Lenktynės su savimi

Tour de Force

„Tour de France“ – tai prestižiškiausios ir žinomiausios pasaulyje dviračių lenktynės, organizuojamos nuo 1903 m. Per tris savaites trunkančias lenktynes, rengiamas liepos mėnesį, Prancūzijos keliais nuvažiuojama 3 000 kilometrų. Lenktynių trasa kasmet keičiasi, tačiau tradiciškai paskutinis etapas finišuoja Paryžiuje, prie Triumfo arkos. Patys prancūzai „Tour de France“ laukia kaip šventės – ypač tų miestų ir miestelių, gyvenviečių ir kaimų, per kuriuos vingiuoja lenktynių trasa, gyventojai. Atsiranda netgi entuziastų, kurie keliauja paskui dviratininkų peletoną. Plačiai nušviečiamas viso pasaulio spaudos „Tour de France“ tampa išskirtiniu įvykiu. Būtent apie šį didžiojo sporto reiškinį filme „Didžiosios lenktynės“ pasakoja režisierius Laurent Tuel, Lietuvos žiūrovams jau žinomas kaip filmo „Uždaras ratas“ („Le premier cercle“, 2009) autorius.

Keturiasdešimtmetis Fransua Nuelis (akt. Clovis Cornillac), kadaise buvęs galbūt gana perspektyvus dviratininkas, seniai pamiršęs svajones apie profesionalo karjerą, savo aistrą dviračių sportui realizuoja dirbdamas dviračių parduotuvėje ir patardamas klientams. Fransua su žmona jau beveik kraunasi atostogų lagaminus, kai lyg iš dangaus nukrenta net nesapnuota galimybė atsidurti pačiame „Tour de France“ sūkuryje – Fransua pasiūloma vairuoti vieną iš dviratininkų komandą aptarnaujančių automobilių. Netikėta žinia pribloškia Fransua, o dar labiau – jo žmoną Silvi (akt. Élodie Bouchez). Bandydamas išsisukti iš nepatogios padėties (t.y. suderinti asmeninius („Tour de France“) ir šeiminius (atostogos) interesus) Fransua nepataisomai sugadina ekipos lyderio ir viso čempionato favorito Tonio Andželo (akt. Ary Abittan) talismaną ir taip per vieną akimirką įsigyja mirtiną priešą bei netenka darbo, o svajones apie „Tour de France“ gali mesti tiesiai į šiukšlių dėžę. Maža to, susikivirčija su žmona ir užsitraukia paauglio sūnaus Tomo (akt. Paul Granier) panieką.

Bet net ir juodžiausią naktį nušviečia vilties spindulys. Tokio paties nesėkmingo vadybininko Remi Pletinkso (akt. Bouli Lanners) padrąsintas ir paskatintas Fransua ryžtasi netikėtai avantiūrai – išvažiavęs dieną prieš profesionalius dviratininkus, jis ruošiasi taip pat įveikti visą „Tour de France“ trasą, vingiuojančią Prancūzijos kalnais ir lygumomis. Kaip ir reikia iš anksto tikėtis – lengva nebus.

„Lenktynės su savimi“ – nepretenzingas, tačiau pozityvus ir motyvuojantis filmas. Taip, galbūt į Prancūzijos kino istoriją didelio indėlio ir neįneš, tačiau tokio tikslo ši juosta ir neturi. Filmo tikslas – atskleisti bendrą „Tour de France“ nuotaiką, tvyrančią per lenktynes. Ir, be abejo parodyti visą Heksagono grožį – filmo žiūrovams suteikiama galimybė „pralėkti“ per žaliuojančia lygumas, kilti į kalnus ir leistis nuokalnėmis, aplankyti mažyčius provincijos miestelius ir kartu su visu lenktynių peletonu finišuoti Eliziejaus laukuose (Champs Elysées) Triumfo arkos papėdėje.

Žinoma, šalia didžiųjų lenktynių Fransua personažui lemta suprasti ir daug svarbesnius dalykus gyvenime. Patirti šlovę ir panieką, priimti iššūkį, atrasti tikrus draugus ir juos įvertinti, perkainoti vertybes, pabandyti susigrąžinti tai, kas jau beveik slysta iš rankų. Filmas „Lenktynės su savimi“ galėtų pretenduoti ir į pakankamai rimto filmo kategoriją, tačiau tam koją kiša du dalykai.
Visų pirma – scenarijus. Maža to, kad Fransua, blaškomas visokių negandų užsimojo dviračiu numinti 3000 kilometrų, jam dar tenka skubiai spręsti šeimines problemas, nes, mat atostogaujanti ir isterikuojanti žmonelė negali (kodėl negali, tai taip ir neaišku). Kai kurios situacijos smarkiai perspaustos ir su realybe turinčios mažai ką bendro (na kur jūs matėt kad žmogų atleistų iš darbo už nutrauktus karolius?), o personažų elgesys kartais irgi smarkiai prasilenkia su normalia logika.

