Išvalymas: rinkimų metai

2013 metais su filmu „Purgėnas“ pristatęs gana originaliai atrodančią bet sausai įgyvendintą idėją, režisierius ir scenaristas Jamesas DeMonaco sugebėjo pasimokyti iš savo padarytų klaidų ir jau po metų pratęsė savo pradėtą istoriją su itin stipriu ir kokybišku „Anarchijos“ filmu. Su antrąja dalimi sulaukęs pripažinimo iš kino kritikų ir žiūrovų, kino kūrėjas nusprendė šiek tiek pavėlinti trečiosios dalies pasirodymą, kad žiūrovai galėtų išvysti ne paskubomis sukurtą, bet gerą finalinį jo sugalvotos trilogijos akordą.

Apie ką mes čia…

Amerika ir vėl pasiruošusi kasmetinei „Išvalymo nakčiai“, kurios metu žudymas ir kiti sunkūs nusikaltimai tampa legalūs. Tačiau ne visi piliečiai pritaria šiai nakčiai ir tokiems valdžios sprendimams, kurie remiasi nekaltų žmonių mirtimis. Vienas iš tokių žmonių yra senatorė Čarlie Roan, kurios gyvenimo tikslas tampa panaikinti mirtį nešančią naktį. Artėjant naujiems rinkimams ji tampa grėsmingu priešu, todėl būsima „Išvalymo naktis“ įgauna dar didesnę prasmę visiems tiems, kurie nenori atsisakyti legalaus žudymo kartą į metus. Ši naktis taps senatorės ir visos Amerikos išbandymo naktimi…

Kūrinio vidus

Prieš dvejus metus pasirodęs „Išvalymas: Anarchija“ ne tik pataisė blogą įspūdį apie istoriją, prasidėjusią 2013 metais su pirmąja dalimi, tačiau ir įrodė, kad tęsiniai gali būti kokybiškesni už savo pirmtakus. Taip pat režisierius Jamesas DeMonaco patvirtino, jog turint vos 9 mln. dolerių galima sukurti itin kietą ir labai įdomų filmą, nes viskas priklauso tik nuo noro ir talento. Todėl nieko nuostabaus, jog daugelis pasaulio kino mylėtojų laukė trečiosios dalies, kuri savo pateikimu šiek tiek lenkia ankstesnes dalis, tačiau nusileidžia istorijos įdomumu.

„Rinkimų metai“ prasideda gana keistai, visiškai nepanašiai kaip prieš tai buvę filmai. Pirmosios juostos minutės nuteikia „Pjūklo“ stiliaus projektui, tačiau galiausiai veiksmas įsivažiuoja ir viskas vėl grįžta į savo vėžes. Ačiū Dievui, nes kam mums antras „Pjūklas“. Veiksmo filme labai daug. Jis primena antrąją dalį, kai pagrindiniai herojai bando išlikti gyvi gatvėse. Tik šiuo atveju nusikaltėliai ir kraujo ištroškę piliečiai siautėja Amerikos sostinėje – Vašingtone. Šis miestas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Pirmiausia, režisierius pademonstravo mums savotišką kritiką rinkimams ir valdžiai, kurią renka paprasti žmonės. Antra, pati juosta buvo pristatyta beveik Amerikos prezidento rinkimų išvakarėse. Gatvėse mes matome amerikietiškais simboliais pasipuošusius rusus ir išpaišytą Abraomo Linkolno memorialą, o taip pat ir pseudopatriotus. Galima sakyti, jog J. DeMonaco neblogai pasilinksmino pateikdamas amerikietiškos svajonės karikatūrą.

Trečiame filme daugiau smurto negu ankstesnėse dalyse, kur vyravo dar ir psichologinė įtampa. Čia jos nebuvo, tačiau staigiai atrodančios scenos sugeba išgąsdinti geriau nei koks šiuolaikinis siaubo filmas. Taip pat ir išradingiau atrodo „Išvalymo“ dalyviai, kurių kraupiai atrodantys rūbai sukelia dar daugiau baimės. Šios vietos su apdarais primena režisieriaus Eli Rotho „Hostelį“. Tiesa, jeigu jau prašnekom apie „Hostelį“, tai ši juosta gana gimininga antrajai E. Rotho filmo daliai. Tiek ten, tiek čia iš vidaus pristatoma pati organizacija ir valdžia, kuri kontroliuoja šiuos kraupius įvykius. Tai suteikia naujam filmui cinkelio, nes trečią kartą žiūrėti vien į žudynes nebūtų smagu.

