Kulkų ekspresas

Antrojo „Deadpoolo“, „Atominės blondinės“ ir „Hobso ir Šo“ kūrėjas Davidas Leitchas turi tikrai išskirtinį savo braižą. Kiekvienas, matęs jau minėtus žino, ko greičiausiai reiktų tikėtis kituose darbuose. Tad karštą vasaros dieną ateiti į kino salę ir mėgautis ekrane matomais vaizdais su daug humoro būtų visai gera pramoga, tiesa? Pažiūrėkime, ar ‚Kulkų ekspresas“ atitinka visus gero vasaros blokbasterio kriterijus.

Po savotiškos pertraukos žudikas slapyvardžiu Boružėlė grįžta atlikti naujo darbelio. Iš pirmo žvilgsnio – tai paprastas, lengvas darbas. Tereikia paimti lagaminėlį ir išlipti iš traukinio. Deja, gyvenime nėra nieko paprasto, ypatingai, jei tave lydi absurdiškos situacijos ir nemenka grupė žudikų.

Kaip jau minėjau pradžioje, režisierius Davidas Leitchas yra sukūręs ne vieną veiksmo hitą. Ir darė tai labai stilingai. Ir, šis formulė vėl pasikartoja naujame jo darbe „Kulkų ekspresas“. Ir nors filmas yra paremtas Kotaro Isakos knyga, tai nekeičia to, kaip viskas yra patiekta. Kalbant apie siužetą, tai nesusipažinusiems su pačia knyga, viskas bus įdomu. Istorija pasakojama nuosekliai, su lengvais naujų veikėjų įtraukimo intarpais, taip neleidžiant nė sekundės nuobodžiauti salėje.

Kas dar tikrai neleidžia nuobodžiauti, tai humoras. Taip, jis tikrai nėra kiekvienam ir neabejotinai, ne visi juokeliai prajuokins, bet asmeniškai man toks stilius ir humoras buvo priimtinas. Jis persmelktas sarkazmu, saviironija, absurdu ir dar kokiais nors epitetais, bet iš esmės – praktiškai visi juokeliai filme buvo juokingi. Bent jau pakrizenti nusišypsojus tikrai vertė. Buvo išvengta perteklinių per daug tamsių ar šlykščių juokų, o tai tik prideda dar didesnį pliusą ir dar geriau nupiešia veikėjus.

Būtent puikiai parašyti veikėjai ir gana neblogas jų išpildymas yra viena filmo stiprybių. Galima pripažinti, kad čia yra bent kokių 10 atskirų istorijų, kurios persipina. Ir retas filmas sugeba viską galiausiai sutraukti į vieną logišką įvykių seką. Tačiau čia viskas pavyksta. Ir vizualiai šie sprendimai yra tokie ypatingi. Kiekvienas personažas turi savo pasakojimo arką ir priežastį, kodėl jis yra vienoje ar kitoje vietoje. Taigi, pagal tą stilistiką yra pateikiamas ir jo įvedimas į siužetą. Tai net labai išskirtinis filmo braižas, jo nesu matęs tiek daug kine ir šiek tiek primena Guy Ritchie režisūros stilių.

Dar kalbant apie vizualumą… Nepaisant to, jog apie 80 procentų filmo vyksta traukinyje (gal net ir daugiau laiko), vizualiai jis yra tiesiog puikus. Kiekvienas traukinio vagonas yra išskirtinai išdekoruotas. Visi veikėjų pristatymo intarpai buvo patys kaip trumpo metro filmai, labai vizualūs, gražūs, stilingi, tinkami pagal nuotaiką, bet man asmeniškai labai patiko pagrindinio juostos blogiečio pristatymo intarpas. Jis buvo itin smarkiai susijęs su dar viena itin stipria filmo puse – veiksmu.

Kaip ir galima įsivaizduoti, „Kulkų eksprese“ veiksmo netrūksta. Ir ne tai, kad netrūksta, veiksmas vyksta be jokio sustojimo. Intarpai tarp veiksmo yra išpildomi komedija ir taip gaunamas tiesiog tobulas veiksmo kokteilis, kurio metu arba žiūri išsižiojęs, arba kvatoji. Bet nuobodžiauti tikrai nereikia. Gal filmo pabaigoje ir buvo galima patrumpinti tam tikras scenas, bet iš esmės, daugiau nei 2 valandos virto puikiai pramoga. Ir taip, filme buvo panaudoti specialieji efektai, bet veiksmo scenos ir kovų choreografijos priminė vos ne baletą su peiliais ar katanomis.

Galiausiai, aktoriai puikiai pasirodė ir perteikė labai gerai parašytus vaidmenis. Bet, didžiausią darbą atliko trys jų – Bradas Pittas, Aaronas Tayloras-Johnsonas ir Brianas Tyree Henry‘is. Kad Bradas Pittas moka vaidinti, niekam čia staigmenų nėra. Kaip ir Tayloras-Johnsonas su Tyree Henry‘iu. Ir jei taip vrtinant, gal būtent Mandarino ir Citrinos personažai man labiausiai patiko. Jų tarpusavio chemija, nuostabus susidirbimas ir pokalbiai tiesiog žavėjo. Bet, savaime suprantama, Bradas Pittas kaip solo veikėjas buvo irgi puikus, išlaikęs charizmatišką žvilgsnį į pasaulį nuo filmo pradžios iki pabaigos. Stebėtinai neblogai pasirodė ir garsusis reperis Bad Bunny, kuris atliko ne itin didelį, bet tikrai gerą vaidmenį. Tiesa, Joey King veikėja man atrodė visiškai neįdomi. Gal dėl to, kaip ji buvo parašyta, o ne dėl pačios aktorės kaltės. Ji atrodė smarkiai perspausta ir visiškai neįtikinanti. Filme taip pat pasirodo aibė kitų garsių aktorių, kurie turi vos kelis labai trumpus pasirodymus ekrane, bet tai telieka staigmena.

„Kulkų ekspresas“ – labai įtraukiantis, juokingas, nė kiek nuobodžiauti neleidžiantis veiksmo filmas su gerai sukurta istorija, charizmatiškais veikėjais ir puikiomis kovų choreografijomis. Kol kas, tai geriausias šių metų veiksmo filmas, suteikęs tikrai geriausią pramogą kino salėje. Laikas salėje neprailgo, o po seanso išliko tik geros emocijos ir noras dar kartą pažiūrėti šį filmą.