Antra – klaidos. Na, gal žiūrovams, kurie apie „Tour de France“ žino nebent dėl Raimondo Rumšo, jos ir nebado akių, bet tik ne šio sporto fenomeno specialistams prancūzams! „Tour de France“ paprastai sudaro 21 etapas, o ne 20, kaip rodoma filme; iš jų – 6-8 kalnų etapai, o ne 2- 3, kuriuos teko įveikti Fransua; pats sudėtingiausias lenktynių etapas – Tourmalet – per kurį dviratininkai turi įveikti ypač stačią 14 kilometrų besitęsiančią įkalnę, tačiau filme jis įvardijamas kaip le Soulor, kuris iš tikrųjų nėra labai sudėtingas, nes važiuojama nuokalne; Samaintain –Fox etapas niekada nevyksta trečiąją lenktynių savaitę ir yra daug ilgesnis (kaip ir du pirmieji etapai); vadybininkas Remi Pletinksas įvardijamas kaip 1986 m. „Tour de France“ nugalėtoju, kai iš tikrųjų tais metais triumfavo Gregas LeMondas; lenktynių trasa yra aptverta ir saugoma, kad į ją nepatektų pašaliniai, be to priekyje lenktynininkų važiuoja dviratininkai – testuotojai, tikrinantys trasos saugumą; geltonus marškinėlius vilki bendrojoje įskaitoje pirmaujantis dviratininkas, lenktynių trasa paprastai nesidriekia netoli Grand Colombier tarpukalnės, kurią galima išvysti filme; Nelsonas Monfortas nekomentuoja dviračių lenktynių ir t.t. Nors filmo kūrėjai stengėsi sukurti kuo realesnį renginio, vykstančio kiekvieną vasarą, atmosferą, akivaizdu, kad neskyrė pakankamai dėmesio detalėms, tad tikri dviračių sporto fanai gali kabinėtis iki begalybės

Pagrindinį Fransua Nuelio – paprasto vyro, darančio nepaprastus dalykus ir besiblaškančio tarp savo aistros ir savo moralinės pabaigos – vaidmenį atlieka aktorius Clovis Cornillac, žiūrovams pažįstamas kaip Benua Notredamas iš filmo „Ilgos sužadėtuvės“ („Un long dimanche de fiancailles, 2004) ir kaip Asterikas filme „Asteriksas Olimpinėse žaidynėse“ („Asterix aux jeux olympiques, 2008). Filme gausu antraplanių personažų – alkoholikas sporto vadybininkas Remi Pletinksas (kurį vaidina belgų aktorius Bouli Lanners, matytas filmuose „Eldorado“ (2008) ir „Luiza – Mišelis“ („Louise – Michel“, 2008), impozantiškas, arogantiškas, pasipūtęs, super savimi (ir savo asmeniniu žavesiu) pasitikinti dviratininkas profesionalas Tonis Andželo (akt. Ary Abittan), prisiekęs dviračių sporto fanas Pjeras Božanas (akt. Bruno Lochet), kuris kartu su savo šeima tampa didžiausiu ir ištikimiausiu Fransua rėmėju ir draugu. Pats nelogiškiausias ir labiausiai nervinantis personažas yra Fransua žmona Silvi, aktorė Élodie Bouchez šiuo atveju taip pat nebuvo pats geriausias pasirinkimas. Kiti aktoriai daugiau mažiau su savo vaidmenimis susitvarkė. Filme epizodinius vaidmenis atlieka ir prancūzų dviračių sporto legendos, vaidinantys patys save.

„Lenktynės su savimi“, filmuotas vykstant tikroms „Tour de France“ lenktynėms, yra pozityvus, lengvas, motyvuojantis filmas, filmo kūrėjų nuomone, skirtas visai šeimai (na beveik). Įspūdingi kontrastingo Prancūzijos peizažo vaizdai ir lenktynių nuotaika palieka neblogą įspūdį. Gal šis filmas ir nėra iš tų komedijų, kurias žiūrint pilvas paskausta nuo juoko, tačiau tikrai bus prajuokinančių situacijų. Tiems, kurie turi imunitetą fakto klaidoms, nelogiškam scenarijui ir erzinantiems personažams, filmas turėtų patikti.

Patiks, jei patiko: „Svajonės apie Montevidėjų“ („Montevideo, bog te video“, 2010), „Trijulė iš Belvilio“ („Les triplettes de Belleville“, 2003), „Asteriksas Olimpinėse žaidynėse“ („Asterix aux jeux olympiques, 2008)

5.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
3.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles