Betmeno sugrįžimas

Batman Returns

Savo beribį talentą visu gražumu filme „Betmenas“ 1989 m. parodęs ir savo pozicijas Holivude su pasakišku „Edvardu žirkliarankiu“ įtvirtinęs režisierius Timas Burtonas 1992 metais ir vėl sugrįžo į niūrų korupcijos perpildytą Gotamo miestą ir pristatė patį šiurpiausią iki šiol pasakojimą apie Žmogų-šikšnosparnį iš savo matomos fantazijų perspektyvos.

Apie ką mes čia…

Nugalėjęs Džokerį, Betmenas tęsia kovą Gotamo mieste su smulkiais nusikaltėliais, neleisdamas jiems terorizuoti padorių miesto gyventojų. Tačiau tai tęsiasi neilgai, nes horizonte atsiranda nauja grėsmė – Pingvinas, kuris nori užvaldyti miestą ir žmonių protus. Tačiau tai ne vienintelė miesto problema. Pavojai visada vaikšto poromis, todėl Žmogui-šikšnosparniui teks susidurti dar ir su miela, tačiau labai aršia Moterim-kate, kurios mintys sukasi vien apie kerštą. Tokių sunkių išbandymų ir tokio masto priešų Gotamo miestas ir jo gynėjas Betmenas dar nematė…

Kūrinio vidus

Antroji, labiau „Burtoniška“ Betmeno vizija, pasirodžiusi 1992 metais, nesulaukė tokio finansinio pasisekimo ar tokių kino kritikų liaupsių, kaip pirmasis filmas, tačiau be reikalo, nes šis filmas sukurtas pagal paties Timo Burtono matomo Gotamo miesto viziją ir atvaizduoja pasakiškai niūrią ir gana gotikinio stiliaus perpildytą „DC“ komiksų visatos atmosferą. Kas vartė 80-ųjų metų komiksus, puikiai supranta, jog šis filmas geriausiai atskleidžia komiksinį Betmeno pasaulį. Nei pirmas 1989 m. filmas, nei po jo sekantys tęsiniai neprilygo šios juostos vaizdingumui. Nekalbu apie Ch. Nolano trilogiją, nes ten visiškai kitokios operos kūriniai.

Labiausiai šiame tęsinyje akis traukia tai, jog jo koncepcija yra taip kardinaliai pakeistas, jog iš pirmtako liko tik Betmenas. Pats Gotamo pasaulis čia žymiai gyvesnis, labiau niūresnis ir, svarbiausia, turtingesnis tiek veikėjais, tiek vietovėmis ir pačiais įvykiais, pakeitusiais pagrindinio herojaus gyvenimą. Istorija taip pat įtraukianti. Siužetinės linijos pasakojimo metu susipažįstame su dar nematytu Gotamu ir jo gyventojais – turčiais ir varguoliais, o taip pat ir su nuoseklia nelaimingo „žmogaus“, gyvenančio kanalizacijoje, istorija. Šiame filme pagrindinis antagonistas Osvaldas Koblepotas atlieka bene svarbiausią vaidmenį, užtemdydamas šios juostos didvyrį. Tai yra gerai, nes Pingvinas laikomas vienu iš charizmatiškiausių Betmeno komiksų herojų, kurio likimas išties gana liūdnas.

Filme vystoma našlaičių ir turtingų tėvų vaikų likimai, kuriems ne itin pasiseka gyvenime turint tokius despotus šeimoje, kaip pagrindinio antagonisto tėvai, atsisakę jo dėl fizinių trūkumų. Kaip tai gerai atspindi šiuolaikinius žmonės ir jų požiūrį į vaikus, į šeimą, į kitų nuomones. Burtonas meistriškai mums pateikia dar vieno monstro paveikslą, kuris gimė dėl tėvų abejingumo. Ir, kaip visada būna pas režisierių, tas monstras gyvena savo sukurtame pasaulyje, iš kurio išėjęs tampa tikru išsigimėliu „normaliems“ žmonėms, todėl galiausiai jis virsta visuomenės priešu, kurį norima linčiuoti. Čia matome panašumų su prieš tai pasirodžiusiu kino kūrėjo filmu „Edvardas žirkliarankis“.

Personažų gausa labai gerai išvystė ir dar vieno veikėjo istoriją. Tai Moters-katės arba tiesiog Selinos Kail atgimimo pasakojimas. Tai visiškai kitoks personažo pateikimas, nei galėjome matyti prastame soliniame šios veikėjos pasakojime 2004 metų filme „Moteris-katė“ ar Christophero Nolano finalinėje „Tamsos riterio“ trilogijos dalyje. Burtono pasaulyje Moteris-katė – despotiška ir kerštinga moteris, kuriai trūksta meilės ir švelnumo. Už dėmesį ji galėtų nužudyti bet ką, kaip tikra katė. Jos susikūrimas ir psichologinio portreto atskleidimas visos juostos metu tampa bene įdomiausiu reginiu. Taip. Net Betmenas prieš ją bejėgis. Kalbant apie Žmogų-šikšnosparnį, tai jis šiame filme išties neturėjo ką parodyti, nes beveik viskas šiame filme buvo prieš jį – net pats miestas ir jo atvaizdas, dekoracijos ir, žinoma, unikalūs personažai.

