Loganas. Ernis

Superherojų filmai mūsų kinuose tikrai nėra naujiena. Ir kasmet mes jų sulaukiame vis daugiau. Tiesa, vieni kūrėjai išlaiko tą pačią žiauriai niūrią atmosferą arba be galo linksmą. O kiti juda kažko naujo kryptimi. Ir pernai tas kažkas naujo buvo „Deadpoolas“. Iš „20th Century Fox“ studijos atkeliavęs filmas buvo grubus, kruvinas, juokingas, bet tuo pačiu ir niūrokas. Ir turėjo „R“ reitingą, kuris skirtas jau pilnamečiams žiūrovams. Ir šįkart, ta pati studija, savo „Iksmenų“ visatą pasuka dar kita linkme, naujausią savo darbą padarydami dar niūresnį, dar kruvinesnį ir žiauresnį. Nes tai galėjo būti vienintelis būdas atsisveikinti su bene labiausiai mylimu savo Iksmenu, o jei tiksliau, jį vaidinančiu aktoriumi. Ir taip kinuose pasirodė „Loganas. Ernis“.

Loganą sutinkame praėjus jau kuriam laikui. Jis susenęs, išvargęs, kankinamas ligos ir priklausomybių. Gyvenimas šiam superherojui nepasisuko į gerą, nes tam tikra grupuotė kiek anksčiau ėmė gaudyti ir naikinti mutantus. Per pastaruosius metus naujų mutantų nebegimė, o ir senieji slapstosi ar jau nebegyvi. Tačiau netikėtai paaiškėja, kad naujų mutantų, visgi, yra. Jie gerokai jaunesni, nei buvo manoma ir jų atsiradymas dar labiau gluminantis. Tačiau Loganui po tam tikrų įvykių sekos tenka sergėtojo vaidmuo, apsaugoti panašias galias turinčią jauną mutantę nuo persekiojančios organizacijos.

Kad ir kaip norėtųsi daug kalbėti apie filmą, susikuria įspūdis, kad labai greitai galima išpasakoti visą filmą, nes kiekviena detalė susijusi su kita. Taip suteikiamas nelengvas iššūkis aprašyti tokį darbą. Galima tik būti tikriems, tai tikrai naujos kartos superherojų filmas, kurį sukūrė režisierius Jamesas Mangoldas. Šis kūrėjas taip pat yra gana protingas, man filmą apie senąjį Loganą jis nukėlė į 2029 metus, kaip absoličiai atskirą filmą, ir paliko vietos priešistorėms, tęsiniams ir visiems kitiems filmams su tuo pačiu Erniu ar Loganu. Kodėl?  Sužinosite, pažiūrėję filmą.

Filmo istorija yra labai gera, nuosekli ir įtraukianti. Nelogiškų sprendimų gal ir būtų, iškiltų tikrai daug klausimų, bet viskas galiausiai tampa aišku. O jei ir ne, tuos mažus trūkumus galima nurašyti „Superherojų filmui“. Šiek tiek fantastikos tikrai nepakenks niekam, o čia jos per daug ir nėra. Siužetas toks nuoseklus, kad įtraukia nuo pat pirmų minučių ir net sunku atitraukti akis nuo ekrano. Viskas įsukama į labai emocingą kelionę, kurios pabaiga yra lyg stiprus emocijų bangų mūšis į širdį. Kiekvienas serijos gerbėjas tikrai pajus vieną ar net kelis guzelius gerklėj filmui persiverčiant į antrą pusę. Retas kūrinys sugeba taip įtraukti, ypač kalbant apie rimtus ir labai mažai humorą išnaudojančius komiksais paremtus filmus.

Techniškai filmas yra labai geras. Mažų nesklandumų, kaip lengvų montažo klaidelių buvo. Galima buvo jas įžvelgti, tačiau reikia labai atidžiai stebėti ekrane vykstantį veiksmą. Iš esmės, veiksmo scenos ar gamta užburia taip, kad realiai net sunku prie kažko prisikabinti. Na, o jei kalbėtume apie garsą ir vizualų apdirbimą, tai be „puiku“ pasakyt kažką ir sunku.

Hugh Jackmas, kaip visuomet, šiame vaidmenyje buvo nepriekaištingas. Turbūt net nereikia to sakyti, kai žmogus 17 metų kurią tą patį personažą ir kiekvieną kartą jis būna tik geresnis, gilesnis, galintis parodyti vis kažką naujo. Ir šįkart mes pamatome tai, ko ankstesniuose filmuose nebuvo. Iš esmės, aktorius sukūrė dar vieną personažą. Nors ir tą patį, tik visiškai pažeistą ir jautrų.

Lygiai taip pat gerai ir vėl naujai pasirodė profesorių Ksavierą suvaidinęs Patrickas Stewartas. Ir jo įkūnytas veikėjas buvo kitoks, griaunamas jo paties galios ir turintis nebesuvaldomą galią. Filmo naujokė Dafne Keen, suvaidinusi jaunąją mutantę Laurą arba projektą X-23, atrodė visai gerai. Ir įnešė daug naujo į filmą. Tiek dramos, tiek humoro, tiek šiokio tokio jausmingumo. Būtų net visai smagu stebėti, kaip ši aktorė vėliau įkūnys savo personažą ir pratęs adamantiumo nešiotojų vardą. Keista, bet net ir kiti, kiek trumpiau filme pasirodantys aktoriai smarkiai prisidėjo prie geros juostos kokybės.

„Loganas. Ernis“ žiūrovams pateikia labai daug staigmenų ir įspūdingų vaizdų. Filmas privers ne kartą išpūsti akis dėl žiaurumo, netikėtų veikėjų pasirodymo, įspūdingų kovų scenų ir specialiųjų efektų. Patys siužeto vingiai leis ne kartą pajusti adrenalino antplūdį ir sirgti už pagrindinius veikėjus. Bet kad ir kaip nuvalkiotai tai skambėtų – geresnio atsisveikinimo su legendiniu Loganu Hugh Jackmanu būti tikrai negalėjo. Tai naujos kartos superherojų filmas. Tai – lyg „Marvel“ komiksų „Tamsos riteris“. Filmas, apie kurį šnekės dar labai, labai ilgai.