Pastaruoju metu galime pastebėti vieną tendenciją, kuri Holivude ima išryškėti. Pastaruoju metu vis sunkiau sulaukti tiesiog komedijų. Ne romantinių, ne veiksmo komedijų, o tiesiog gerų komedijų. Paprastai tokie darbai pastaruoju metu pasirodo beveik tik iš Setho Rogeno, o jo komedijos gana žiaurokos ir ne visiems žiūrovams jas suprast. Nepaisant šios tendencijos, grynai tik komedijų pasirodo ir mums pasiseka jau pirmąjį metų mėnesį gauti pirmąją tikrą komediją su potencialiu verslo planu, nurodytu pavadinime – „Pabrolių nuoma“. Išlieka tik klausimas, ar ji yra nors kažko verta.
Turinys
Likus dešimčiai dienų iki vestuvių Dagas supranta, kad neturi nė vieno draugo ir būsimai žmonai išgirti ir prižadėti pabroliai taip ir nepasirodys vestuvėse. Į paniką puolusį jaunikį išgelbsti gėjus vestuvių planuotojas Edmundo, nurodydamas neįprastą išeitį. Taip Dagas susipažįsta su Džimiu – pabrolių nuomos paslaugas siūlantį vyrą, kuris yra tikras savo srities profesionalas. Dagui ir Džimiui iškyla labai rimta užduotis – beveik savaitę mulkinti jaunosios šeimą ir visus svečius įtikinti, kad milžiniška išnuomotų pabrolių komanda – geriausi draugai, verti būti vestuvių liudininkais.
Pirmajam savo pilnametražiam filmui režisierius Jeremy‘is Garelickas pasirenka kurti būtent kvanktelėjusią komediją, kuri, gerai pagalvojus, galėtų būti tikro verslo pradžia. Bent jau pagalvoti apie tai tikrai būtų galima. Na, o paties kino kūrėjo pradžia plačiuose kino vandenyse prasideda gana sėkmingu įdirbiu į juostą, kuri turi du skirtingus veidus. Viena vertus, tai labiau klišių pripildyto filmo dar reiktų paieškot. Kita vertus, visos šios klišės atrodo labai smagiai, sujungta tobulai, o ne viena skoningai įtraukta sąsaja su kitais filmais ar TV serialais iškelia filmo kokybę iki kiek aukštesnio lygio, nei pradžioje būtų galima tikėtis.
Režisierius smarkiai prisideda ir prie scenarijaus rašymo, todėl galima jam padėkoti už tiek daug sąsajų su kitais, kultiniais tapusiais filmais ir serialais. Norėtųsi, kad kiekvienas žiūrovas sugebėtų pats įžvelgti sąsajas, bet bent kelis galima paminėti. Tai – Steveno Spielbergo „Ateivis“, Martino Scorseses „Volstryto vilkas“ ir nežmoniškai gerai įsuktas serialas „Dingę“. Jų yra ir daugiau, bet vien jau dėl šių įpynimų galima džiaugtis.
Siužetinė linija yra per daug paprasta, kad būtų galima būtų dėl kažko nustebti. Tai yra visiškai eilinė „nevykėlio“ istorija, kuri turi daug stereotipinių ir šabloninių situacijų ir veikėjų. Bet. Taip, yra ir „bet“. Nors ir galima įžvelgti visas klišes, nuo to filmas netampa prastesnis. Žinoma, jau maždaug vidury juostos galima 100 proc. tikslumu nuspėti, kaip pasibaigs filmas, bet pats siužetinės linijos išpildymas yra be galo smagus ir vertas kiekvienos minutės, praleistos kino salėje.
Jei jau prakalbom apie veikėjus… Jų yra be gali daug. Tiksliau, filme begalė antraplanių veikėjų, bet jie kažkokiu mistiniu būdu sugeba puikiai susilieti ir vienas kitą nuolat pildyti. Jei kažkuris pasirodo silpniau, tai šį trūkumą užpildo staiga atsiradęs kitas veikėjas. Ir geriausia yra tai, kad net ir dėl tokio kiekio skirtingų veidų ir vardų, visi yra savotiškai įsimenami ir žiūrovas nėra painiojamas. Keli pagrindiniai veikėjai atrodė gana neblogai. Geriausiai atskleistas buvo Džimis, kiek prasčiau, bet taip pat neblogai išplėtotas Dagas vargiai nusileido pabrolių nuomininkui. Jaunajai buvo palikta gana mažai ekrano laiko, todėl per visą filmą ji nelabai ir atsiskleidė. Tiesa, jai pavyko atrodyti gražiai ir neužknisti. O tai irgi pliusas.
Ši komedija sugeba labai neblogai sukurti smagią, visiems skirtos komedijos atmosferą, kuri įtraukia į juostą savo ryškiomis spalvomis gana įdomia pasakojimo istorija. Geriausia visame filme yra tai, kaip yra bandoma išlaikyti tik verslo santykius. Savaime suprantama, neapsieinama ir be dramatiškų akimirkų, bet visa kita – atrodo gerai ir patraukliai.
Filme, kaip ir priklauso tikrai komedijai, be galo daug humoro. Kai kurie juokeliai gana smarkiai nuvalkioti, kai kurie nejuokingi, tačiau buvo ir nemažai tokių, po kurių buvo galima kvatoti kėdėje kelias minutes. Vienas juokelis taip pataikė į dešimtuką, kad prasidėjęs pusiau isteriškas juokas tęsėsi iki kol ėmė riedėti juoko ašaros.
