25-asis Bondiados filmas „Mirtis Palauks“ (angl. „No Time to Die“) yra išskirtinis daugeliu atvejų. Jau vien jo ilgai užtrukusi kūrimo ir produkcijos istorija yra verta dėmesio – dėl kūrybinių nesutarimų pasitraukęs režisierius (Danny Boyle‘as buvo pirmasis užtvirtintas pasirinkimas, iki kol projektas perėjo dabartiniam režisieriui Cary Joji Fukunagai), nuovargis po paskutinio ir nelabai pavykusio filmo „Spektras“ (angl. „Spectre“), kurio pasekoje Danielis Craigas leptelėjo, kad greičiau persipjaus riešus nei grįš į rolę, keletas nesutarimų tarp režisierių ir aktorių, vienas kitas blogai pasibaigęs kaskadinis triukas, trumpam pastatęs pagrindinį aktorių į ramentus ir kai filmas galų gale buvo užbaigtas, jis liko atidėtas beveik dviems metams dėl pandemijos. Iš dalies tokia išskirtinė produkcija labai dera prie tokio išskirtinio galutinio produkto. „Mirtis Palauks“ tikriausiai yra ambicingiausias filmas iš visų serijos nuotykių, užsikrovęs nemenką užduotį pateikti ne tik smagų filmą, bet ir užbaigti penkiolika metų trukusią Džeimso Bondo istoriją.

Siužetas

Praėjus penkiems metams po „Spektro“ įvykių, Džeimsas Bondas (Daniel Craig), pateikęs neoficialų atsistatydinimą iš slaptosios tarnybos ramiai gyvena Jamaikoje, tačiau iškilusi nauja grėsmė priverčia jį vėl sugrįžti į veiksmą. Nors blogosios organizacijos Spektro lyderis Blofeldas (Christoph Waltz) buvo sugautas, tai jam netrukdo toliau regzti piktus planus ir pavogti milijonams pavojų keliantį biologinį ginklą.

Filmas

Filmo reklamavime nuolatos buvo pabrėžiama, kad tai yra paskutinis D. Craigo Džeimso Bondo pasirodymas ir „Mirtis Palauks“ yra skirtas jo atsisveikinimui. Šioje ilgalaikėje serijoje, vien tai paverčia filmą išskirtiniu. Joks kitas Džeimsas Bondas nebuvo oficialiai išlydėtas – jis tiesiog pasikeitė ir niekas į tai nekreipė dėmesio. Tačiau D. Craigas su „Kazino Royale“ (angl. „Casino Royale“) tuo metu viską apvertė aukštyn kojom, paversdamas paviršutinišką agentą 007 į tikrą žmogų su emocijomis, psichologinėmis problemomis ir veikėjo arka, kuri nebuvo ištrinta nusileidus pabaigos titrams. Praėjus penkiolikai metų po pirmo D. Craigo pasirodymo, mes vis dar esame su tuo pačiu veikėju ir per keturis filmus sukauptu jo emociniu bagažu. Tad „Mirtis Palauks“ tampa pirmoji tikra pabaiga Džeimsui Bondui ir iš tos pusės, filmas savo paskirtį atlieka gerai. Visas penkių filmų siužetas yra pilnai užbaigtas, o šitiek laiko trukusiai pagrindinio veikėjo kelionei duodamas tinkamas ir emocingas taškas, taip pat paliekantis vietos naujam agentui 007, kad ir kas jis bebūtų.

Tačiau kad tai padarytų siužetas dirba viršvalandžius – „Mirtis Palauks“ yra ilgiausias serijos filmas, beveik siekiantis neprailgstančias, bet vis tiek dideles tris valandas. Turinio yra daug, bet ne viskas veikia taip kaip turėtų. Pavyzdžiui tai, kad nemažai šio filmo emocinio svorio yra statoma ant praeitos dalies „Spektras“ klibančios istorijos ir centrinės romantikos, kuri ir tuomet buvo tokia pat neįtikinanti kaip dabar. Arba tai, kad kelios daug žadančios ir intriguojančios siužetinės linijos gauna labai menką ir nuviliantį atpildą.

Matosi, kad siužete kovoja dvi istorijos – žmogaus Džeimso Bondo, vis dar ieškančio savo vidinės ramybės bei agento 007, gelbėjančio pasaulį per smagų, pavojų kupiną nuotykį – ir filmui nesiseka jų gražiai sujungti. Tad nors „Mirtis Palauks“ vis dar vyksta labiau realistiškame ir sunkesniame Bondo pasaulyje, kurį pristatė „Kazino Royale“, jis taip pat ne kartą pateiks itin fantastiškų scenarijų, kurie iš žiūrovų pareikalaus atlikti „Greitų ir Įsiutusių“ (angl. „Fast and Furious“) dydžio logikos šuolius. Kartais šis filmas jaučiasi kaip šiek tiek perspausta melodrama, kuri prisidengia šnipų veiksmo žanru, o kitais kartais – sugrįžimas į seną ir labai lengvabūdišką Džeimso Bondo erą.

