Laiko kilpa

„Ateities žudikai“

Sukūręs vos tik dvi pilnametražes juostas, režisierius Rianas Johnsonas  filmų mylėtojams pristato savo labiausiai brandintą bei ambicingiausią kino projektą karjeroje. Po puikiai tiek kino kritikų, tiek eilinių žiūrovų priimto 2005 metų užsukto siužeto kriminalinio trilerio „Plyta“ bei 2008 metų pasirodžiusios sarkastiškos komedijos „Broliai Blumai“, jaunas režisierius užsitikrino Holivude kaip gana išradingas kino kūrėjas. Savo trečiam filmui pasirinkdamas tokią neįprastą, gan sudėtingą, tačiau įdomią temą kaip laiko kelionės, režisierius su savo išskirtiniu žvilgsniu į ateities pasaulio viziją pataiko tiesiai į dešimtuką, padovanodamas žiūrovams puikią pramogą stebėti didžiajame ekrane visiškai nematytą idėją.

Netolimojoje ateityje sukuriama laiko mašina, tačiau kelionės laikų uždraustos, todėl tik nusikaltėlių sindikatai sugeba nelegaliai naudotis ja. Kriminalinio pasaulio atstovams šis išradimas yra vos tik darbo įrankis, kurio dėka norėdami atsikratyti žmogaus jį išsiunčią į praeitį, kur nešvarius darbelius atlieka pasamdyti žudikai. Looperiais vadinami samdiniai yra puikiai apmokami ar tai sidabru, ar auksu, tačiau kartais atsitinka nemalonus dalykas, kai užsakymo objektu tampa pats žudikas. Vienas iš geriausių savo srities atstovų Džo, išvažiavęs eilinį kartą įvykdyti nuosprendžio naujam siuntiniui, pamato save patį iš ateities. Susipainiojęs savo paties veiksmuose, vaikinas tampa vieno didžiulio sąmokslo auka ir turėdamas trumpą laiko tarpą jis turi išsiaiškinti, kodėl su juo įvykio šis nemalonus incidentas, galintis kainuoti jam gyvybę.

Paskutiniu metu Holivude labai trūksta originalių, šviežių, neįprastų idėjų, o atsižvelgiant į faktą, jog nuo Christophero Nolano „Pradžios“ pasirodymo visiškai nebuvo jokių naujovių mokslinės fantastikos žanre, režisierius Rianas Johnsonas visiškai apverčia šią ne itin malonią padėtį aukštyn kojom. Savo paties parašyto scenarijaus dėka jis įrodo, jog visgi yra talentingų žmonių, kurie gan kruopščiai ir atsakingai imasi darbo, kuriuo puikiai nustebina nusivylusį rutina kino žiūrovą. Kaip tik galima sakyti, jog filmas yra pateikiamas ganėtinai novatoriškai, nes labai daug įvairiausių detalių, sujungtų į vieną bendrą vaizdą, padaro šią juostą unikaliu reginių ne tik akims, bet ir smegenims. Nuo Tony Scotto 2006 metų filmo „Deja vu“ kelionių laike tematika išseko, todėl būtent šio kino projekto dėka galima sakyti, jog pagaliau po truputį pradės atgimti ši gan įdomi idėja apie ateities pasaulio pažangius išradimus. Vienas svarbiausių šio filmo pamatų neabejotinai yra užsuktas siužetas, tačiau visgi didžiausią svarbą sudaro dialogai su gilia, filosofine potekste. Nuo pačios pradžios iki pat finalinių titrų pasirodymo ekrane įtampoje laikantis filmas ne vien tik savo stulbinančiai bei stilingai pateiktu veiksmu, tačiau ir istorijos stiprumu žengia išdidžiai iki kultinio statuso, o ir, nepabijokime to žodžio, šedevro vardo, nes tokias unikalias idėjas bei jų įgyvendinimus naujajame tūkstantmetyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Efektingai parodomas ateities pasaulis, jo struktūra, visuomenės problemos, kas irgi sociologiniu požiūriu atspindį autoriaus kruopštumą rašant scenarijų. Žmogaus vystymasis, visiškai skirtingas požiūris į gyvenimą iš psichologinės pusės irgi yra matomas, o tai dar labiau paveikia bežiūrint filmą. Žinoma, šiek tiek humoro pagardinti tokį nuostabų bei pagrindinį kinomanų rugsėjo mėnesio patiekalą yra privalomas žingsnis iš filmo kūrėjo, visgi niūrumas pakenktų filmo įvaizdžiui ir jo stilistikai. Minimaliai, skoningai, ne vulgariai, ko galima pasigesti paskutiniu metu iš pateikiamų juokelių kine. Apibendrinant Johnsono viziją reikia pasakyti, jog taip subtiliai pateikti fantastinio žanro filmą reikia turėti didėlį talentą, o jo yra tikrai nepagailėta šiam jaunam režisieriui, kuris realizuoja save kaip gana išradingas savo srities specialistas.

