Gaila, kad 2017-ais metais pasirodžiusi finansiškai sėkminga Agatos Kristi novelės adaptacija „Žmogžudystė Rytų Eksprese“ (angl. „Murder on the Orient Express“) neįkvėpė studijų skirti daugiau finansavimo klasikinių detektyvų žanrui. Didesnes bangas sukėlė po dviejų metų pasirodęs smagus režisieriaus Riano Johnsono trileris „Ištraukti Peiliai“ (angl. „Knives Out“) iš kurios „Netflix“ dabar daro visą seriją. Bet jei didelio biudžeto detektyvai kada nors grįš į madą, naujoji klasikinės Agatos Kristi istorijos ekranizacija „Mirtis ant Nilo“ (angl. „Death on the Nile“) nebus juos gaivinantis filmas. Čia jau labiau kaltos aplinkybės – kas galėjo pagalvoti kad per dvejus metus atidėliojimų, du pagrindiniai aktoriai įsivels į karjeras griaunančius skandalus? Armie Hammeris šiuo metu teisinasi dėl moterų priekabiavimo ir slapto polinkio į kanibalizmą („Disney“ netgi svarstė perfilmuoti jo scenas su visiškai kitu aktoriumi), o Letitia Wright prisidirbo socialiniuose tinkluose skleisdama antivakseriškas pažiūras. Tad kai žiniasklaidoje šis filmas yra neatsiejamas nuo negatyvių skandalų, „Disney“ studija neprieštarautų jei visas šis nemalonus reikalas būtų kuo greičiau užmirštas. O vėlgi gaila, nes didelio biudžeto detektyvų ir taip mažai, ir sugrįžtančio režisieriaus Kenneth Branagho tęsinys „Mirtis ant Nilo“ prilygsta pirmtakui savo kokybe. Jis yra toks pats užkabinantis bei lengvai susižiūrintis nuotykis.
Siužetas
Viešėdamas Egipte, garsiausias pasaulio detektyvas Erkiulis Puaro (Kenneth Branagh) vedamas seno draugo įklimpsta į pavojingą meilės trikampį. Per šešias savaites susitikę ir susituokę paprastas valstietis Simonas (Armie Hammer) ir didžiulių turtų paveldėtoja Linetė (Gal Gadot) švenčia savo medaus mėnesį kruiziniame laive ant Nilo upės kartu su artimaisiais bei draugais. Gerą nuotaiką gadina buvusioji Simono sužadėtinė ir sutuoktinius supažindinusi Žaklina (Emma Mackey), kuri trokšta keršto už sudaužytą širdį. Erkiulis iš šalies stebi situaciją, tačiau kai viena įtempta naktis baigiasi paslaptinga žmogžudyste, jam tenka kibti į darbą ir atskleisti žudiką.
Filmas
Šito svarbaus siužeto taško teks gerokai palaukti, mat „Mirtis ant Nilo“ skiria nemažai laiko ne tik žmogžudystės, bet ir pagrindinio veikėjo paruošimui. Jeigu buvo smalsu kaip gimė įspūdingi Erkiulio Puaro ūsai, filmas skiria visą prologą jų atsiradimui. Tikrai, jokie kiti ūsai kino pasaulyje nenusipelnė tokios dramatiškos mini-istorijos! Po jos seka ilgai trunkantis įvadas žmogžudystei ir nors lėtesnis siužeto pasakojimas netrukdo, visos incidentą supančios aplinkybės bei galimi įtariamieji galėjo būti pateikti sklandžiau. Vienu momentu iš Rytų Ekspreso sugrįžtantis veikėjas Bukas (Tom Bateman) kone greitakalbe išpasakoja kiekvieno dalyvio charakterį bei motyvacijas. Žinoma, šitaip skubotai mėtoma informacija ilgai neužsilaiko, tad didžioji dalis veikėjų lieka menkai pažįstami. Taip pat, pirmasis aktas į priekį pastato dvi silpniausias vaidybas – iš stiprių aktorių rato daugiausia dėmesio skiriama Armie Hammeriui bei Gal Gadot, kurių spontaniškas romanas yra toji aplinkinių pavydą įžiebianti kibirkštis, bet porai sunkiai sekasi tą aistrą perteikti ekrane.
