Pirmosios sausio savaitės kino pasaulyje yra laikomos šiukšlynu, į kurį sumetami prasti, nepavykę ar tiesiog neįdomūs filmai (mums šitas negalioja, nes tuo metu gauname geriausius, bet vėluojančius praeitų metų projektus). Dažnai tame šiukšlyne galima pamatyti siaubo žanrą, tačiau praeitais metais ši teorija buvo paneigta su kokybišku „Klyksmo“ (angl. „Scream“) perdirbiniu. 2023-ius startuoja „M3gan“ – prie jokios franšizės nepriklijuotas siaubo filmas apie žudikę lėlę ir, kad būtų prieinamas jaunesnei auditorijai, su sumenkintu amžiaus cenzu. Skamba nekaip, bet stebėtinai „M3gan“ dar kartą sulaužo „sausio šiukšlyno“ teoriją. Tai yra linksma, netgi aktuali pramoga, pristatanti naują ir dėmesio vertą siaubo žanro personažą.
Siužetas
Aštuonmetė Keidė (Violet McGraw) prarado savo tėvus automobilio avarijoje ir globą perima jos teta Gema (Allison Williams). Žaislų kompanijoje dirbanti robotikos inžinierė visiškai neturi supratimo kaip tvarkytis su netektį patyrusiu vaiku, bet šioje situacijoje gali padėti jos šalutinis projektas M3gan (Amie Donald / Jenna Davis). Ši lėlė, užprogramuota su besimokančiu dirbtiniu intelektu, padeda nuraminti Keidės nuoskaudą, ir sužavi Gemos vadovus, reikalaujančius nedelsiant pradėti masinę gamybą. Bet M3gan programavimas išsivysto ne taip kaip tikėtasi.
Filmas
Žaislinio dirbtinio intelekto pavojai jau buvo parodyti 2019-ų „Vaikų Žaidimų“ (angl. „Child‘s Play“) perdirbinyje, bet kur jam užteko būti tiesiog kruvina siaubo pramoga, „M3gan“ taikosi į aukščiau. Šis filmas pakankamai sklandžiai apjungia kelis žanrus bei temas, bet geriausiai jį galima apibūdinti kaip pamokančią istoriją apie perdėtą pasitikėjimą technologijomis vaikų auklėjime. Filmas tvarkosi su šiandieną aktualiais klausimais ir tai suteikia svorio jo siužetui. Abi pagrindinės veikėjos yra labiau linkusios bendrauti su telefonų ekranais ar netikrais draugais nei kartu išspręsti jas kamuojantį sielvartą ir to pasekoje parodomos pasekmės, kai viską gebantis žaislas perima auklėjimą iš tėvų. „M3gan“ geriau prisiderina prie „Juodojo Veidrodžio“ (angl. „Black Mirror“) epizodų nei standartinių siaubo žanro projektų.
Bet „M3gan“ nepamiršta kas yra – istorija apie žaislinę lėlę, kurios užprogramavimas liepia jai skersti aplinkinius – ir neleidžia sau pavirsti rimtu filmu su juokinga idėja kaip „Šėtono Vaikas“ (angl. „The Boy“). Ant istorijos yra užteptas lengvas satyrinės komedijos sluoksnis, pašiepiantis tą pačią priklausomybę nuo technologijų, konkurenciją tarp žaislus pardavinėjančių kompanijų bei korporacinį požiūrį į industriją. Ir čia neskaičiuojant trečiojo akto, kuris paleidžia savo žaislinį terminatorių dūkti laisvai ir visiškai atsiduoda kvailai pramogai.
„M3gan“ tikrai yra linksmesnis nei baisus ar rimtas, bet taip yra, nes komedija šiek tiek nusmukdo tuos tamsesnius istorijos aspektus. Emocinis branduolys, veikėjų tvarkymasis su skaudžia netektimi, nėra prastas, bet taip pat nėra ir labai įtraukiantis. Gerai, kai filmas skiria laiko veikėjų bei konfliktų supažindinimui ir neskuba šokti galva žemyn į skerdynes, bet istorija tikrai užkabina tik pasirodant jos titulinei veikėjai. Siaubo elementai taip pat silpni, pasitaiko pažįstamos siužeto skylės ar veikėjų intelektą žeminančios klišės, kad paslaptis būtų išlaikyta ilgiau. Žanrui būdingų staigiai užkeltų decibelų bei ištemptų žudynių scenų yra mažoka ir joms stinga aštrumo. Kraujas liejasi, bet kamera nusisuks nuo kruvino rezultato, tikriausiai norint palikti tai žiūrovo vaizduotei, bet nelabai yra ką įsivaizduoti. Čia jau labiau kaltas režisieriaus sprendimas sumažinti reitingą iškerpant žiauresnes scenas post-produkcijoje ir padaryti jį labiau prieinamą paaugliams. Nors aukštesnis amžiaus cenzas gal nebūtų pavertęs filmo baisesniu, bet užtat leistų jo istorijai eiti į tamsesnius ir įdomesnius kampus. Kita vertus, sprendimas labai atsipirko į jaunąją auditoriją nutaikytam marketingui, kuris uždominavo socialinius tinklus ir TikToko trendus.
Neabejotinai smagiausias filmo aspektas yra pati M3gan. Sukurta apjungiant aktorės fizinę vaidybą, prostetiką, specialiuosius efektus ir smagų įgarsinimą, ši lėlė yra įdomus mišinys tarp žmogiško judėjimo ir robotiškos išvaizdos. Bet kas tikrai paverčia ją pamėgti, tai jos asmenybė, kuri keičiasi iš entuziastingos draugės į sarkastišką, atsikalbinėjančią žudikę. M3gan ne tik gerai veikia kaip tinkama siaubo žanro antagonistė, bet ir labi dera prie bendro satyriško, pašiepiančio tono.
Išvada
Praėjus savaitei po filmo premjeros, „M3gan“ tapo dar vienu „Blumhouse“ studijos pasisekimu. Į jaunuomenę orientuotas marketingas socialiniuose tinkluose buvo itin populiarus, menkas biudžetas jau atpirktas triskart, tęsinys jau planuose. Pats filmas savaime irgi neprastas, jis neišgąsdins, bet užtat palinksmins. Tai nėra kažkas originalaus ar labai įtraukiančio, bet istoriją pagyvina titulinė veikėja ir jos pramogos. Galų gale, mes dabar neturėtume aštuonių „Vaikų Žaidimų“ filmų jeigu Čakis nebūtų toks smagus personažas ir M3gan tikrai turi potencialo tempti savo ilgalaikę franšizę.