Jeigu yra vienas aspektas, kuris visuomet išlieka toks pat stabiliai stiprus per visus šiuos filmus, tai neabejotinai yra D. Craigas. Paskutiniame jo pasirodyme sudėta viskas kas geriausia apie šį modernųjį agentą 007, nuo jo aštraus ir akis traukiančio pasitikėjimo bei žavesio įžengiant į kambarį, iki brutalaus efektyvumo kovose ir kartais prasilaužiančių pažeidžiamumo ir atvirumo momentų. „Mirtis Palauks“ dar kartą įrodo, kad D. Craigas buvo tobulas pasirinkimas Džeimsui Bondui dabartinei erai, kurioje paviršutiniški herojai jau praradę savo populiarumą.

Didžiulis šalutinių veikėjų sambūris taip pat praturtina filmą. Jau ne kartą matyta ir užtvirtinta Bondo komanda su M (Ralph Fiennes), Q (Ben Whishaw) ir MoneyPenny (Naomie Harris) yra kaip visad malonūs ir savo lengvais pašnekesiais kelia nuotaiką. Prie jų puikiai dera ir naujosios veikėjos – dabartinė agentė 007 Nomi (Lashana Lynch) bei visiška naujokė Paloma (Ana de Armas). Jos yra smagus papildymas prie komandos ir turi šmaikščių persimetimų žodžiais su Džeimsu Bondu, tad mažytis minusas yra tai, kad norėjosi daugiau jų bendravimo. Ypač Ana de Armos veikėjos, kuri sudalyvauja tik vienoje veiksmo scenoje ir po to pabėga su visam. Iš „Spektro“ sugrįžtantys Lea Seydoux bei Christophas Waltzas sužavi kur kas mažiau. Kaip ir praeitame filme, jų potencialas yra prastai išpildytas.

Na, o linksmiausiu filmo herojumi netyčiom tampa Rami Maleko Liuciferis, kuris yra visiškai nevykęs blogietis, tačiau jo ekscentriškumas ir turėjęs būti grėsmingumas verčia sunkiai sulaikyti krizenimą kai jis pasirodo ekrane. Jis tikrai pataikė ne į tą Džeimso Bondo erą, nes rašytojai jį apginklavo visomis įmanomomis klišėmis iš pradinių filmų laikotarpio. Plati ir akmeninė piktadario irštva, genocidą sukeliantis ginklas, paviršutiniškos motyvacijos, randuotas veidas, rytietiškai laužytas akcentas ir lėtas kalbėjimas. Jis netgi užvadintas pagal velnią šėtoną, tai ko daugiau jam trūksta?

Iš techninės pusės, „Mirtis Palauks“ palaiko aukštus serijos standartus. Režisierius Cary Joji Fukunaga paįvairina masišką filmo trukmę su pastoviu vietovių keitimu ir neskuba paversti kiekvieną jų išskirtine bei patrauklia akiai. Plačiai ir iš toli filmuojamos aplinkos turėtų atrodyti kur kas įspūdingiau ant didelio kino ekrano, tas pats galioja ir veiksmo scenoms, kurios yra kokybiškai nufilmuotos ir pilnu grožiu rodo kaskadinius triukus, nors menkas skundas būtų tai, kad geriausia ir įspūdingiausia veiksmo scena nutinka trijų valandų filmo pradžioje. Įvairovės netrūksta, bus ekstremalių pasivažinėjimų motociklais, gaudynių mašinomis, tylaus sėlinimo ir koridorinių šaudynių (tiems, kam patiko „Tikro Detektyvo“ (angl. „True Detective“) vienu kadru nufilmuotas susišaudymas, režisierius čia turi paruošęs kažką panašaus), tačiau čia veiksmas jaučiasi labiau standartiškas ir nesukelia tokio nuostabos ar įtampos jausmo, kaip geresnieji serijos filmai. Galiausiai, muzika yra skonio reikalas, tačiau Hanso Zimmerio garso takelis šįkart neišsišoka, o dainininkės Billie Eilish atliekama titulinė daina yra neišskirtinė ir pamirštama, tačiau bet kokiu atveju, stebėti įžanginius Bondo titrus yra neatsibostantis malonumas ir norėtųsi, kad daugiau filmų tokius turėtų.

Išvada

Dėl nepilnai pavykusio siužeto ir neišpildytų ambicijų, „Mirtis Palauks“ nepasiekia Bondiados aukštumų, tačiau bent jau sėkmingai įvykdo savo pagrindinį tikslą – tinkamai išlydėti D. Craigą ir jo išskirtinį agentą 007. Nors kaip ir kiekviename serijos filme netrūksta patrakusio veiksmo, ekscentriškų blogiečių ir grėsmių pasaulinei taikai, galų gale čia svarbiausia yra Džeimso Bondo asmeninė istorija, kuri yra emocingai užbaigiama ir palieka aukštą kartelę kitam aktoriui, kuris išdrįs stoti į Jos Didenybės slaptąją tarnybą.

7.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles