Absoliutus blogis: Atpildas

„Pabaigos pradžia“

Režisierius Paulas W. S. Andersonas, 2002 metais pristatęs pasauliui vieno populiariausių siaubo žanro žaidimų ekranizaciją, tęsia savo ganėtinai sėkmingą veiklą jau visą dešimtmetį būdamas tiek už režisieriaus vairo, tiek sėdėdamas prodiuserio kėdėje, ir kas kartą vis labiau tobulindamas šios kupinos efektų franšizės gyvavimą didžiajame ekrane. Po stulbinančios finansinės ketvirtos dalies sėkmės bei po ganėtinai atviros finalinės juostos scenos praėjus lygiai dviems metams ištroškę legendinio kompiuterinio žaidimo gerbėjai bei šios kino franšizės mylėtojai turi galimybę pamatyti ambicingiausią visos šios neįtikėtinos istorijos specialiųjų efektų perpildytą projektą. Pažangiausios 3D technologijos dėka žiūrovas filmo metu galės pasijausti lyg pats dalyvaujantis žūtbūtiniame mūšyje dėl žmonijos likimo.

Mirtinam T virusui ištrūkus į atmosferą iš pradžių jo mirtį nešančią jėgą pajaučia kompanijos Umbrella „Avilio“ darbuotojai ir gyventojai, kurie su laiku virsta zombiais. Į kovą su gyvais numirėliais stoja užslaptinto objekto apsaugos darbininkė Alisa. Nugalėjusi visą blogį požemyje ir atsidūrusi paviršiuje, mergina pamato tikrą apokalipsės pradžią, nes negailestingai plintanti epidemija užvaldė visą Rakūno miestą. Nesuvaldyta gyvenvietė tapo nebereikalinga kompanijai, todėl kartu su visais gyventojais norint užslėpti visas klaidas yra paleidžiama branduolinė bomba. Netgi po tokios galingos atakos nemirštantis virusas sugebėjo apkeliauti po visus kontinentus, todėl žmonija atsidūrė ties išlikimo riba. Kovojanti su negailestingais priešais Alisa vis arčiau ir arčiau priartėja prie asmenų, atsakingų už visą šį nedovanotiną incidentą, o ir su kiekviena kova ji dar labiau mutuoja, įgauna neregėtų galių. Suradusi vieną pagrindinių Umbrellos vadovų, Alisa po ilgos kovos nesugeba jo nugalėti, o kartu ir praranda savo neįtikėtiną jėgą. Tapusi vėl žmogumi, ji bando visais įmanomais būdais surasti išlikusius gyvus žmones, o radusi juos paslaptingame laive bei išgelbėjusi nuo galingų padarų supranta, jog tai yra tik mažas žingsnis į priekį laimėti šį mirtiną karą. Vos tik akimirksniu pasidžiaugus laisve su išlaisvintais žmonėmis, laivą iš visų pusių apsuko priešų lėktuvai, todėl žaidimas yra pradedamas iš naujo, o pasaulio likimas priklausys vien tik nuo Alisos veiksmų.

Švenčianti dešimties metų jubiliejų franšizė pirmuose filmuose galėjo pasigirti išties įdomiu siužetu, neblogu scenarijumi ir, kas svarbiausia, viskas atitiko žaidimo motyvą. Trečia dalis visiškas absurdas, tačiau ir tai buvo apgalvota strategiškai, nes viruso mutacija kaip ir pridera yra pateikta logiškai ir žemės kitimas irgi pateikiamas be priekaištų lygiai iki ketvirtos dalies. Prisiminus tai, jog trečiame filme visa žemė – tai viena didelė dykuma, nes viruso mirtinga jėga sunaikino net ir vandens rezervuarus, bet ką mes gauname ketvirtame ir penktame filme, ogi visiškai kitaip atrodančią žemės dangą, todėl vadinti tai bendra istorija neleidžia logikos suvokimo ribos. Juostos pavadinimas kelia nerimą irgi, nes atsižvelgus į tai, kas buvo parodyta visame filme, tai jokio atpildo jame nebuvo. Ankstesnių dalių pavadinimai „Apokalipsė“, „Išnykimas“ ar „Gyvenimas po mirties“ puikiai atspindėjo kontekstą, bet čia visiškai nesusijęs yra pavadinimas su tuo, kas yra rodoma per visą juostos rodymo laiką. Labiausiai, žinoma, tokiuose filmuose dėmesį turi prikaustyti specialieji efektai bei kupinos veiksmo scenos, tačiau nors kažkoks siužetas turėtų vis vien būti, nes ir žaidimas turėjo puikų scenarijų, o čia žiūrovui yra pateikiamas tiesiog ilgas, prabangiai bei efektingai sukurtas vaizdo klipas, bet nors pats žiūrėjimo tempas neprailgsta. Žinoma, juosta yra labai priartinta prie žaidimo, tačiau vis vien, tai yra visgi filmas, motyvas turi išlikti, bet ne taip banaliai pateiktas turi būti kaip čia. Personažų per daug, ryškiai per daug, nors ir malonu jog Karlosas, Džil bei Rein grįžo, tačiau patį Leoną dėti į filmą yra labai neapgalvotas sprendimas. Vienas svarbiausių ir vienas pagrindinių žaidimų serijos herojus filme pasirodo kaip nusmurgėlis, vargšas žmogus, kuriam pagailėjo ekraninio laiko, na bet suprantama, gi režisieriaus žmona turi būti pirmame plane, bet vis vien nesuvokiama, kam reikėjo tokį kaloringą personažą kišti į šį filmą. Kitas dar liūdnesnis vaizdas – tai rusų zombiai su tankistų kepurėm bei benzopjūklais, važinėjantys motociklais. Juokas ligi ašarų, bet, pagalvojus, nors ir tai gerai, o tai būtų dar pateiktas amerikiečių stereotipas rusų atžvilgiu ir galima būtų pamatyti meškas, važinėjančias ant vienaračių dviračių su balalaikom letenose. Nemažai pakartotinų scenų, ypač kelios identiškos, paimtos būtent iš ketvirtos dalies, nors būtent susidūrimas su dviem budeliais buvo labiausiai efektingas. Keli juokeliai, daug brutalumo ir kraujo bei labai banalūs veikėjų sprendimai ir veiksmai filmą priartina tiesiog prie „trash“ lygio, bet puikus ir prabangus apipavidalinimas išlaiko blokbasterio pusę. Apskritai, šis filmas vienas didelis nesusipratimas, tačiau visgi jis tikrai yra labiausiai priartintas prie žaidimo atmosferos, žiūrint į visas ankstesnes dalis.

