Kaip dažnai parodo dabartiniai perdirbiniai ir nesibaigiantys franšizės tęsiniai, gero dalyko gali būti per daug, bet šis teiginys negalioja „Neįmanomai misijai“ (angl. „Mission: Impossible“). Dvidešimt septynių metų senumo ir šešis filmus turinti serija dabar yra aukščiausiame taške, kai paskutinioji dalis „Atpildo diena“ (angl. „Fallout“) bendra nuomone yra pripažinta ne tik geriausia serijoje, bet apskritai, vienas geriausių praeito dešimtmečio veiksmo filmų. Bet visi geri dalykai turi kažkada baigtis, nors šis teiginys irgi nelabai tinka „Neįmanomai misijai“. Labiau, kažkada ir Tomas Cruise‘as pasieks amžių, kai jis nebus fiziškai pajėgus rizikuoti gyvybe vardan žiūrovų pramogos. Kadangi šie filmai yra statomi ant jo patrakusių triukų, geriau finišo tiesiąją nubrėžti iš anksto. Tad „Mirtinas atpildas“ (angl. „Dead Reckoning“) pažymi pirmą paskutinio serijos skyriaus dalį. Tomas Cruise‘as galbūt šitaip pareiškia, kad artėjanti senatvė nebeleis jam užsiimti tokiomis fiziškomis rolėmis ir geriau pasitraukti kol sveikas, bet „Mirtinas atpildas“ parodo, kad šitas senukas dar turi siaubingai daug parako.
Siužetas
Pasaulinei taikai grasina dar vienas pavojingas ginklas. Šįkart tai yra maištaujantis dirbtinis intelektas. Niekas nežino kur jis paslėptas, bet visi vaikosi jį atrakinti galinčius du raktus. Visos pasaulio vyriausybės savavališkai ieško raktų norėdamos kontroliuoti šį intelektą ir tapti galingiausia valstybe. O Itanas Hantas (Tom Cruise) ir jo komanda mato potencialią ginklo grėsmę ir išsiruošia jo sunaikinti, taip vėl tapdami valstybės išdavikais.
Filmas
Kino industrijoje tikriausiai nerasi žmogaus, labiau atsidavusio kino teatrams nei Tomas Cruise‘as. Žmogus yra griežtai nusiteikęs prieš viską, kas prieštarauja tikrai kino patirčiai ir kur link šiuo metu eina industrija su dirbtinio intelekto naudojimu bei internetinių platformų išpopuliarėjimu. Šios potekstės pastaruoju metu yra įpinamos ir į jo naujuosius filmus, praeitą vasarą išėjęs „Asas: Maverikas“ (angl. „Top Gun: Maverick“) buvo ne tik nereali kino pramoga, bet ir savotiškas Tomo Cruise‘o pareiškimas. Tame filme Maverikas yra pavadintas nykstančia rūšimi, nes jo profesiją pakeis automatizuoti dronai, bet jis įrodo priešingai, tobulai įvykdydamas savižudišką misiją su žmogiškais įgūdžiais. Tad ne šiaip sau „Neįmanoma misija“ patobulina savo priešą. Šįkart pagrindinis blogietis nėra dar vienas atominėmis bombomis grasinantis teroristas, o viską valdantis dirbtinis intelektas, kurio šaltas, neemocingas, matematinis planavimas susikirs su Itano Hanto žmogišku, karštakošišku, spontanišku elgesiu. Ir kaip manot kas pabaigoje laimės?
„Mirtinas atpildas“ tiesiog pataikė pasirodyti jam tobuliausiu laiku. Su šiuo metu vykstančiu rašytojų bei aktorių streiku, kuris buvo sukeltas tų pačių internetinių platformų, dirbtinio intelekto bei korporacinio godumo, į „Mirtiną atpildą“ įrišta Tomo Cruise‘o potekstė dabar yra itin aktuali. O pridėjus tai, kad ši vasara buvo nuklota nuviliančiais blockbuster‘iais kaip „Blyksnis“ (angl. „Flash“) ar „Indiana Džounsas ir lemties artefaktas“ (angl. „Indiana Jones and the Dial of Destiny“), dabar labai geras laikas priminti žiūrovams, kas yra tikra kino pramoga. Ir Tomas Cruise‘as vėl aukoja savo gyvybę, kad ją mums suteiktų. Šįkart pagrindiniam filmo triukui aktorius važiuoja motociklu nuo skardžio su parašiutu. Šis triukas iš viso buvo kartojamas net šešis kartus. Bet verta – žiūrint kine, šis šuolis yra tiesiog kvapą sulaikantis momentas.