Istorijos visuma, kuri kaip ir antrame filme turėjo bendrą pagrindą, padalyta į smulkesnes išgyvenimo dalis. Trečioje dalyje yra senatorės Roan ir jau iš „Anarchijos“ pažįstamo Leo Barnso istorija, o taip pat ir Džo Diksono su Markusu bandymas išlikti gyviems per kruviną naktį Vašingtone. Prie jų prisideda dar keli smulkūs herojai, irgi turintys ką papasakoti. Buvo atskleistas kiekvienas veikėjas. Tiksliau buvo atskleistos įdomesnės detalės iš jų praeities. Iš visų herojų, kurie išlieka atmintyje, galima paminėti būtent Leo Barnsą. Šiame filme jis ne toks kietas kaip ankstesnėje dalyje, kurioje priminė Baudėją iš „Marvel“ komiksų, tačiau paperka savo užsispyrimu.

Filmas žiūrisi greitai, nenuobodžiai ir kartu įtemptai, kas ir padaro šią filmų seriją įdomią ir nenusibostančią. Tai gera pramoga kine, kurią tikrai vertą pamatyti. Ypač dėl išradingai atrodančio smurto ir netikėtų siužetinės linijos vingio posūkių.

Ar sulauksime pratęsimo? Galbūt ir taip. Tačiau kol kas tiesiog pasimėgaukime trilogija, kuri užsibaigė ir įdomiai, ir netikėtai.

Techninė juostos pusė

Kaip ir ankstesnės šios filmų serijos dalys, taip ir šis filmas demonstruoja niūrias ir labai agresyvias spalvas, kurios taip pat prisideda prie išskirtinės aplinkos kūrimo. Filmo dekoracijos, kraujo upės, baugūs herojų grimai ir, žinoma, kraupiai atrodantys „Išvalymo“ dalyvių kostiumai verti aukštų balų. Meistriškai padirbėta su filmo aplinka.

Kameros darbas geras. Operatorius spėjo iš įdomių kampų nufilmuoti smurto proveržius, herojų mini dvikovas už gyvybę ir kelis neblogai atrodančius panoraminius vaizdus. Muzika irgi nebloga, tačiau labiausiai galima įsiminti kelias muzikines garso takelio melodijas, kurios skambėjo staigiausiuose momentuose. Veiksmui buvo paruoštos kietai skambančios muzikinės kompozicijos.

Filmo montažas tvarkoje, istorija netrukčioja, o svarbiausia – nebuvo jokių kvailų perėjimų iš vienos scenos į kitą. Sklandžiai atrodantis vaizdas be staigių šokinėjimų iš vienos scenos prie kitos tapo geru filmo varikliu. Garso montažas nuostabus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Galima sakyti, jog filmo buvo laukiama ne vien dėl istorijos, bet dėl visiems patikusio antrosios dalies protagonisto atlikėjo Franko Grillo. Smagus ir brutaliai nusiteikęs aktorius bei jo personažas ir vėl sukūrė neblogą šou. Gal tik šįkart Franko personažas ne taip aštriai taškė blogiečius, bet visumoje tikrai smagus veikėjo pateikimas.

Kiti aktoriai, kurių čia buvo nemažai, suvaidino neblogai. Iš geresnių pasirodymų paminėčiau senatorės Roan atlikėją Elizabeth Mitchell. Taip pat sublizgėjo Mykelti Williamsonas ir Josephas Julianas Soria. Filme taip pat pasirodė Terry‘is Serpico, Edwinas Hodge‘as ir Kyle‘as Secoras.

Verdiktas

„Išvalymas: rinkimų metai“ – toks pat brutalus, energingas ir kraupią atmosferą turintis veiksmo trileris su išradingai paslėptais siaubo elementais, kurio varikliu tampa vaizdžiai atrodančios egzekucijos ir subtiliai pateiktas smurto proveržis gatvėse per kruviną Amerikos naktį. Trečioji juosta išlaiko ankstesnių dalių lygį, kas jau yra puiki dovana šios filmų serijos gerbėjams.