„Mirtis ant Nilo“ įsivažiuoja rimčiau kai prasideda detektyvas. Siužeto pasakojimas vis tiek išlieka ne itin sklandus, perėjimai tarp scenų jaučiasi kapoti ir kelios detalės šiek tiek per akivaizdžiai išduoda dalį paslapties, tačiau kiekvieno veikėjo tardyme galima artimiau su juo susipažinti ir filmas sėkmingai intriguoja paversdamas kiekvieną įtariamuoju. Čia taip pat sužiba ir aktorių darbas, kiekvienas jų įneša išskirtinės charakteristikos savo veikėjams ir dideliame žaidimo dalyvių rate leidžia juos atskirti. Tiesa, tos individualios asmenybės, kartu su išpūstais akcentais, verčia pasvarstyti, kad jie labiau tiktų linksmesniame filme nei šis. Bet dėmesio centre visuomet išlieka Erkiulis Puaro su savo išskirtiniais ūsais. K. Branagh (vėl atliekantis režisieriaus ir pagrindinio veikėjo vaidmenį) pateikia dar vieną pritraukiantį genijaus detektyvo ir už jo slypinčio tikrojo žmogaus portretą. Nežinia kaip ši aktoriaus interpretacija bus priimta Agatos Kristi skaitytojų, nes šie filmai nebijo atlikti keletą pakeitimų, bet nėra abejonių, kad režisierius tikrai mėgsta šį personažą.
Bet kokiu atveju, „Mirtis ant Nilo“ yra laikoma geriausia Agatos Kristi novele, tad net jei ir pasakojimas kliba, istorijos pamatas išlieka stiprus. Kai reikia atskleisti kortas finaliniam aktui viskas gražiai sukrenta į vietas ir prikaustanti pabaiga pateisina ilgą laukimą. Filmas išpildo pagrindinę žmogžudystės istoriją bei kartu besivystančią Erkiulio arką (ir taip, į ją įeina savo dramatišką istoriją turintys ūsai), viską parodydamas per pavojingiausios, visa griaunančios meilės prizmę. Gal ne sutapimas, kad „Mirtis ant Nilo“ debiutuoja taip arti Valentino dienos.
Tai taip pat yra retas atvejis kai nemenkas biudžetas yra išleidžiamas ne triukšmingiems superherojams, o mažai vietovei ir joje tiesiog vaidinantiems aktoriams. Šiame filme tvyro malonus senamadiškumo jausmas ir tai užtvirtina to laikotarpio aplinkos detalės, kostiumai bei patraukli kinematografija. Bet režisierius K. Branagh bando šią seną istoriją pritempti prie dabartinių laikų. Yra keletas klasikinės istorijos pakeitimų, pavyzdžiui, išplėstas Erkiulio vaidmuo ar menkai pabarstytos socialinės aktualijos, tačiau jos bendro vaizdo negadina. Kas tą vaizdą tikrai gadina, tai prastos kompiuterinės vietovės, kurios kertasi su šilta kinematografija ir kruopščiai paruošta laivo dekoracija. Filmas bando sužavėti egzotiškais Egipto peizažais, tačiau jie tik atkreipia dėmesį, kad didžioji jo dalis buvo nufilmuota aktoriams neiškėlus kojos į lauką.
Išvada
Paprastai sakant, jei patiko „Žmogžudystė Rytų Eksprese“, tuomet patiks ir „Mirtis ant Nilo“. Tai yra dar vienas garsių aktorių pripildytas detektyvas, kuris, nepaisant trūkumų, išlieka įtraukianti kitokio pobūdžio didelio biudžeto pramoga.
