„Saldus kerštas“
Neįtikėtinos finansinės sėkmės sulaukęs 2008 metų tarptautinis veiksmo trileris „Pagrobimas“, iškėlęs Liamo Neesono figūrą iki veiksmo filmų žvaigždžių, sugrįžta su trenksmu. Naujai iškeptai franšizei atsisveikinus su jos kūrėju Pierre‘u Morelu į jo vietą atsisėda prancūzų veiksmo specialistas Olivieris Megatonas, kuris labiausiai yra žinomas iš kupino adrenalino „Transporterio 3“ bei seksualaus 2011 metų trilerio „Kolombiana“. Pasitelkiant į pagalbą legendinį prodiuserį Lucą Bessoną bei ilgalaikį jo kompanioną, scenaristą Robertą Marką Kameną, jaunas režisierius bandys visais įmanomais būdais pasiekti pirmosios dalies lygį, kuris jau nusipelnė iš žiūrovų kultinio statuso.
Praėjus keleriems metams po nelabai pasisekusios kelionės į Paryžių, Kim su laikų pamiršta tai, ką jai teko išgyventi. Daugiau bendravimo su tėčiu, vairavimo pamokos, naujas vaikinas – tai jai padeda gyventi toliau. Visgi po Brajano didvyriško apsilankymo Prancūzijos sostinėje ir jo susidorojimų su visais piktadariais, pagrobusiais jo mylimą dukrą, liko tie, kurie tik ir trokšta atkeršyti už savo artimųjų žūtį. Kim su mama norėdamos padaryti staigmeną Brajanui atsigabena jį atostogų net iki Stambulo, kur anas dirbo, tačiau čia šeimos laukia labai didelis pavojus, iš kurio išsikapstyti padės tik tėvo neįtikėtini sugebėjimai.
Ilgai lauktas vieno įspūdingiausių pastarųjų metų veiksmo trilerių tęsinys nuvilia, net labai nuvilia, nes ką žiūrovas gauna, ogi antrą kartą tą patį vaizdą, tik su banalesniu scenarijumi. Nors dažniausiai nereikia lyginti pirmtako su jo istorijos pratęsimu, nes visgi beveik visada istorijos yra pateikiamos iš naujo kampo, bet čia jokio progreso nesimato. Jeigu pirma juosta laikė įtampoje nuo pradžios iki galo, tai čia net nėra pusės to, ką galėjome matyti 2008 metų darbe. Pats pasakojimas yra sausas, siužetinės linijos eiga irgi, todėl intriga šiame filme net neegzistuoja. Pirmoje dalyje yra stiprus pamatas – prostitucijos industrija iš vidaus, visa schema parodyta nuo A iki Z, tas ir užburia, nes ganėtinai įdomu stebėti, kaip atrodo vienas pelningiausių pasaulyje nelegalių verslų anapus tvoros. Antrame filme jau nebelieka žmonių pagrobimų siekiant pasipelnyti, tik brutalus kerštas bei blogiukų susidūrimas su negailestinguoju Brajanu. Negi žiūrovas nėra matęs panašių juostų, net prisiminus pirmas „Kieto riešutėlio“ dalis, kurios labai yra artimos šiai istorijai, bet ten su kiekviena serija išradingiau yra pateikiama viskas, o ne tokiu būdu, kaip čia. Kažkodėl susidaro jausmas, jog žiūrima eilinį antrarūšį „šedevrą“ iš Steveno Seagalo kolekcijos nei puikaus veiksmo trilerio pratęsimą. Nepritrūksta ir fantastinių momentų, ypač su Kim personažu, tiesiog apmokyta specialioji agentė nenusileidžianti tėvui, kuris ilgus metus dirbo pavojingą gyvybei darbą. Dialogai labai banalūs, juokeliai irgi sutinkami be didesnio entuziazmo. Gerai, jog nors Brajano lūpomis išsakyta epinė fraze, kaip buvo pirmoje dalyje, o tas maloniai nuteikia sėdint ir laukiant filmo pabaigos. Sakyti, jog visiškai nieko verta juosta liežuvis neapsiverčia, nes visgi šviesių akimirkų yra, o tai Stambulo pavaizdavimas, jo gatvelės, stogų gaudynės ir pati egzotiškai graži panorama, kraštovaizdis lygus paveikslui. Veiksmo scenų pirmoje filmo pusėje galima pasigesti, o tai priveda prie nuobodulio, tačiau įpusėjus prasideda maloniausios akimirkos, ypač nenugalimo tėvo brutaliausias pasirodymas. Finalas gana atviras irgi, maloniai nustebina, nors po tokio galingo starto visame pasaulyje, abejonių dėl trečios dalies pasirodymo jau neturi kilti, todėl belieka tikėtis, jog trečias kartas bus žymiai sėkmingesnis scenarijaus prasme.
Kaskadiniai triukai, prilygstantys vokiečių populiariajam serialui „Kobra“, gana dinamiški, adrenalino perpildytose scenose labai jau žvaliai atrodo, o dar ir pirotechnikos specialistų pagalba sukurti efektingi sprogimai neleidžia nuobodžiauti prasidėjus žūtbūtiniam abiejų tėvų žaidimui. Garso montažas ir pats garso takelis nenusileidžia savo pirmtakui, o tai tikrai malonus jausmas, nes nors ir mažai visos juostos eigoje, tačiau visgi jaučiama įtampa. Operatoriaus darbas šiek tiek nuvilia, nes nesijaučia atmosferos, o jei būtų drebančios kameros efektas, kuris puikiausiai tiktų šiam filmui, tai dėka to filmas išlaikytų daug stipresnį vizualinį grožį. Už pateiktus kraštovaizdžius padėka, nes be jų ir atmosfera dingtų už banalios siužetinės linijos horizonto ribų.
Sėkmingos pirmos dalies dėka Liamas Neesonas įamžino save kaip veiksmo filmų herojų, o dar žinant, jog ir amžius jo yra gana solidus, tai neįtikėtina sėkmė. Jo charizmos dėka „A-Komandos“ perkėlimas į kino ekranus, intriguojantis 2011 metų trileris „Nežinomas“ ar psichologinė veiksmo drama „Sniegynų įkaitai“ – tai kokybės ir sėkmės garantija. Šiuo atveju jo sukurtas personažas yra tvirčiausias pamatas šiai nelabai kokybiškai scenarijaus atžvilgiu juostai. Brutalus, negailestingas, o kartu ir ramus – va tokį Liama mes ir mėgstame. Kroatijos kilmės aktoriui Rade Serbedzijai vaidinti blogiukus puikiai sekasi, tačiau dėl juostos trukmės stokos visiškai nėra atskleistas jo personažas, kuris galėtų be problemų varžytis net ir su Neesono suvaidintu Brajanu. Nemaloniausiu aktorių kolektyvo vaizdu yra Famke Janssen, kuris viso filmo metu yra lyg baldas, tiesiog egzistuoja, jokių pastangų neįdėta į šį personažą, tačiau jau šioje dalyje nepagailėta ekraninio laiko nuskriaustajai Kim, kurią labai žaviai įkūnijo Maggie Grace.
„Pagrobimas 2“ – tai ne itin šviesus puikaus 2008 metų veiksmo trilerio tęsinys, prilygstantis eilinėms juostoms apie neapykantos dėl savo artimųjų netekties vedama kerštą. Banaliausio scenarijaus, neapgalvotų pagrindinių personažų veiksmų, neintriguojančios siužetinės linijos dėka žiūrovai gauna tiesiog neblogą pramoginį filmą, kuris po jo peržiūros neišliks atmintyje ilgam.
