Pakalikai

Viso pasaulio žiūrovų pamilti Pimpačkiukai, Pakalikai, Minionai… Nesvarbu, kaip kaip juos pavadinsime Lietuvoje, svarbiausia, jog šie geltoni padarėliai ir vėl siaučia kine. Po itin įspūdingo 2013 m. filmo „Bjaurusis – Aš 2“ pasirodymo, studija „Universal“ ir „Illumination Entertainment“ galiausiai pasiryžo į didžiuosius kino ekranus perkelti vaikų ir suaugusių mylimus antraplanius veikėjus. Už režisieriaus vairo atsistojo abi „Bjauriojo – Aš“ dalis režisavęs Pierre‘as Coffinas ir jo geras bičiulis Kyle‘as Balda, geriau žinomas iš animacinio filmuko „Loraksas“. Režisieriai ne tik pateikia visiškai naują istoriją, tačiau ir sugalvojo puikų sprendimą, kaip perteikti antraplanius veikėjus į lyderiaujančias pozicijas pilno metro filme.

Apie ką mes čia…

Kai Bobas, Stiuartas ir Kevinas dar nebuvo susipažinę su Gru, jų gyvenimas buvo kupinas įvairiausių nuotykių ir baisybių. Herojai tarnavo skirtingiems ponams ir tikroms pabaisoms – jie matė, kaip išmirė dinozaurai, jie padėjo galą Drakulai bei dalyvavo didžiųjų piramidžių statyme, tačiau kiekvieną kartą praradus šeimininką, su juo jie netekdavo dalėlės savęs, kol galiausiai vieną dieną nesutiko jos…

Kūrinio vidus

Pasakysiu taip. Tai nebuvo mano pats laukiamiausias šių metų animacinis projektas, nes aš, kaip ir daugelis žiūrovų, jau puikiai mačiau, kokį fiasko patyrė daugelio pamilti antraplaniai „Madagaskaro“ veikėjai – pingvinai. „Pakalikų“ schema yra visiškai vienoda – tai tokie veikėjai, kurių buvimas kadre turi būti labai ribotas. Tada jie atrodo labai žaviai ir sugeba pralinksminti taip, jog nesijaučia diskomfortas nuo jų pertekliaus. Būtent toks ir buvo režisieriaus tikslas įvedinėjant juos į „Bjauriojo – Aš“ filmus. Žinoma, kai visame pasaulyje toks populiarumas – sunku nesusigundyti ir nesukurti atskiro, taip vadinamo šalutinio projekto, kuriame dominuotų antro plano veikėjai. Šiuo atveju tai gal ir nebuvo skubotas ar beprasmis sprendimas, tačiau, tiesą sakant, tai kartu ir nėra filmas, kuris privers dar ilgai apie jį galvoti. Matyt, dėl to, jog jam įpusėjus pradeda pabosti tie patys juokeliai ir pakalikų dominavimas kadre.

Filmo siužetinė linija, o tiksliau – pati istorija pateikiama iš šiek tiek kitokio kampo nei ankstesniuose filmuose, kuriuose pasirodydavo pakalikai. Nors viso filmo metu ir yra tam tikros sąsajos su dilogiją apie Gru, tačiau tai yra visiškai savarankiškas projektas, kuriame iš gana artimos prizmės galime susipažinti su trimis svarbiais Pakalikų atstovais – Kevinu, Stiuartu ir Bobu. Kiekvienas iš jų pateikiamas ganėtinai vaizdingai, emocionaliai ir jautriai, tačiau , deja, to nepakanka – tam tikrose situacijose nesijaučia noras jų užjausti, nes bežiūrint į šiuos mielus padarėlius visą laiką laukiama linksmybių ir nesąmonių. O jos pabosta. Peržengus 50’ą rodymo minutę pasidaro nuobodu, nes kūrėjams, matyt, pasibaigė visos įmanomos idėjos ir jie galiausiai pradeda maitinti mus jau matytais „bajeriais“, kuriais galėjome gerėtis „Bjauriajame – Aš“.

