Visų pamiltas ir jau pasiilgtas panda Po sugrįžta trečiam savo pasirodymui kinuose, kurį dovanoja studija „DreamWorks Animations“ su labai šauniais animatoriais, Oskarui nominuota Jennifer Yuh ir italų traumpametražių filmukų režisieriumi Alessandru Carloni. Duetas pasiryžęs paneigti nusistatymą, jog kas per daug, tas nesveika ir neskanu, nekokybiška ir perdėta.

Apie ką mes čia…

Įgavęs reikiamos patirties kovų lauke ir praėjęs daugelį išbandymų, Po pagaliau pripažintas kovos menų didmeistriu, kuriam lemta užimti meistro Šifu vietą mokykloje. Perimdamas estafetę iš savo mokytojo Po taip pat tampa atsakingas ne vien už savo mokinius, bet ir už viso kaimelio saugumą. Optimizmo nestokojantis Po net nežino, jog į kaimelį artinasi neregėto mąsto grėsmė…

Kūrinio vidus

Kai studijoms ateina finansiškai sunkūs laikai, jos visuomet pasiryžta pratęsti savo žinomų frančizių istorijas. Taip nutiko ir su studijos „DreamWorks Animation“ kuruojamu darbu „Kung Fu Panda“. Kaip žinome iš patirties, dažniausiai tęsiniai, o ypač trečios, ketvirtos, penktos dalys būna itin prastos ne vien pateikimu, bet ir visiškai neįdomiomis ir pasikartojančiomis istorijomis. Papirkti vaikus kelias bezdalais, juokeliais, susijusiais su kokiomis nors nesąmonėmis, dar įmanoma, tačiau suaugusį žmogų taip akiplėšiškai apgaudinėti nevalia. Jis sugeba atskirtu grūdus nuo pelų.

Lygiai taip pat aš galvojau pamatęs trečiosios „Kung Fu Pandos“ dalies anonsą, kuris manęs visiškai nesužavėjo. Todėl ėjau į kiną su priešišku nusistatymu, nes buvo akivaizdu, jog studija, kuriai atėjo blogi laikai, paskubomis norėjo išsikapstyti iš savo skolų ir kurdama tęsinį net nežiūrėjo į jo kokybę. Ir čia aš suklydau. Dėl to noriu iš karto atsiprašyti kino kūrėjų, scenaristų ir pačių prodiuserių, nes nesąžiningai pasielgiau ir nematęs filmo blogai apie juos galvojau. Nors, iš kitos pusės, blogas nusistatymas kartais padeda filmams iškilti dar labiau nei pozityvus mąstymas apie jį.

Ką gi, pašnekėkime apie patį filmą. Istorija, kaip ir visuose panašiuose filmuose, atrodo standartiškai. Tai koks nors tėvas atsiranda ar šeima, kurią kažkada pagrindinis herojus buvo praradęs, tai herojus susilaukia vaikų, tai pristatoma dar kokia nors klišėmis apipinta siužetinė nesąmonė. Ir taip buvo visados: „Rio 2“, „Kaip prisijaukinti slibiną 2“, „Ledynmetis 3“… Galima vardinti ir vardinti. Ir žinoma toks likimas nepraėjo pro pandą Po. Bet šiuo atveju viskas pateikiama šiek tiek kitaip. Filmo metu mes ne tik susipažįstame su naujais herojais, Po giminaičiais ir kitais šauniais veikėjais, kurie puikiai nuspalvina filmo istoriją, bet dar ir sužinome visą tiesą apie Po kilmę ir kodėl jis buvo paliktas. Ir tai tik viena iš filmo istorijų. Turime dar ir šalutinį pasakojimą, susijusį su Kinijos istorija ir kovų menais, kuriuos puikiai valdo kas antras filme pasirodysiantis herojus. Visą veiksmą ir herojų šarmą pabrėžia ir šmaikštūs dialogai, veikėjų reakcijos į tam tikrus įvykius ir,  kas be ko, muštynės.