Specialieji efektai gelbėja visą filmą, o tai gan gera kompensacija už tokį silpną siužetą. Daug sprogimų ir susidūrimų su kruopščiai sukurtais blogį nešančiais priešais, ir, žinoma, didžiausias pliusas, jog filme nebuvo šunų iš praėjusios dalies, kurie atrodė kraupiai ir juokingai. Prisiminus pirmos dalies pagrindinį bosą, tai šiame filme jis ne tik mutavęs fiziškai, tačiau ir  vizualiai atrodo labai kokybiškai, o tas džiugina. Pristačius ankstesnės dalies konvertuotą 3D tai buvo tiesiog metų atradimas, nes tokio lygio konvertacijos į trimatę dimensiją dar nebuvo, o šioje dalyje dar labiau šis kino efektas yra patobulintas. Garso takelis neblogas, nors daugelyje scenų jis yra labai neskoningai pateiktas. Operatorius taipogi prisidėjo prie vizualinio juostos konteksto, nes kaip be jo profesionalios vizijos mes galėtume taip įžvalgiai pamatyti karščiausias Millos kūno vietas. Dėka tokios stiprios techninės pusės filmas visiškai neprailgsta.

Pagrindinė visos franšizės ikona, puikioji bei stulbinančio grožio Alisos atlikėja, ukrainiečių kilmės aktorė ir modelis Milla Jovovich, penktą sykį įkūnijusi savo kino žymiausią personažą demonstruoja ne tik puikius fizinius duomenis, tačiau ir vaidybos planas pas ją kaskart tobulėja. Seksualiai ir karščiau pasirodanti ekrane moteris sugeba atitraukti dėmesį nuo daugybės jos vyro padarytų klaidų. Vėl grįžusios į „Absoliutaus blogio“ istoriją aktorės Sienna West, suvaidinusi Jill Valentine, bei Michelle Rodriguez galėtų pasivaržyti dėl grožio karūnos filme ir su pačia Milla. Įdomiausia tai, jog Michellės Rodriguez paskutiniai trys žinomi personažai žuvo, tačiau pradėjus nuo šios juostos, jie kažkokiu stebuklingu būdu vėl atgims ekrane. Leono personažą suvadinęs Johannas Urbas visiškai neatsiskleidė, bet čia jau ne aktoriaus kaltė, o paties režisieriaus, bet vizualiai jis tikrai labai atitiko populiarųjį žaidimo personažą. Malonu jog ir Odedas Fehras bei Colinas Simonas prisijungė prie šio projekto, nors kažkiek buvo nostalgijos prisiminus ankstesnes dalis. Aktoriams priekaištų kaip ir nėra, bet gaila, jog kai kurie personažai nebuvo atskleisti per daug.

 „Absoliutus blogis: Atpildas“ – tai labiausiai priartintas prie žaidimo atmosferos filmas, bet taip nutolęs nuo ankstesnių dalių, jog šį sykį atrodo, kad buvo bandyta tiesiog pademonstruoti, iki kokio lygio yra prieita su kompiuterinių technologijų panaudojimu kine, o ne leista žiūrovams pasimėgauti istorijos tęsiniu. Ilgas, spalvingas, efektingas, kupinas prabangių specialiųjų efektų mišinys lygus MTV klipui, bet tikrai ne filmui su potencialia istorija.