“Dukra pavojuje”
Veiksmo filmų režisierius Simonas Westas praėjus vos kelioms savaitėms po itin sėkmingai visame pasaulyje sutiktos senosios mokyklos stiliaus juostos „Nesunaikinami 2“, pasižyminčios gausybe kino legendų kaip Arnoldas Schrazneggeris, Briuce‘as Willisas ar Sylvesteris Stallone, vėl šturmuoja kino teatrus su savo naujausiu veiksmo filmu, kurio dėka gali vėl atgimti vieno garsiausių naujojo Holivudo žvaigždūno, Nicholo Cage‘o karjera. Kupinas veiksmo bei adrenalino filmas suteiks žiūrovams dar vieną progą pasimėgauti senai pamirštais laikais, kai kino ekranuose karaliavo tokio pobūdžio veiksmo žanro kino kūriniai.
Vilas – tai profesionalus plėšikas, kuris itin kruopščiai parengia tiek planą, tiek renkasi žmones į savo komandą, tačiau po vieno nesėkmingo sandėrio jaunas vyras pakliūna į kalėjimą. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, tačiau nepraradęs orumo bei neišdavęs savo partnerių, Vilas bando sugrąžinti savo taip greitai ir negailestingai prabėgusį gyvenimą. Jo tikslas – vėl suartėti su dukterimi, kurios jis nematė ilgus metus. Visgi vaiko nuoskaudos tėčiui yra didžiulės, todėl mergina neparodo jokio entuziazmo po ilgų metų sutikusi savo tėtį. Nemaža to, jog vaikas nenori bendrauti, vyras gauna grėsmingą skambutį iš jo buvusio kolegos, jog jeigu jis neatiduos to, kas priklauso jam, o tiksliau dalies seniai pavogtų pinigų, po kurių vagystės ir atsidūrė kalėjime Vilas, tai jo mažajai princesei teks atsisveikinti su gyvenimu. Šantažo vedamas bankų plėšikas neturi kitos išeities kaip tik grįžti į nedorą kelią, kad apsaugotų savo vaiką. Žaidimas su likimu prasideda ir tik laikas parodys, kaip baigsis iš anksto suplanuotas piktadario žaidimas, kurio pagrindinis koziris yra Vilo dukra.
Režisieriaus Simono Westo dėka kine atgimsta tikrai svarbus šiuolaikinio kino žanras – veiksmo filmas, o atgimsta todėl, jog grįžtama prie pačių ištakų, ir būtent senosios mokyklos stilius, išlaikytas šioje juostoje, yra labai galingas pamatas žiūrint bendrai į šį produktą. Kas liečia patį turinį, tai žinoma žiūrint šiuolaikinio žmogaus akimis filmas yra banalybių banalybė, ir jau prasidėjus jam žinoma, kaip jis pasibaigs. Nėra jokios intrigos, nors jos ir neturi būti tokio pobūdžio juostoje, visgi vienas žmogus iššokęs prieš sistemą, prieš piktadarius bando nugalėti ir, kaip nekeista, jam tai sekasi ganėtinai puikiai, nes ir specialiųjų tarnybų apmokyti agentai nesugebėtų susitvarkyti su blogiečiais geriau nei įniršęs tėvas. Veiksmo atžvilgiu filmas tikrai gali pasigirti neblogomis gaudynių scenomis, tačiau bendras vaizdas labai primena šių metų kitą to paties žanro atstovą „Kontrabanda“ su Marku Wahlbergu. Labai daug bereikalingų, nereikšmingų, banaliausių pokalbių apie nieką, nes nei kokia nors moralė yra pagrindžiama, nebent apie vagystę ir jog tai yra blogas dalykas, už kurį galima sunkiai kentėti, bet vis vien jokios filosofijos tame nėra, tik šioks toks silpnai pateiktas pamokslas apie gyvenimo tiesas gyvenant įstatymų ribose. Tėvo ir dukters santykiai, kuriuose nieko naujo neparodyta, tik vienas žmogus prieštarauja kitam, vienas ypač silpno charakterio asmuo rodo savo nepasitenkinimą ir pyktį skaudindamas artimuosius. Užkliūna ir daug siužetinių spragų, o ypač personažų sprendimai, kurie yra visiškai nelogiški, neapgalvoti, kvaili. Jeigu žiūrėsime bendrai į šių laikų veiksmo žanrą, tai jeigu komiškai atrodantis „Nesunaikinami 2“ yra gerai strategiškai apgalvotas ėjimas, tai ši juosta yra tiesiog pašaipa iš atgyvenusios senosios mokyklos veiksmo filmų braižo.