Muštynės – vienas stipriausių viso filmo kozirių. Kodėl? Nes tai muštynės, prilygstančios legendiniam serialui „Drakonų kovos Z“. Aš nejuokauju. Filmas išties primena legendinį serialą, kovų manevrai primena tą, ką galėjome matyti vaikystėje per televizorių ekranus, na o pats herojus Po primena Songoką. Kaip vėliau buvo paaiškinta, filmo scenaristai išties pasisėmė patirties iš Akiros Torijamos, todėl filmo metu buvo parodytas drakono smūgis, kuriuo galėjo didžiuotis Son Gokas, o taip pat ir galingi či energijos kamuoliai, primenantys legendinį Kamehames smūgį. Taigi „Kung Fu Panda 3“ akimirksniu pavirto į „Drakonų kovas“.

Filmą rekomenduoju pamatyti ir vyresniems, ir mažesniems žiūrovams, o taip pat ir kokybiškos animacijos gerbėjams, kuriems peržiūros metu nebus liūdna. Vertinant „Kung Fu Pandos“ filmų seriją, šis darbas, mano nuomone, yra pats įdomiausiais ir lengviausiai žiūrimas iš visų. Jis gyvas, labai gyvas, o to, deja, negalėtume pasakyti apie antrą, o tuo labiau apie pirmą dalį. Jos geros, tačiau iki tokio žvalumo, kokį pademonstravo kūrėjai trečioje dalyje, pirmtakams toloka.

Techninė juostos pusė

Animacija neišsiskiria beveik niekuo, ką buvo galima pamatyti antroje dalyje, tik perėjimai iš vienos vietovės į kitą atrodo itin originaliai. Labai kokybiškai nupieštas filmukas, kuriam dar padeda ir trimatė erdvė, kuri apgaubia visą veiksmą ir paleidžia jį į žiūrovų pusę. Puikus 3D, kurio galėtų pavydėti kiekvienas animacinis filmas.

Garso takelis šaunus – toks kiniškas ir filmo atmosferai suteikiantis svarbaus akcento rytų kultūrai pabrėžti. Muzikinės kompozicijos žvalios, judrios, labai mielos ausims, todėl ir veiksmo plane, kai jis rodomas ekranuose, viskas žiūrisi įtemptai, o kartu ir lengvai. Na, bet niekuo nuostabaus, visgi garso takelį filmui parašė pats Hansas Zimmeris. Ir taip, filme išgirsime kultinę dainą „Kung Fu Fighting“!

Kameros darbas puikus. Čia tas atvejis, kai žiūri filmą ir jautiesi jo dalimi vien dėl kameros darbo judėsių ir įvairių kameros rakursų, suteikiančių veiksmo scenoms šarmo. Juostos montažas ir garso montažas atlikti profesionaliai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Dar viena dilema, kuri atkeliavo į Lietuvos kino ekranus kartu su trečiuoju „Kung Fu Pandos“ filmu. Žinoma kalbu apie garso takelį. Vienareikšmiškai, šioje situacijoje siūlau rinktis tik originalo kalbą, kurios metu išgirsite Jacko Black, Dustino Hoffmano, Angelinos Jolie, Jackie Chano, J.K. Simmonso ir Bryano Cranstono nuostabius balsus.

Ir jeigu buvau labai paveiktas „Zootropolio“ puikiu lietuvišku dubliažu, šiuo atveju tai itin nesmagus ir gana prastai atliktas mūsų šalies įgarsintojų darbas. Nieko asmeniško, tačiau trūko žvalumo ir emocijų, kurios tryško iš veikėjų originaliame variante.

Verdiktas

„Kung Fu Panda 3“ – pati žvaliausia ir daugiausiai veiksmo turinti serijos dalis, kurią malonu žiūrėti visomis prasmėmis. Tiek veiksmas, tiek pati istorija, nauji veikėjai ir kokybiškai padaryta animacija peržiūros metu sukelia pasitenkinimo bangą, o legendiniam serialui „Drakonų kovos“ prilygstančios kovų scenos dar labiau sustiprina juostos pateikimą kartu sukeldamos dar ir nostalgijos jausmą.