nebent tik pradžioje juostos. Pats būsimo prezidento įvaizdis puikiai pateikiamas, parodomas jo charakterio susiformavimas, na, žinant, jog čia yra fikcija ir dėl kokių priežasčių jis tapo toks teisingas, rūpestingas bei rimtas, bet vėlgi realybėje iš istorinių šaltinių sprendžiant apie jo charakterį jis taipogi galėjo pasigirti labai panašiais bruožais, pateikiamais visos šios juostos metu. Bendrai tai šabloninis Holivudo produktas, bet visai padoriai susuktas kaip tokiai absurdiškai temai, kuri yra įgyvendinta pagal grafinės novelės motyvus.
Žiūrint į gana kuklų tokio žanro juostos biudžetą, viskas, kas vyksta ekrane, tiesiog imponuoja savo didybe, todėl kas jau kas, bet Timuro Bekmambetovo režisuoti filmai sugeba išsiskirti labai kokybiškais ir efektingais vaizdo efektais. Nepriekaištingai parinktas spalvų tonas, suteikiantis niūrios atmosferos, o ir kostiumai bei dekoracijos labai pagyvina puikią epochos atmosferą. Staigus garso takelis nuo Henry Jackmano taipogi prisideda prie efektingo veiksmo pateikimo, kuris lydi visą juostą nuo pradžios iki finalinių titrų pasirodymo. Operatoriaus dėka sukurtas efektingas veiksmo scenų pavidalas vertas didžiausių pagyrų, nes būtent tai suteikia šiam filmui žvalumo ir energijos. Puiki techninė juostos pusė yra geriausia, kuo gali pasigirti ši juosta.
Taiklus filmo kūrėjų pasirinkimas pakviečiant Benjanimą Walkerį atlikti pagrindinio vaidmens. Tiek išvaizda, tiek ūgiu bei charizma pasižymintis aktorius nuostabiai įkūnijo šešioliktą Amerikos prezidentą. Didesnį įspūdį iš antraplanių personažų paliko Dominicas Cooper, suvaidinęs vampyrą Henrį. Rufusas Sewellas Adamo amplua šarmingai atrodo, o tokios išraiškingos akys ir žvilgsnis, pasakantis daugiau už tūkstantį žodžių, negali būti nepastebėti. Kas liečia moterišką aktorių kolektyvo pusę, tai negalima pasakyti, jog kažkuri dama sublizgėjo, net ir pagrindinio moters vaidmens atlikėja Mary Elizabeth Winsted labai blankiai atrodė vyriškoje kompanijoje. Nepastebimais neliko ir Anthonie Mackie su Jimmi Simpsonu, vaikinai neblogai susidorojo ir įnešė energijos į juostą.
„Abraomas Linkolnas: vampyrų medžiotojas“ – tai efektais perpildytas istorinio konteksto veiksmo bei fantastikos filmas su puikiai perkelta to laikotarpio neramia atmosfera, kuri apgaubia visos juostos eigą. Brutali ir efektinga, stulbinančiomis veiksmo scenomis galinti pasigirti juosta iškelia vieną iš svarbiausių naujųjų laikų istorijos personų visai kitokiame pavidale, nei ji yra įamžinta istoriniuose šaltiniuose. Tai tiesiog naujas, originalus žvilgsnis bei atokvėpis vampyrų tema nuo visiems jau įgrisusios meilės trikampio tarp vampyro, žmogaus ir vilkolakio.