Vis dėlto tai yra tik viena kieta akimirka trijų valandų filme, bet „Mirtinas atpildas“ tikrai turi tokių daugiau. Labai įdomu palyginti jį su prieš dvi savaites pasirodžiusiu ir panašiu „Indiana Džounsu ir lemties artefaktu“. Abu filmai varijuoja tarp ilgų veiksmo scenų ir informacijos dalinimo, taip pat abu filmai turi gaudynes siauromis gatvėmis mažuose automobiliuose bei kovą ant traukinio. Ir įdomu palyginti kaip vienas gali jaustis sausas bei greitai atsibostantis, o kitas išlieka prikaustantis bei intensyvus nuo pradžios iki galo. „Mirtinas atpildas“ ne tik turi didesnę įvairovę, bet ir natūraliau į karštus momentus įtraukia dramos ar komedijos. Patrakusios gaudynės, intensyvūs persekiojimai ir dramatiškos konfrontacijos garantuotai užima daugiau nei pusę didelės filmo trukmės, bet niekas neatsibosta, nes kiekvieną minutę vis įmetama nauja kliūtis, informacija ar netikėtas posūkis. Tad veiksmas visada išlieka šviežias ir su jau užtvirtinta Tomo Cruise‘o aukštos kokybės kartele, nors ir retkarčiais panaudojami kompiuteriniai efektai bendro vaizdo negadina.
Siužetas daugmaž įprastas. Kelios grupuotės lenktyniauja nugriebti mirtiną ginklą, bet kadangi čia yra pirma dalis, tai šįkart visi lenktyniauja nugriebti raktą, kuris atrakins mirtiną ginklą. Vėl vyniojamos panašios tematikos su Itanu Hantu, eilinį kartą atmetančiu aklą lojalumą valstybei vardan draugų bei artimųjų išsaugojimo. Nors tai pažįstama, bet pertraukos tarp stiprių veiksmo scenų yra ne ką prastesnės. Net ir paprastas informacijos pateikimas yra perteiktas su užkeltu dramatiškumu bei užvedančia muzika. Nepaisant gausaus veikėjų ir jų motyvacijų skaičiaus, siužetas išlaikomas nesudėtingai suprantamas. Atskleidžiama nauja informacija, žaidimo laukas pasikeičia ir aiškiai yra nurodoma kitos veiksmo scenos paskirtis. Netrūksta išdavysčių, sąmokslų ir kitų efektyvių siužetinių posūkių, kai apgaunami ne tik veikėjai, bet ir patys žiūrovai. Klasiškos apgavystės su kaukėmis vis dar nesensta. Nauji veikėjai praturtina ir taip stiprų arsenalą, į seriją naujai atvykusios vagilė Greisė (Hayley Atwell) ir tyli žudikė (Pom Klementieff) palieka stipriausią įspūdį. Tuo tarpu, serijos blogietis šįkart yra silpnesnis, bet filmas jį galimai pasaugo antrai daliai.
Galų gale, pagyrimas marketingui už tai, kad filmo pavadinime įtraukė žodžius „Pirma dalis“ ir iš karto žiūrovams leido suprasti, kad pilnos istorijos šįkart negaus. Šie metai truputį perlenkia lazdą su tomis pirmomis dalimis, nes nėra malonu po daugiau nei dviejų valandų gauti palaidą galą ir dar bent metus laukti pabaigos. Bet tarp „Greitų ir įsiutusių 10“ (angl. „Fast X“) bei „Žmogaus-Voro: Aplink multivisatą“ (angl. „Spider-Man: Across the Spider-Verse“) „Mirtinas atpildas“ geriausiai susitvarko su pirmos dalies trūkumais. Filmas turi tvarkingus tris aktus, jo pabaiga nėra netikėtas nukirtimas ar ilgas įvadas į kitą filmą, o tiesiog dar viena pertrauka tarp veiksmo scenų su nemažai palikto turinio kitai daliai. Ir kadangi per tas tris valandas įvyksta daug dalykų, palikęs kino salę jautiesi gavęs pilną paketą, o ne tik pusę. Dar geriau, „Mirtinas Atpildas“ yra tiesiog gerai sustyguotas, sklandžiai pereinantis nuo veiksmo, dramos ar informacinių scenų, ir jo ilga trukmė prabėga stebėtinai greitai.
Rekomendacija
Tomas Cruise‘as gal jau pradeda skaičiuoti septintą dešimtmetį, bet žmogus yra nuostabioje formoje ir jei jis vis dar nieko prieš rizikuoti savo gyvybe vardan geros pramogos, tuomet žiūrovai tik išlošia. „Mirtinas Atpildas“ sėkmingai išlaiko labai aukštą franšizės kartelę ir kūrybinės komandos atsidavimas tikrai kino patirčiai atsiperka su geriausio lygio blockbusteriu. Jokios pigios nostalgijos, prastų efektų ar nuobodžių istorijų. Tik tikri triukai, tikros emocijos ir nuostabus laikas kino salėje.
