Veiksmo filmų mūsų kino teatruose tikrai netrūksta. Kartais visai smagu neieškoti gudrių minčių, o tiesiog pasižiūrėti, kaip vienas veikėjas išguldo visą blogiečių gvardiją. Tai savotiškai primena apie senuosius veiksmo filmus, kurie dar ir dabar yra įstrigę daugelio žiūrovų širdyse. Būna ir taip, kad beveik vienu metu pasirodo du labai panašūs filmai. Prieš kelis metus į kinus atkeliavo du praktiškai identiški filmai, kurių centre atsidūrė tam tikrų jėgų užpuolami Baltieji rūmai. Taip jau gavos, kad vienas jų buvo kiek geresnis už kitą ir dabar sulaukėme jo tęsinio. Taip pat šiek tiek „oldskūlinio“ veiksmo filmo „Londono apgultis“.
Turinys
Mirus Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui į laidotuves tradiciškai turi atvykti didžiųjų pasaulio valstybių vadovai. Savaime aišku, kad toks renginys pritrauks ne tik dideles smalsuolių ir žiniasklaidos akis, bet ir suteiks progą teroristams vykdyti savo planus. Nė vienas pasaulio lyderis nė nesuvokia, kaip viskas pakrypsta į neigiamą pusę ir visiems jiems iškyla mirtinas pavojus. Per ne vieną laimingą atsitiktinumą iš mirties taško pabėgęs JAV prezidentas bando patekti į saugią vietą, o jam padeda ne kartą gyvybę išgelbėjęs ir savo vertę Baltuosiuose rūmuose įrodęs slaptosios tarnybos agentas Maikas Baningas.
Šįkart už filmo kūrimą tapo atsakingas režisierius Babakas Najafis ir taip, nieko gero ši pavardė tikrai nežada. Ne todėl, kad praeityje jis būtų sukūręs kažką blogo, o tiesiog – tai nėra pirmosios dalies režisierius Antoine‘as Fuqua. Pastarasis puikiai žinojo, kaip reikia kurti be galo įtemptus veiksmo filmus. Deja, apie B. Najafi to pasakyti tikrai negalima. Ir nors pirmasis filmas buvo ne itin super finansiškai sėkmingas, net neabejoju, kad šis taps dideliu nepasisekimu. Kodėl? Priežastis yra tikrai ne viena.
Filmo istorija tikrai turi nemažai potencialo. Jei išsireiškus paprasčiau, nepaisant akivaizdžių kvailysčių, tai yra tikrai to senojo veiksmo filmų tipo darbas, kuriame dominuoja veiksmas, o tas pats veiksmas apgalvotas visai neblogai. Kad ir viskas labai nuspėjama, bet idėja sukurti vienu metu skirtingose vietose naikinamas valstybių galvas yra visai šauni. Įtampa po truputį augą nuo pat pirmų filmo minučių, tad galiausiai prasidėjęs chaosas net maloniai suvirpina kūną, nuo kiekvieno sprogimo ar staigios kulkų krušos pašiaušdamas kiekvieną plaukelį. Taigi, iš veiksmo pusės viskas yra tikrai neblogai. Net sakyčiau, kol niekas nekalba, viskas yra labai gerai.
Bet tada atsiranda ta neišvengiama dalis. Veikėjų dialogai. Nors gal šiuo atveju reiktų sakyti monologai ir vienų eilučių šaudymai. Viskas, kas susiję su veikėjų kalbomis, yra absoliuti nesąmonė. Tai yra toks nesusipratimas, kad tik džiaugies, kai jie baigia kalbėti ir vėl pradeda talžyti snukius ar šaudyti į visas įmanomas puses. Visą filmą buvo bandoma suskelti keistus juokelius, tačiau vos dviejose vietose jie buvo taiklūs ir tikrai juokingi. Visa kita buvo nuvalkiota arba tiesiog ne vietoje.