Techninė pusė
Operatoriaus darbas gana vidutiniškas. Kinematografija nėra pats didžiausias juostos stebuklas, bet kartu ir nenuvilia. Tam tikros scenos, kuriose pilna judesio, atrodo gana neblogai. O tokių scenų tikrai netrūko, tad viskas daugiau mažiau išsilygino.
Garso takelis filme parinktas gana neblogai, atsižvelgiant į filmo žanrą. Galbūt kai kurios dainos yra nusenusios ir atsibodusios, bet iš esmės galima tas kelias minutes praklausyti ir nekreipiant dėmesio į jau pabodusius kūrinius. Labiausiai nudžiugina pagrindinė filmo daina, kurią atlieka Aloe Blacc. Jei kam po filmo norėsis dar kažko, galima pažiūrėti būtent šio atlikėjo dainos „Can You Do This“, kuriame visi filmo aktoriai tiesiog siautėja. Tai yra ypatingai retas atvejis, kai filme veikėjus sukūrę aktoriai filmo dainai specialiai filmuojasi atskirame klipe. Iš esmės, garso takelis yra geresnis nei vidutinis, gerai priderintas prie scenų ir labiausiai tiko svetimų vestuvių šokių metu.
Vaizdo montažas gana neblogas, tačiau šiek tiek „galų“ palikta. Kitaip tariant, tam tikri perėjimai atrodo kiek chaotiškai, bet bendras vaizdas, nekreipiant didelio dėmesio į tas kelias scenas, atrodė neblogai. Garso montažas taip pat turėjo keletą minusų, poroje vietų garsas nutrūko, tačiau galbūt pusei sekundės, tad daug žalos pridaryta nebuvo.
Aktoriai
Kaip jau minėjau, aktorių filme gyva bala. Nepaisant to, visi jie kažkuo įsiminti. Kad ir kaip ten bebūtų, visus vienareikšmiškai nugali pagrindinių dviejų vyrų duetas.
Juostos pažiba, kaip ir buvo galima tikėtis, yra Kevinas Hartas. Komedijų asas ir šiame filme pasirodo labai gerai, sugebėdamas perteikti ne tik iki ašarų juokingas situacijas, bet ir kiek jausmingesnes scenas, kuriose galima pajusti ir šiokį tokį gailestį jo veikėjui. Aktorius gana neblogai sugeba suvaidint jausmingas scenas, bet tikri perliukai išlieka komiškos situacijos, jo „vaidmenų“ keitimas ir bendravimas su aplinkiniais.
Jo kolega Joshas Gadas, filme suvaidinęs kiek rieboką pusiau nevykėlį, neturintį nė vieno tikro draugo, su savo vaidmeniu susitvarko ne ką prasčiau už K. Hartą. Tiesa, šis aktorius yra vaidinęs ir draminiuose vaidmenyse, todėl jam nebuvo ypatingai sunku parodyti gyvenimo ir vienatvės gniuždomo žmogaus portretą. Jis tiesiog parodė tą vargšą, kuriam anglų kalboje yra puikus terminas – „underdog“. Su jo kuriamu veikėju daliai žiūrovų gali būt labai lengva susitapatinti, dėl to jo vaidmuo atrodo dar labiau įtikinamas.
Jaunąją įkūnijusi Kaley Cuoco-Sweeting, kaip jau ir buvo minėta, neturėjo tiek ekrano laiko, kaip pagrindinis duetas. Iš „Didžiojo sprogimo teorijos“ žinoma aktorė būtent dėl šios priežasties nesugebėjo visiškai atskleisti savo veikėjos. Ji pasirodė kaip ir padoriai, kaip kur ir juokingai, tačiau jokių didelių emocijų nesukėlė.
Labiausiai juokinęs antraplanis aktorius – Ignacio Serricchio. Jis juostoje atliko vedybų planuotojo ir supeliepsnojančio gėjaus vaidmenį, kuris negalėjo nejuokinti. Toks perspaustas personažas, kad viskas atrodė tiesiog tobulai. Prie jo prisideda ir nuotakos tėvą įkūnijęs Kenas Howardas, sugebėjęs savo ciniškumu įtikinti, kad ne tik jaunosios motinos būna tikras pragaras.
Prie gerai įsijungusių prisijungia ir daugiau televizijoje, o ne kine matoma gražuolė Nicky Whelan, vienas iš pabrolių mikčius Alanas Ritchsonas, iš serialo „Dingę“ žinomas Jorge Garcia ir kiti, tikrai neblogai pasirodę aktoriai. Nors dalis jų atrodė kaip storą kuolą prariję, bet sugebėjo įsilieti į veiksmą gana neblogai.
Verdiktas
„Pabrolių nuoma“ visai neblogai pradeda metus, kaip pirmoji Holivudinė komedija. Visai geras pagrindinių ir sąlyginai neblogai juos papildančių antraplanių aktorių pasirodymai, klišinis, bet gerai sulietas scenarijus ir smagi atmosfera sugebėjo įtraukti į visą filmą ir neleisti nuobodžiauti nė vienos minutės. Nors siužetinė linija pasidaro aiški jau po gerų 20 minučių, tai nesutrukdo mėgautis gana smagiais juokeliais ir meistriškai inkorporuotomis sąsajomis su kitais filmais. Viską papildanti gera muzika leidžia ne tik galvą pakraipyt, bet ir koją pakrutint, tad visas filmas yra viena smagi dviejų vyrų draugystės užsimezgimo kelionė.