Vienu pliusų tampa pats pakalikų pristatymas filmo pradžioje ir jų tarnavimas įvairiems siaubūnams. Na, iš tiesų tai yra juokinga, nes tai kartu pamoko, kad kartais nereikia lįsti į „tamsią vietą“, norint kažkam įtikti. Dažniausiai toks užpakalio laižymas prie gero nepriveda, kuo savo kailiu galėjo įsitikinti Bobas, Kevinas ir Stiuartas. Tai va, toks moralas pasirodo filmo pradžioje ir juo bandoma vadovautis viso filmo eigos metu. Iš juokingesnių momentų galima pažymėti visai linksmą Pakalikų kalbą, kurios nors ir nesupranti, tačiau gali puikiai pasijuokti ją išgirdęs. Tai lyg maži vaikai bandytų kažką pasakyti, kol galiausiai pradedi suprasti, ko jie iš tavęs nori. Kelios juokingos situacijos taip pat gelbsti kartais per ilgai užsistovėjusį veiksmą, bet tuo ir pasibaigia šio filmo pliusai. Iš tiesų, tai ganėtinai banali ir neišskirtinė istorija, kurioje nereikia ieškoti prasmės, kaip tarkim kokiam nors studijos „Pixar“ filme.

Pagrindiniu juostos nusivylimu tampa Gru pakeitusi Skarlet Overkil – jokio šarmo šiame personaže nerasta. Nei ji juokinga, nei jos veiksmai atrodo juokingai, todėl bežiūrint į Pakalikus, kurie nori jai tarnauti, nes ji lyg ir yra super niekšė, viskas atrodo beviltiška. Smagu, kad bent jau trumpam ekranuose pasirodo dilogijos herojus, tikrasis blogio genijus Gru, na, tik mažesniame pavidale. Taip pat filmo metu ir vėl sutinkame senai pažįstamus veidus, todėl bent jau iš šios perspektyvos, „pakalikų“ filmas tampa tam tikrais prisiminimais iš „Bjauriojo – Aš“ peržiūros. Ties šiuo akcentu ir pasibaigia visa juosta, kuriai be abejonės lemta užsidirbti didelius pinigus visame pasaulyje ir galbūt netgi tapti dar vienu 2015-ųjų metų milijardieriumi.

Techninė juostos pusė

Animacija niekuo nesiskiria nuo to tos, kurią buvome matę ankstesniuose dvejuose filmuose, kuriuose siautėjo Pakalikai. Juostos metu skamba gana gera, rokenrolu alsuojanti muzika, dominuoja itin margas spalvų palėtės pasirinkimas, o ir kameros darbas kai kuriais sprendimais iš tiesų žavi ir filmuko kraštovaizdžių perteikimu. Nors istorija kai kur ir priverčia nuobodžiauti – pats veiksmas žvalus, tačiau montažo darbas ir filmo veiksmo sudėliojimas netrikdo, kaip netrikdo ir pats garso montažas. Trimatė erdvė nebūtina, tačiau kalbant atvirai, čia vienintelė animacinių filmų serija, kuriuose itin kokybiškai atrodo 3D.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmą žiūrėjau originalo kalba, todėl vieninteliu įgarsinimo pliusu tampa Oskaro laureatės Sandros Bullock įgarsinta Skarlet Overkil. Nors tai ne itin patrauklus ir įdomus veikėjas, tačiau Sandros dėka bent jau emocionalaus balso pagalba herojė perteikta profesionaliai. Be jos, filmo metu galima išgirsti ir Michaelą Keatoną, kuris įkūnija Valterį Nelsoną, Joną Hammą, Steve‘ą Cooganą, Allison Janney, Steve‘ą Carellą ir patį juostos režisierių Pierre‘ą Coffiną įgarsinusį Pakalikus.

Verdiktas

„Pakalikai“ – tai iš dalies itin smagus nuotykių animacinis filmas su visų pamiltais geltonaisiais padarėliais ir jų laikų kelionėmis po visą pasaulį. Kartu tai yra ir savo monotoniškumu šiek tie nuviliantis pasakojimas, kurio užtenka vos 50’iai rodymo minučių, po kurių seka filmo režisierių idėjų badas, besiremiantis dvejomis „Bjauriojo – Aš” dalimis.