Kadangi veiksmas pagrinde vyko Londone, tai kažkokių žadą atimančių vaizdų tikrai nepamatysime. Bent jau tie, kas yra matę dar 51247845 filmus, kurie sukasi apie Londoną. Iš pirmo filmo atkeliavę veikėjai, ar nauji – skirtumo didelio nėra. Nė apie vieną daugiau nesužinoma. Veikėjai yra patys paviršutiniškiausi, kokie tik galėtų būti. Jie tiesiog yra ir viskas, daugiau žinoti ir nereikia. Net baisu, kaip galima sukurti filmą, kuriame žiūrovas nejaučia jokio emocinio ryšio su ekrane lakstančiais herojais. Tai bene didžiausia filmo klaida, kurios metu yra visiškai nesvarbu, kas mirs. Dėl manęs galėjo mirti visi ir būčiau nieko nepajutęs.
Techninė pusė
Filmo garso takelis labai paprastas, bet gana neblogai pritaikytas prie ekrane rodomo veiksmo. Gal jis ir nepridėjo didelės vertės, ar sukėlė kažkokių teigiamų emocijų, bet visko tikrai nepagadino. Tai buvo papildomas pliusas juostai, sugebėjusiai kelis kartus gana neblogai pakelti įtampą.
Tuo tarpu specialieji efektai yra pati didžiausia techninė filmo klaida. Apskritai, tai yra vienas didžiausių nesusipratimų. Anonse buvo matomos dirbtinos liepsnos, tačiau žiūrint anonsą šiek tiek tikiesi, jog tie efektai iki filmo pasirodymo per gerą pusmetį bus patobulinti. Vis dėlto, ne. Kiekvieną kartą kažkam „sprogus“ norėjosi riebiai nusikeikti, nes dūžtantys stiklai atrodė kaip miltai, liepsnos lyg iš „Rykliaragano“ filmo, susprogęs Vestminsteris… ech. Kitaip tariant, labai daug noro, per mažai pinigų. Kartais geriau nesivarginti ir žiūrovui nebrukti mėšlo per gerklę.
Kinematografija filme yra gana vidutiniška. Prie labai smarkiai numušamo jos efekto prisideda ir jau minėti tragiški efektai, kurie visais įmanomais būdais menkina filmo kokybę. Vienu metu, vykstant intensyviausiam mūšiui, buvo galima pasijusti it žiūrint kompiuterinio žaidimo intarpo sceną ar tiesiog žiūrėti, kaip žaidžiamas žaidimas. Veiksmo rodymas per dešinį veikėjo petį buvo gana neblogas pasirinkimas, nes tai jau ne nuolat prastai įgyvendinamas „pirmasis asmuo“, o tiesiog geras įtraukimas, lyg pats dalyvautum veiksme. Tai šiek tiek geriau nei paprastas filmavimas ir visai sudominęs būdas perteikti veiksmą.
Aktoriai
Šįkart per daug nesiplėtodamas galiu pasakyti, kad visi filmo aktoriai pasirodė blogai. Gerardas Butleris filme yra įdomus tik tol, kol karšia kailius blogiečiams, o Morganas Freemanas ekrane pasirodė vos kelioms minutėms. Jam net nereikėjo vaidint, nes pasėdėt prie stalo ir kelis kart padūsaut gali daugiau mažiau kiekvienas šio filmo aktorius. Aišku, situaciją gelbsti jo dieviškas balsas, bet tik tiek. Dar kažkiek prakutęs buvo Aaronas Eckhartas, bet vietomis visa jo vaidyba buvo tiesiog perspausta.
Visi kiti filmo aktoriai buvo visiški beveidžiai, nors kituose filmuose jie ir sugebėdavo parodyti geresnius sugebėjimus. Tokių tarpe yra nuolat Sirijos ar dar kokios ten neaiškios šalies teroristą vaidinantis Alonas Aboutboulas, Radha Mitchell ir Patrickas Kennedy‘is.
Verdiktas
„Londono apgultis“ be jokių abejonių yra gerokai prastesnis už savo pirmtaką. Tai labai pramogai tinkantis veiksmo filmas, kurį žiūrėdamas privalai išjungti smegenis, nes kitu atveju viskas ima erzinti. Kvaili dialogai, tiesiog tragiški ir labai pigūs specialieji efektai absoliučiai sugadina visą filmą. Ir nors veiksmo filme netrūksta, o idėja būtų dar pusė velnio, viskas sugriaunama dėl atmestino požiūrio į žiūrovą ir bandymą jį papirkti greitu veiksmu ir aplink skriejančiomis kulkomis.