Jeigu kalbėsime apie filmo turinį ir kontekstą, visos pagyros yra skirtos režisieriui, bet be vizualaus filmo grožio visgi nebūtų išgautas toks nepakartojimas bendras juostos vaizdas. Jau trečią sykį su juostos kūrėju bendradarbiaujantis operatorius Steve‘as Yedlinas taip subtiliai, estetiškai pateikia savo darbą, jog bežiūrint į bendrą vaizdą atrodo, lyg būtų žiūrima į prabangių mados namų reklaminius klipus, todėl stilingumo nei akimirkai netrūksta. Puikiai pateiktas ir garso takelis, kuris kokybiškai lydi kiekvieną sceną prisodrindamas jas adrenalino pojūčiu ar tiesiog ramybės oaze. Specialiųjų efektų ne per daugiausiai pateikiama, tačiau užtat kokio grožio, kokybės, stiprumo jie yra. Nepriekaištingas darbas visais techninio pobūdžio aspektais.

Vis labiau ir labiau įtvirtinantis savo pozicijas Holivude aktorius Josephas Gordonas-Levittas pastaruoju metų labai dažnai pasirodo didžiajame ekrane. „Pradžios“ žvaigždė vien tik šiais metais didžiajame ekrane net keturis sykius bus pastebėtas. Po sėkmingiausio jo karjeros filmo, vos tik prieš kelis mėnesius rodyto „Tamsos riterio sugrįžimo“, jaunasis aktorius vėl solidžiai žengia į priekį su šiuo nuostabiu kūriniu. Labai pasikeitęs išoriškai, puikiausios vaidybos dėka Josephas nepriekaištingai įkūnija jam skirtą personažą bei jau antrą sykį sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su režisieriumi. Kitas filmo žvaigždūnas „kietas riešutėlis“ Bruce‘as Willisas negali pasigirti tokiu geru karjeros etapu kaip jo jaunesnysis kolega, nes nuo 2007 metų jo filmografijoje beveik vien tik antrarūšės juostos, ir tik šiais metais šis charizmatiškas aktorius vėl kyla link savo prarastos šlovės akimirkų. Brutalus, labai brutalus įvaizdis, pamėgta visų firminė šypsena ir pilno pajėgumo atsidavimas vaidmeniui. Tokio Briuce‘o seniai nebuvo. Filmą papilde ir kiti, ne mažiau garsūs aktoriai kaip talentingasis Paulas Dano, komedijų meistras Jeffas Danielas bei vieno pagrindinio vaidmens atlikėja, nuostabiojo Emily Blunt. Kiekvienas iš jų atliko puikų darbą, kurio tiesiog negalima nepastebėti.

„Laiko kilpa“ – tai didžiausias šių metų kino atradimas, kuris savo unikalia idėja įrodo, jog visgi ne viskas yra taip blogai su kino kūrėjų fantazija Holivude. Nepriekaištingo scenarijaus, puikiai sukalto bei visą juostos laiką laikančio įtempto siužeto, kokybiško vizualaus konteksto dėka galima drąsiai sakyti, jog tai yra tikrų tikriausias savo žanro šedevras.