Kino teatrų niekaip neapleidžiantis žanras – muzikinės biografinės dramos – panašu, neplanuoja trauktis ir jų vis daugėja. Ir nieko nuostabaus, daugybės žinomų atlikėjų gyvenimai domina žiūrovus, o ypač tokių, kurie buvo ypatingai gerai žinomi ar turėjo daug kontraversijų. Turėjome istorijų apie Bruce‘ą Springsteeną, Bobą Dylaną, Eltoną Johną, o pelningumo rekordus sulaužė „Bohemijos rapsodija“, pasakojusi apie grupės Queen ir jos vokalisto Fredžio Merkurio gyvenimą. Tad nenuostabu, jog ir kiti savo kartos genijai taip pat turi būti ar bus prikelti antram gyvenimui jau kino ekranuose. Taip kinus pasiekia ir atlikėjo Maiklo Džeksono biografija filme „Maiklas“.
Filmas pasakoja apie jaunąjš Maiklą Džeksoną ir jo šeimos gyvenimą, muzikinės karjeros pradžią grupėjė Jakcson Five ir jo solo atlikėjo sunkumus bei atradimus. Kaip Maiklui tenka kovoti su savimi, savo tėvu ir visu pasauliu, kad pasiektų tai, ko širdis trokšta labiausiai. Visa istorija vystoma iki tol, kol jis tą savo tikslą pasiekia. Ir tuo čia pabaikime.
Nes būtent šioje vietoje istoriją baigia ir filmo kūrėjai. Ties albumu „Bad“ ir 1988 metais. Tai ne spoileris, o gal labiau žiūrovo apsaugojimas. Kad jei dar netyčia nematėte šio filmo, tai neliktumėte nustebę, kur dingo kita pusė šio atlikėjo gyvenimo, kuri buvo apipinta skandalais ir tragedijomis. Einant laikui, panašu, kad studija visgi turėjo strategija kurti ne vieną filmą, todėl ir buvo pasirinkta papasakoti tik apie pirmąją Maiklo Džeksono gyvenimo pusę. Ir tam studija pasitelkė puikų režisierių Antoine‘ą Fuqua, kuris ėmėsi tikrai sudėtingo darbo. Net neabejoju, kad ir koks būtų buvęs tas filmas, nebūtinai toks, kokį gavome dabar, jis vis tiek būtų buvęs sutrintas tarp kritikų girnų.
Tiesa, žiūrovams filmas, bent iš vertinimų, patinka. Galbūt dėl to, kad filmas vietomis jaučiasi lyg būtų labiau koncertas, o ne filmas. Reiktų tiksliai paskaičiuoti, tačiau jausmas, lyg daugiau nei pusė filmo yra tiesiog Jackson Five ir paties Maiklo dainos. Taip, jų klausytis, linguoti, trepsėti ar judinti kojas yra be galo smagu. Dainos yra labai kokybiškos, kabinančios, laiko patikrintos ir tikrai įsimenančios. Bet su tokiu kiekiu kūrinių ir kelionių iš vienos scenos į kitą, prarandame daug laiko personažų ir pačios istorijos vystymui.
Būtent dėl to jaučiamas labai nenuoseklus filmo tempas. Vietomis per metus šokinėjame dažnai, kažkur sustojame, o tada turime didelį laiko šuolį. Ir tai kartojasi ne vieną ir ne du kartus. Ir taip, istorijas pasibaigimas 1988 metais yra labiau nuodėmė, nei laimėjimas, kai Maiklo Džeksono gyvenimas buvo toks įvairus ir spalvingas. Ir aš nekalbu apie visus kaltinimus ar kontraversijas. Taigi, nenuostabu, kad po tokios sėkmės, kokią dabar apturi filmas pasaulyje, studija jau dabar pradėjo kalbėti apie filmo tęsinį.
Ir nors iki dabar buvo aprašyta praktiškai kritika, filmas nėra blogas. Jei užmerksime akis apie istoriją, o įsižiūrėsime į detales, pamatysime daugybę gražių scenų, labai tikslių kostiumų ir žmogų, kuris pamažu ritosi iš savo kiauto, kad pasiektų savo tikslus. Be to, kad matėme Maiklo atsidavimą kūrybai, klipų filmavimo užkulisius ir istoriją, kurios pats nežinojau, matėme ir dar kelis dalykus. Ir vienas jų – fantastiškai atrinkti aktoriai.
Jau suaugusį Maiklą Džeksoną įkūnijo jo sunėnas – Jaafaras Jacksonas. Geresnio pasirinkimo, turbūt, ir negalėjo būti, nes tam tikrais rakursais atrodė, kad matome tikrąjį Maiklą, o ir šiaip Jaafaras, net nebūdamas profesionaliu aktoriumi, nepriekaištingai įkūnijo savo dėdę. Bet prie jo prisijungė ir aktorius Colmanas Domingo, įkūnijęs jo tėvą Džozefą. Su kiekvienu filmu šis aktorius parodo savo vertę ir stebėti jo virsmus per skirtingas istorijas yra tikras malonumas. Gal tik keistas pasirinkimas buvo panaudoti aktorių Milesą Tellerį, kuris pasirodė vos poroje scenų ir pagal tai, kaip buvo pristatytas, nesukūrė istorijai jokios pridėtinės vertės.
„Maiklas“ – nors ir ne tobulas, bet vis tiek įtraukiantis biografinis filmas apie pop karalių Maiklą Džeksoną, kuriame netrūkstą gražių choreografijų ir nuostabios muzikos. Ir taip, galėtume peikti kūrėjus, kad sukūrė per daug saugią istoriją, bet gal tai yra tik visko pradžia?
