Mažiausia, ką galima pasakyti apie filmą „Maikas ir Deivas ieško pamergių“, yra tai, kad jis toli gražu nėra toks blogas, kokiu galėtų būti. Vieša paslaptis, kad tokio tipo filmai – romantinės komedijos su garsiais aktoriais – yra kuriami tam, kad kūrybinė grupė gautų apmokamas atostogas. Čia situacija buvo išties panaši – dvi jaunosios šių dienų žvaigždės (Zac Efron ir Anna Kendrick) bei du sparčiai kylantys aktoriai (Aubrey Plaza ir Adam Devine) išvažiuoja į Havajus ir ten dvi valandas elgiasi nepadoriai. Kas nenorėtų tokio darbo?
Galima tik džiaugtis, kad viso to centre yra filmas, kurį pažiūrėjęs nesijauti visiškai iššvaistęs visą vakarą. „Maikas ir Deivas ieško pamergių“ (tikrai ne pamergių, bet ginčytis su lietuviškais vertimais vis sunkiau) pasakoja istoriją apie Maiką (Adam Devine) ir Deivą (Zac Efron), du nevaldomus brolius, vis gadinančius šeimos šventes. Kai jų sesuo Jeanie (Sugar Lyn Beard) praneša rengsianti savo vestuves Havajuose, ji ir tėvai priverčia Maiką ir Deivą susirasti tinkamas poras į vestuves bei elgtis padoriai. Sukūrę primityvų skelbimą, jie suranda Alice (Anna Kendrick) ir Tatjaną (Aubrey Plaza), panašiai pasileidusiai gyvenančias merginas, nusprendžiančias pasinaudoti proga nemokamai nukeliauti į Havajus.
Filmo siužeto, jeigu esate matę bent tris filmus, pavadinti nenuspėjamu būtų sunku. Nerangūs broliai ir keistu būdu surastos draugės neabejotinai darys tai, ko neturėtų daryti, ir gadins gyvenimus tiems, kuriems neturėtų kenkti. Kitokiu būdu neturėtumėte filmo, tik žymius žmones dideliame ekrane.
Istorijos stiprumas yra tame, kad nuspėjami ėjimai yra pateikiami įspūdingu ir nenuspėjamu būdu. Nors galutinis rezultatas yra neišvengiamai paprastas, scenos, kurios veda link jo, yra viena už kitą stipresnės. Jas aprašinėti būtų pernelyg sunku ne tiek dėl jų sudėtingumo, kiek pobūdžio – nešvankesnio filmo šiemet didžiuosiuose ekranuose dar nebuvo. Kiekvienoje scenoje yra bent maža (o kartais – didžiulė) detalė, kuri lyg ir verčia užsidengti akis ar ausis, bet tai padaryti sunku, nes neįmanoma patikėti, kas vyksta ekrane. Nors juosta ne vieną kartą sulėtėja, užkišdama eterį viena kita nereikšminga scena, siekiančia kuo aiškiau parodyti, kiek daug geria pagrindiniai veikėjai, tos šokiruojančios scenos yra vertos laukimo.
Dar smagiau yra tai, kad kvailiausi filmo epizodai kyla iš veikėjų, kurie yra daugiau ar mažiau stereotipai, savyje turintys pakankamai charakterio, kad priimtų neprotingus sprendimus. Kartais tokio pobūdžio komedijose absurdiški momentai vyksta tik dėl to, kad filmui yra skirtas didelis biudžetas, ir visai nesvarbu, ar veikėjai tai išties rinktųsi daryti. Čia kiekvienas įvykis, vis labiau gadinantis vestuvių šventę, yra paremtas brolių siekiu įrodyti tėvams, kad jie pasikeitė, jų konkurencija su savo giminėmis ar bandymu sužavėti naująsias drauges.
Pačių veikėjų prasme „Maikas ir Deivas ieško pamergių“ turi nemažai problemų, kurios galbūt nesugadina filmo iki nepataisymo, tačiau palieka nemalonų skonį. Kuo įdėmiau žiūri, tuo aiškiau pamatai, kad į veikėjus nebuvo įdėta daug pastangų ir bent jau pagrindinis filmo ketvertas yra keturi panašaus sugedimo lygio jauni žmonės, norintys atrasti savo gyvenimo kelią, bet pernelyg tingintys jo ieškoti. Tik Alice turi kažkokį emocinį pamatą, susijusį su ja ir vestuvių tema, nors ir jis į patį filmą yra įspraudžiamas grubiai ir be pasekmių.
Vertinti veikėjus visuomet yra paprasčiausia tuomet, kai pradedi galvoti, ar tau jie patiktų, jeigu juos įkūnytų kokie nors kiti aktoriai, ir šioje situacijoje tai nepanašu. Kaip bebūtų keista, Alice ir Deivą įkūnijantys Anna Kendrick ir Zacas Efronas šįkart yra silpnoji ketverto pusė. Nors ir aišku, kad filmo kūrėjai norėjo juodu sukurti kaip apsiraminančius ir gyvenimą išties bandančius suprasti žmones, jiedu elgėsi labiausiai nuspėjamai iš visų ir filmas niekaip nerado galimybės išnaudoti Z. Efrono komedijos įgūdžius. Ir jeigu galvojate, kad tai buvo pirmasis aktoriaus filmas, kuriame kažkas nepakomentavo jo išvaizdos, tenka jus nuvilti – tai jau yra atskiras kino žanras, kuriam šis filmas neabejotinai priklauso.
Tuo tarpu Aubrey Plaza ir Adamas Devine‘as čia tiesiog blizga. A. Plaza, garsėjanti savo atmestinu elgesiu, ir A. Devine‘as, filme geriausiai pasižymėjęs kaip fizinės komedijos ekspertas, įdomiomis paverčia visas scenas, kuriose pasirodo. Jiems fizinė ar nešvanki komedija yra priimtina kur kas labiau nei kitai ketverto pusei, ir jie filmą pavers mažų mažiausiai pakenčiamu.
Kaip įprasta, tokio tipo filmuose geriausi elementai neretai slepiasi smulkmenose, ir net jeigu jų čia nėra daug, jos vis tiek yra malonios. Pavyzdžiui, filmuose apie vestuves jaunavedžiai yra pamirštami kur kas dažniau nei galima, o čia jie tampa svarbia istorijos dalimi, sugebantys išspręsti savo draugystės problemas bei suprantantys, kad vestuvės privalo būti jų šventė. Tuo pat metu smagu, kad „Maikas ir Deivas ieško pamergių“ yra vienas retų filmų, kurie netampa pernelyg pamokančia istorija. Išties stebėtina, kad čia nėra aiškinama, kaip blogai elgiasi veikėjai – po filmo aišku, kad jie savo kvailystes tęs ir toliau, tik gal kiek labiau apie jas pagalvodami, ir tokio tipo pamokslas yra smagi naujovė.
Jau turbūt supratote, kad eidami į filmą gausite būtent tai, ką jis žada, tik gal kiek kokybiškiau, nei galėtų pasirodyti. „Maikas ir Deivas ieško pamergių“ neužkariaus jūsų širdies, jūs šio filmo antrą kartą nežiūrėsite, galbūt parekomenduosite draugams ir tikrai dar kartą užmesite akį į kelis klipus, kai tik jie atsidurs internete. Išties neblogas pasiekimas, kai ekrane žiūri tik į pulką atostogaujančių žmonių.