Pats filmas ir jo pateikimas gana įtemptas, įtraukiantis į tą pasakišką „Burtonišką“ pasaulį ir kartu atgrasus. Visgi, tai nėra pasaka vaikams ar nuotykių filmas apie superherojų, tai tamsus ir labai niūrus komiksinis filmas, kurį be abejo galėčiau vadinti vienu geriausiu darbų apie superdidvyrius, neturinčius antgamtinių galių.

Techninė juostos pusė

Turbūt didžiausiu šio filmo privalumu yra nuostabiai atrodantis miestas, kurio sukūrimui prireikė visos Timo Burtono fantazijos. Nuostabios dekoracijos, lyg žiūrėtum kokį nors puikų spektaklį teatre, tačiau teatrališkumas neapakina, kaip tik atvirkščiai, įtraukė į peržiūrą dar labiau nei pirmtakas. Natūraliai atrodantis Gotamas – dar ir puikus vizualinių specialiųjų efektų meistrų darbas, kuris be abejo buvo pastebėtas JAV meno ir kino akademijos apdovanojimuose.

Žinoma, dar vienu pliusu tampa meistriškas veikėjų grimas, kuris karts nuo karto privertė pakraupti, ypač bežiūrint į pagrindinį viso filmo blogietį – Pingviną. Visiškai į save nepanašus aktorius Danny‘is DeVito kėlė siaubą žiūrovo akyse. Žinoma, čia viskas tik iš gerosios pusės.

Garso takelis, kaip ir praėjusiame filme, buvo parašytas kompozitoriaus Danny‘io Elfmano, kurio darbas čia sudarė rimtą pamatą atskleisti visą niūrią filme vyraujančią atmosferą. Na, ir žinoma, viską vainikuoja puiki grupės Siouxie and the Banshees daina „Face to Face“.

Operatoriaus darbas puikus, žymiai efektingesnis nei pirmajame filme, o miesto grožis ir veikėjų detalumas, jų matomo pasaulio vizija ir puikūs kraštovaizdžiai padarė iš antrojo Timo Burtono „Betmeno“ tikrą vaizdinį šedevrą. Nepabijosiu to žodžio ir pasakysiu, jog šiame filme operatorius mus sugebėjo tiesiog įvaryti į šį grandiozinį pasivaikščiojimą po tamsias Gotamo gatves. O dar žiemos vaizdai ir kiti specialiųjų efektų meistrų triukai kameros darbą pavertė į išties stulbinantį teatrinio pobūdžio reginį.

Garso ir vaizdo montažas šį kartą kokybiškesni ir visos juostos metu nesimatė jokios finalinio juostos montažo klaidos, kurios taip kliudė peržiūrai bežiūrint pirmąjį, 1989 m. pasirodžiusį filmą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Antrą sykį suvaidinęs Žmogų-šikšnosparnį ir Briusą Veiną, aktorius Michaelas Keatonas šį kartą liko antrame plane, tačiau jo geras vaidybinis pasirodymas neliko nepastebėtas. Aktorius laikėsi gerai, jo personažu patikėjau, ir kaip Betmeno, ir kaip eilinio milijardieriaus, tačiau, kaip bebūtų gaila, jo talentai buvo užtemdyti blogiečių.

Labiausiai nustebinęs personažas yra Pingvinas ir jo atlikėjas Danny‘is DeVito. Šiurpus kaip koks velnias ir nuostabiai vaidinantis aktorius sugebėjo pavergti ne vieną, mane taip pat. Kraupiai atrodantis monstras ir viduje jautrus žmogus, laikantis nuoskaudas visam miestui ir savo tėvams, tapo tikru išbandymu Gotamui. Kiek esu matęs filmų su Danny‘iu DeVito, galiu teigti, jog Osvaldo personažas yra geriausiai atliktas jo karjeros veikėjas. Jis tiesiog tobulas ir puikiai įsipaišantis į Timo Burtono matomo pasaulio personažų gretas.

Nuostabiai pasirodo ir Moters-katės įkūnytoja aktorė Michelle Pfeiffer, kurios buvimas šiame filme tiesiog sužavi. Kukli koketė ir drąsiausia kiekvieno vyro svajonė lovoje gali tapti ir baisiausiu jo gyvenimo košmaru. Būtent taip šią svarbią Betmeno visatos veikėją pristatė Timas Burtonas, besiremiantis klasikiniais komiksas ir savo sugebėjimais išryškinti svarbiausias personažo detales. Labai stiprus aktorės pasirodymas, už kurį nebūtų gaila įtekti ir Oskaro apdovanojimo.

Filme taip pat šarmingai atrodo legendinis aktorius Christopheris Walkenas, suvaidinęs piktavališkai prieš miesto gyventojus nusiteikusį verslininką Maksą Šreką, taip pat ir antrą kartą Alfredą įkūnijęs aktorius Michaelas Goughas.

Verdiktas

„Betmeno sugrįžimas“ – tai žymiai kokybiškesnis režisieriaus Timo Burtono matomas Žmogaus-šikšnosparnio pasaulis, kuriame Gotemo miestas atgimsta iš visiškai kitokios, labiau išvaizdžios ir niūriai žavios perspektyvos, įvyniotos į dar labiau patrauklesnį pasakojimą nei pirmame filme. Juosta taip pat žavi labai išradingais personažais, kaip Pingvinas ir Moteris-katė, kurie sėja tikrą terorą miesto gyventojams ir neleidžia Betmenui nė vienai akimirkai atsipalaiduoti, o tai žiūrovams suteikia tikrą pramogą peržiūros metu.

8.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
10
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles