MĖNESIO REŽISIERIUS. Indiana Džounsas ir paskutinis kryžiaus žygis

Indiana Jones and the Last Crusade

Įsitvirtinęs Holivude ir tapęs daugiausiai pelno kino studijoms nešančiu režisieriumi, keturiems Oskarams nominuotas ir vieną garbingą Oskarą pelnęs Stevenas Spielbergas po penkerių metų nuo antrosios „Indiana Džounso“ dalies pasirodymo pristatė trečią ir pačią ambicingiausią šios nuotykių žanro frančizės dalį.

Jeigu pirmojoje dalyje veiksmas vyko Pietų Amerikoje ir Egipte, o antroji dalis supažindino mus su dar neregėta Indija ir jos paslaptimis, tai trečiosios dalies veiksmas persikelia į Europos žemyną, kuriame vis dar siaučia naciai. Kaip ir pirmame filme, taip ir trečiame pagrindiniu Indianos Džounso priešu tampa Trečiojo Reicho Vokietija ir jos patys niekingiausi pasiuntiniai. Šįkart jų tikslu tampa Šventasis Gralis – taurė, iš kurios per Paskutinę vakarienę gėrė Jėzus Kristus ir kuri, pasak legendos, gali suteikti amžiną gyvenimą, jeigu iš jos atsigersi švento vandens.

Trečiasis filmas ir jo siužetiniai vingiai bei pati istorija yra pati įdomiausia iš visų keturių iki šiol pasirodžiusių dalių. Juosta ne tik nurungia kitus panašaus pobūdžio mistinius filmus, kuriuose bandoma ieškoti visokiausių religinių artefaktų, tačiau ir pateikia pavyzdį, kaip reikia įdomiai ir mįslingai papasakoti istoriją, kuri iki pat filmo galo neleidžia nuspėti jos baigties. Taip pat, kaip ir ankstesnėse dalyse, žiūrovas supažindinamas su žymiausiomis legendomis ir mitais, kuriais vis dar tiki Krikščionys. Ir, kas svarbiausia, Stevenas Spielbergas ir George‘as Lucasas net nebando su tuo ginčytis. Jie tik pateikia savo matomą viziją ir teoriją, kaip iš tiesų atrodė Šventasis Gralis. Kaip žinia, yra kelios versijos, ir ši pati įtikinama.

Tačiau, ne vien filmo istorija ir jos siužetas čia yra pirmoje vietoje. Svarbiausiu trečiosios dalies akcentu tampa pats Indiana Džounsas. Filme pristatoma archeologo paauglystė ir tai, kaip jis tapo tokiu nutrūktgalviu nuotykių ieškotoju. Taip pat labai vaizdingai yra pateikiami Indianos ir jo tėvo santykiai. Taigi, galiausiai susipažįstame su pačiu profesoriumi Henriu Džounsu, kuris savo charizma ir išsišokimais karts nuo karto lenkė netgi patį Indianą Džounsą. Puikus personažas, kuris pagyvino siužetinės linijos eigą ir leido pažinti šiek tiek kitokį daktarą Džounsą. Šiems dviem vyrukams į pagalbą atėjo paslaptingoji Elsa ir jau pažįstamas iš pirmosios dalies Salahas. Kaip ir ankstesniuose filmuose, taip ir šiame herojai ir vėl spindėjo savo išskirtinumu.

Jeigu palyginsime ankstesnes dvi dalis, tai šioje žymiai daugiau humoro ir paties veiksmo. Taip pat puikiai parašyti dialogai neleis nuobodžiauti, o ką jau kalbėti apie gaudynes ir kitas kvapą gniaužančias scenas. Keliose vietose galime ir susigraudinti. Vien jau pabaiga priverčia paašaroti. Išties, nuostabi istorijos pabaiga, kuriai nereikėjo jokio pratęsimo.

Specialieji efektai, dekoracijos, grimas, kostiumai – vienas didelis visų šios serijos filmų pliusas. Vien vizualiai šie trys filmai paperka ir leidžia peržiūros metu atsidurti rodomuose laikotarpiuose. O ką kalbėti apie kameros darbą, kurį trečią kartą šioje frančizėje atliko legendinis operatorius Douglasas Slocombe. Būtent šis filmas tapo operatoriaus atsisveikinimu su kinu užbaigiant jo ilgą ir įdomią karjerą Holivude. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar negalima skustis tiek vaizdo, tiek garso montažu. Jie nepriekaištingi. Muziką filmui ir vėl parašė Johnas Williamsas. Garso takelis sužavi ir vėl – lyg tai būtų 1981 metai ir pirmoji šios filmų serijos dalis.

Atlikęs jau trečią sykį Indianos Džounso vaidmenį, aktorius Harrisonas Fordas pasistengė iš visų jėgų suteikti mums galimybę dar kartą pasimėgauti jo pasirodymu. Tačiau, kaip bebūtų, šis filmas priklausė buvusiam Džeimsui Bondui, serui Seanui Connery. Legendinis aktorius sužavėjo savo lengva ir kartu subtilia, o taip pat ir šmaikščių momentų nestokojančia vaidyba. Tai buvo tikra atgaiva akims, o taip pat ir antras pagal svarbumą įsimintinas šios frančizės vaidmuo.

Juostoje taip pat galima buvo pamatyti neblogai vaidinančius Denholmą Elliotą, Alison Doody, Johną Rhysą-Daviesą, Julianą Gloverį ir Riverį Phoenixą.

„Indiana Džounsas ir paskutinis kryžiaus žygis“ – kol kas geriausia ir kokybiškiausia šios filmų serijos dalis, kurios varikliu tampa ne tik įdomi ir kvapą gniaužanti istorija Švento Gralio beieškant, bet taip pat Indianos Džounso ir jo tėvo santykių istorija, kuris atvėrė visiškai naują istorijos lapą į žymiojo archeologo praeitį.

9.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
10
Režisūra
10
Kinematografija
10
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
10
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles