„Įpėdinė“
Tokius animacinius šedevrus kaip „Aukštyn“, „Žaislų istorijos trilogija“, „Nerealieji“ bei kitus kurianti studija „Pixar“ pristato savo naujausią juostą, kuri privalo jiems padėti reabilituoti nepriekaištingą reputaciją prieš gerbėjus po 2011 metais patirto fiasko šlykštaus „Ratų 2“ pavidale. Retai atsirandanti animaciniuose filmuose nepopuliari šiais laikais tamsiųjų viduramžių tematika šį kartą nuotaikingos ir šiltos atmosferos dėka privers kiekvieno amžiaus žiūrovą prijausti naujai iškeptiems personažams bei pasinerti į neįtikėtinus nuotykius kartu su jais.
Seniai, seniai, tolimoje Škotijoje gyveno narsus karalius Fergusas su žmona Eleonora, nenustygstančia vienoje vietoje, visą laiką nuotykių ieškančia dukra Merida bei trejais padaužomis sūnumis. Laikas bėgo ir į paauglystę žengiančią pirmagimę dukrą karališkos šeimos galvos nusprendžia atiduoti į žmonas vienam iš trijų klanų valdovų pirmagimiui sūnui. Pasiekti princesės rankos surengiamas riteriškas turnyras, kurio nugalėtojas galės išsikovoti Meridos ranką. Nusivylusi savo tėvais, kovingoji jaunuolė ryžtasi pati stoti į kovą dėl savos garbės ir orumo bei nusprendžia pati nugalėti turnyre, kad taptų savo likimo kalve ir ateityje nebūtų priklausoma nuo kitų žmonių sprendimų. Visgi šalies įstatymai yra labai griežti, o už jų nusižengimą, ypač iš karališkos šeimos atstovų, gali laukti pilietinis karas, galintis privesti karalystę prie chaoso slenksčio. Meridei iškyla sunkiausia dilema, nes ant kortos pastatyta Škotijos laiminga ateitis arba laisvė asmeniniam gyvenimui, todėl bet koks merginos pasirinkimas kainuos jai arba jos artimiems labai daug ašarų, nusivylimo, o galbūt ir paties svarbiausio – gyvybę.
Su dideliu nerimu lauktas naujausias „Pixarų“ filmas visgi sugebėjo su kaupų atpirkti ta šoką, kuris buvo patirtas daugelio gerbėjų po nevykusios „Ratų 2“ „pornografijos“, o kitaip ir pavadinti negalima to, ką buvo sukūrusi ši nuostabi studija. Vėl patirtas katarsis kaip per „Žaislų istorijos“ peržiūrą, kiekvienas kadras, kiekviena scena atidirbta nepriekaištingai, bet didžiausias dėmesys vienareikšmiškai yra sukauptas ties puikiu scenarijumi, kuriuo animatoriai vėl propaguoja gėrį ir šilumą, sklindančią iš juostos vidaus. Pagrindinė šio animacinio filmuko mintis labai kruopščiai pateikiama, nors ir ne taip giliai šį sykį paslėpta kaip ankstesniuose studijos darbuose, bet visgi atviras egoizmo, karštos tėvų meilės bei užsispyrimo, asmeninės laimės pagrindinis scenarijaus kontekstas puikiai atskleidžia kiekvieno žmogaus amžiaus skirtumus bei siekius. Nuostabiai personažų pavidalu parodomas daugelio žmonių požiūris į gyvenimą vadovaujantis tam tikrais stereotipais, gyvenant pagal visuomenės sukurtą schemą, kur individualumas tiesiog išnyksta tarp vienodų asmenų fono. Metafora išreikšta stipri motiniška meilė, kuri prilygsta tikram žvėriui, jeigu jos vaikas patenka į bėdą, be kokių nors priekaištų atitinkamai pateikiama, tai sudaro gerą istorijos pamatą, galintį vaikams parodyti motinos neabejingumą jų veiksmams arba klaidoms, nuo kurių jie yra taip akyliai saugomi. Legendų ir mitų prasmės aiškinimas taipogi prisideda prie šios nuotaikingos istorijos, viduramžių tematika, o ir pati epocha labai šauniai išreiškiama, kiekvienoje scenoje jaučiama tamsiųjų viduramžių atmosfera. Apskritai juosta puikiai suderinta šiuolaikiniam jaunimui, kurio gyvenimiškos vertybės yra labai smukusios žemyn, o tokios šiltos animacijos dėka vaikai sugebės įžvelgti tai, kas yra svarbiausia tėvų auklėjime apsaugant juos nuo visokiausių blogų sprendimų. Vienintelis filmuko minusas – mažas juokelių kiekis, o tiesiog keliais labai jau šabloniniais kai kurių personažų veiksmais buvo bandyta išspręsti šią kilusią scenarijaus problemą.
Kaskart „Pixarų“ animacijos genijai sukuria vis sudėtingesnį techniniu požiūriu animacinį šedevrą. Labai panašią situaciją kuriant šią juostą turėjo prieš kelis metus pasirodžiusios Disnėjaus pasakos „Ilgo plauko istorijos“ kūrėjai, nes abiejuose juostose matosi, kiek dėmesio buvo skirta pagrindinio personažo plaukų sukūrimui. Gyva animacija tiesiog dvelkia iš ekrano pusės, kruopščiai sukurtos detalės pagyvina kiekvieną juostos milimetrą, priveda prie nuostabaus finalinio peizažo. Išties puikus 3D, sugebantis įtraukti žiūrovą į kvapą gniaužančius nuotykius po senovės Škotijos miškus, pilis bei riteriškus turnyrus dėl damos širdies. Herojiško pobūdžio garso takelis dar labiau pasodrina viduramžių atmosferą šiai juostai, o kiekviena iš kompozicijų bei, kaip pridera „Pixarams“, pačių personažų atliktos dainos užburia su kiekvienu savo skambesiu.
Kiekvienas iš personažų savotiškai įdomus, tačiau labiausiai krenta į akis ir į ausis puikus Billy‘io Connolio Ferguso bei Kelly Macdonald Meridės herojų pateikimas. Savo balsais jie sukuria tikrąją magiją žiūrint šią spalvingą juostą.
„Karališka drąsa“ – tai nepriekaištingas reabilituojantis studijos „Pixar“ sugrįžimas po labai nesėkmingo paskutinio filmo, bei kartu kompensacija kiekvienam iš gerbėjų už patirtą stresą išvydus „Ratus 2“. Šilta, nuotaikinga bei žavi kelionė į žmonių širdis su vidine potekste kiekvienam iš mūsų propaguoti gėrį.
