Brolių Joelio ir Ethano Coenų debiutą kine nuo pat pradžių galima laikyti sėkmingu. Tiesa, jei pirmieji jų darbai labiau domino rinktinę tarptautinių festivalių publiką, kuo toliau, tuo aiškiau broliai atkreipė ir platesnio žiūrovų rato dėmesį. „Bartonas Finkas“ tapo jų darbu, kuris, galima sakyti, įtiko tiek europietiškam, tiek amerikietiškam skoniui –1991 m. juosta užtikrintai triumfavo Kanų kino festivalyje, susižėrusi net tris prizus – už geriausią režisūrą, geriausią aktorių ir Auksinę palmės šakelę kaip geriausias filmas, – maža to, tai pirmasis brolių darbas nuominuotas Auksiniams gaubliams ir Oskarams. Iš esmės, šią juostą galima, ko gero, laikyti pirma tvirta paraiška į aukščiausio lygio apdovanojimus ir ryškia būsimos brolių kūrybinės tendencijos indikacija.

1940 –ieji metai, Bartonas Finkas (akt. John Turturo) yra sėkmingas Brodvėjaus scenaristas. Todėl nieko keista, kad jam pasiūloma rašyti Holivudo filmo scenarijų. Žinoma, ne už dyka. Tad nors iš pradžių Bartonas dar kiek dvejoja, tačiau netrukus susikrauna lagaminą ir atvyksta į Kaliforniją, kur apsistoja keistai ir net kiek šiurpokai tuščiame viešbutyje, kur pagal idėją turėtų parašyti genialaus imtynių filmo scenarijų. Tačiau rašyti taip sklandžiai, kaip norėtų pats Bartonas, nesiseka. Tiesą sakant – ji praktiškai iš viso negali išspausti nieko daugiau nei dvi – tris eilutes. O kur dar Bartono dėmesį blaškantys nuo drėgmės netikėtai atsilupantys tapetai ar triukšmas už sienos! Jei tapetus Bartonas gali tik prispausti, ir tikėtis, kad jie iš naujo neatsiklijuos, tai dėl triukšmo jis pasiskundžia viešbučio administracijai. Netrukus jo tarpdury išdygsta pats triukšmo kaltininkas – kaimynas Čarlis Mydousas (akt. John Goodman), prisistatantis kaip draudimo agentas. Nors drovokas Bartonas iš pradžių kiek varžosi, „paprasto žmogaus“ tipažą atitinkantis Čarlis pasiūlo išgerti „draugystės taurę“ po kurios jie išskiria jau tikrai daugmaž susibičiuliavę. Tačiau Bartonas vis dar kenčia idėjų badą – patartas prodiuserio jis bando pasikalbėti su kokiu nors žymiu rašytoju. Ir, kaip tyčia, vyrų tualete sutinka Pulitzerio premijos laureatą Viljamą Prestoną Meihju (akt. John Mahoney). Gan maloniai nusiteikęs Meihju sutinka pasidalyti profesinėmis gudrybėmis su Bartonu, tačiau šiam apsilankius jo namuose paaiškėja, kad Meihju turi vieną didelę problemą, ir, kaip aišku net ir be jo sekretorės Odri Teilor (akt. Judy Davis) paaiškinimo, ne visada gali priimti lankytojus.

„Rašyti nėra sunku. Tik sėdėk prieš baltą popieriaus lapą ir lauk, kol iš kaktos ims sunktis kraujas“ – ši geniali rašytojos ir žurnalistės Gene Fowler frazė, ko gero, geriausiai nupasakoja „Bartono Finko“ siužetą. Kaip ir Gvidas Anzelmis klasikiniame legendinio italų režisieriaus Federico Fellinio filme „8 ½ “, taip ir Bartonas Finkas praktiškai visą filmo laiką kamuojasi nuo kūrybinių kančių. Kiek vėliau – 2002 m. – panašią kūrybinę krizę išgyvena Spike‘o Jonze‘o režisuotos komiškos dramos „Adaptacija“ personažas.

Tačiau „Bartone Finke“ galime pastebėti ir daugiau įvairių tiesioginių ar netiesioginių nuorodų į kitus filmus ar apskritai į kitus kontekstus. Antai nejauki, šiek tiek netgi klaustrofobiška atmosfera, tvyranti viešbutyje, neabejotinai referuoja į Alfredo Hitchcocko stilių. Ne tik atmosfera, tačiau ir dar vienas kitas šio legendinio režisieriaus naudotų kino triukų atsiranda šioje brolių Coenų juostoje. Tuščio viešbučio erdvė taip pat kuria aliuziją į Stanley Kubricko siaubo dramą „Švytėjimas“ (angl. „The Shining“, 1980 m.) – šį panašumą ir įtaką jų darbui pripažino ir patys broliai Coenai. Keistą, rodomai vietai nebūdingą tuštumą galima sieti ir su Billy Wilderio film-noir „Saulėlydžio bulvaras“ (angl. „Sunset Blvd.“, 1950 m.). Finalinė scena gali priminti kitą F. Fellinio klasika tapusį darbą „Saldus gyvenimas“ (it. „La dolce vita“, 1960 m.).