Dinamiškas garso takelis, kaip ir priklauso tokio žanro juostai, su kiekviena akimirka padeda atitrūkti nuo banaliausių scenaristų sukurtų spragų, todėl bendras vaizdas lengvai žiūrimas. Kas labiausiai nuvilia, tai, žinoma, operatorius, ir iš karto iškyla klausimas, kur jis žiūri, nes tokio žanro filme dinamiškai pateikiamos scenos yra didžiausias privalumas bei filmas iš karto įgauna pagreičio, bet, deja, čia šito nėra, tiesiog monotoniškas kameros valdymas, jokio efekto. Nenaudojant efektų, o kelis pirotechnikos meistrų stebuklingus sprogimus, galima pasijausti kaip nostalgijos kupiname devintajame dešimtmetyje. Vizualiai gražu, bet tik tai ir sudaro bendrą juostos grožį.
Vis labiau ir labiau grimztantis į bedugnę aktorius Nicholas Cage‘as antrą sykį bendradarbiauja su „Nesunaikinamų 2“ režisieriumi. Po penkiolikos metų nuo kultinio 1997 metų „Kalinių lėktuvo“ pas režisierių grįžęs aktorius kaip ir daugybėje paskutinių savo juostų pasirodo blankiai, neįdomiai, tuščiai, o kartu ir labai pilkai. Jokios charizmos, jokio užsibrėžto tikslo, jog pažiūrėjus paskutinius jo darbus galima sakyti, jog jis tiesiog atvyksta į filmavimo aikštelę vien tam, kad gautų honorarą. Jokio atsidavimo, na nebent galima paminėti 2009 metų filmą „Blogas policininkas“ , kuriame paskutinį kartą buvo galima matyti tikrąjį talentingąjį Cage‘ą. Puikūs, tikrai puikūs visomis prasmėmis aktoriai kaip Joshas Lucasas bei Danny‘is Houstonas irgi nesuprantama, ką pamiršo šiame antrarūšiame veiksmo „šedevre“. Puikius aktorinius duomenis turintys aktoriai tiesiog labiau pasišaipo iš savęs, nei iš žiūrovų taip banaliai pristatydami save šiame filme. Sami Gayle, suvadinusi Vilo dukterį Alison, sukuria didžiausią žavesį. Jauna ir, matosi, talentinga mergaitė tikrai turi nemažą potencialą, tačiau filmuodamasi tokiose juostose, kaip bebūtų gaila, bet jos sugebėjimų tikrai neteks pamatyti visame gražume. Malin Akerman taipogi nežavi, nors ši aktorė visur atrodo vienodai, tik geri fiziniai domenys, o daugiau nieko, nors ir čia ji nepademonstravo nieko įsiminančio.
„Pagrobimas“ – tai filmas, sukurtas pagal visas praeito amžiaus veiksmo filmų senosios mokyklos tradicijas, tačiau visgi žiūrint šį filmą susidaro nuomonė, jog jis labiau išjuokia savo žanrą, nei deramai pagerbia nusipelniusius ir kultinį statusą turinčius populiariausius devintojo dešimtmečio adrenalino kraujyje teikiančius veiksmo žanro etalonus. Silpnai įgyvendintas bei neturintis jokios išliekamosios vertės filmas tiesiog prilygsta B kategorijos produktams, kurie išleidžiami tiesiog iš karto į DVD be jokių pasirodymų plačiuosiuose ekranuose.