Be viso to, jaučiama stipri lenkų režisieriaus Romano Polanskio įtaka – ypač tokių jo filmų kaip „Pasibjaurėjimas“ (angl. „Repulsion“, 1965 m.), „Akligatvis” (pranc „Cul-de-sac“, 1966 m.) ar „Gyventojas“ (pranc. „La locataire“, 1976 m.). Ethanas Coenas „Bartoną Finką“ tiesiogiai įvardija kaip „polanskišką filmą“. Tiesa, tokį atvirą prisipažinimą, vengdami bet kokių įtarimų pataikavimu, broliai pareiškė kiek vėliau, kadangi taip jau nutiko, kad 1991 m. Kanų kino festivalio žiuri pirmininkavo ne kas kitas, o būtent Romanas Polanskis. Kita vertus, gal ir nekeista, kodėl Kanų žiuri ši brolių Coenų juosta taip patiko.

Be nuorodų į filmus, pastebimos ir kitokios kultūrinės ar bendrojo konteksto aliuzijos. Pvz. detektyvų, užsukusių pas Bartoną Finką pavardės yra Mastrionoti ir Doičas (Deutsh), kurie tiesiogiai paklausia: „Finkas – tai žydiška pavardė, ar ne?..“. Atsižvelgiant į filme vaizduojamą laikotarpį (1940 m. – Europoje antrus metus tęsiasi II pasaulinis karas), visai pagrįstai įžvelgiama užuomina į fašizmą. Tačiau anot brolių Coenų, toks detektyvų pavardžių parinkimas turėjo šiek tiek kitokį tikslą – aiškiai į Vokietiją ir Italiją referuojančios pavardės turėjo atspindėti to meto Ašies aljanso šalis.

Broliai Coenai „Bartono Finko“ scenarijų kūrė specialiai aktoriui Johnui Turturro. Šiek tiek nedrąsus, šiek tiek sutrikęs, šiek tiek išsiblaškęs, neužtikrintas, kartais kiek stokojantis pasitikėjimo, tačiau savo poziciją turintis, neatsisakantis ambicijų, kurių siekti jam nepakanka ryžto, bei principų (bjaurėjimasis Holivudo vulgarumu), kurie tų ambicijų iš esmės ir neleidžia įgyvendinti – iš esmės prieštaringas personažas, pateiktas ganėtinai subtilia maniera.

Daug laiko ekrane matome vieną Bartoną – bandantį rašyti, rašantį, susimąsčiusį ir bandantį pagauti įkvėpimą už uodegos. J. Turturro jį puikiai suvaidino. Tačiau ir šalutiniai personažai ne mažiau spalvingi. Brolių Coenų mėgstamo „talismaninio“ aktoriaus Johno Goodmano vaidinamas Čarlis Mydousas tampa savotiška atsvara pakankamai uždaram Bartonui. Tačiau, paradoksalu, būtent „eilinio žmogaus“ tipažą atitinkantis Čarlis yra iš esmės vienas komplikuočiausių šio filmo personažų – pasakojimo eigoje atsiskleidžia ne vienas jo veidas. Rašytojo Viljamo Prestono Meihju personažo prototipu tapo amerikiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Williamas Folkneris, kentęs nuo alkoholizmo. Tai tuo pačiu metu ir komiškas, ir tragiškas personažas – iš esmės tipinis ir atspindintis brolių Coenų mėgstamą ironišką stilių. Moteriško žavesio įneša australė Judy Davis, nors jos vaidinamai Odri Teilor tenka gal kiek ir per mažai laiko, kad galėtų labiau atsiskleisti. Visą tai dar pagyvina puokštė spalvingų antraplanių personažų.

Šiame filme ypatingai išsiskiria puikus kameros darbas. Lėtas kameros judesys, stambūs planai, rakursai iš viršaus – visa tai kuria unikalų juostos stilių ir atmosferą. Momentas, kai Bartonas Finkas atsilošia kėdėje ir žvelgia į lubas stilistiškai kažkuo panašus į kiek vėliau – 1999 m. pasirodžiusią Samo Mendeso dramą „Amerikos grožybės“. Vaizdo ir garso montažas atliktas be priekaištų – paskiri garsai reikiamais momentais tinkamai išryškinti ir prisideda prie bendros nuotaikos kūrimo Subtili instrumentinė ekstradiegetinė muzika skamba vos keliose scenose, daugiausia filmo pabaigoje – kitais atvejais pagrindiniu „garso takeliu“ tampa Bartono rašomosios mašinėlės tarškėjimas.

„Bartonas Finkas“ – subtili, geriausiomis Alfredo Hitchcocko ir Romano Polanksio tradicijomis sekanti brolių Coenų juosta, kurianti keistą, trikdančią, šiek tiek nepatogią atmosferą. Nuo tam tikro momento režisieriai priverčia abejoti, ar tai, kas rodoma, vis dar yra filmo tikrovė – tačiau tai paliekama nuspręsti žiūrovams – anot brolių Coenų, aiškintis fikcinio personažo gyvenimo realumą yra ganėtinai absurdiška. Sinefilus ši juosta turėtų pradžiuginti subtiliomis užuominomis į kitus filmus. Tačiau šis filmas nėra orientuotas į kurią nors tikslinę auditoriją – jį pamatyti ir susipažinti su brolių Coenų kūrybinio kelio pradžia verta kiekvienam.

8.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
10
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles