Kūčiukai, narkotikai ir seksas

Kasmet artėjant didžiausioms metų šventėms kino kūrėjai į kinus pristato gyvą galą pačių įvairiausių filmų. Greičiausiai dar nebuvo tokių metų, kad šventiniu laikotarpiu nedominuotų kažkas susiję su fantastika ar animaciniai filmai. Tačiau kartais pasirodo ir komedijos, kurių ir šiaip metų eigoje netrūksta. Dar rečiau būna, kad toks komedijos būtų nešvankios iki negalėjimo. Bet dabar mes turime tokius komedijų kūrėjus, kurie sugeba paimti pačių tyriausių švenčių motyvus ir šventvagiškai sudirbti juos su kokainu, alkoholiu ir masyviais kotais. Juokauju. Tiesiog į mūsų kino ekranus atkeliavo nauja juodojo humoro komedija „Kūčiukai, narkotikai ir seksas“.

Turinys

Etanas, Aizakas ir Krisas yra geriausi draugai dar nuo mokyklos laikų. Daugiau nei dešimtmetį jie puoselėjo tradiciją Kūčių vakarą praleisti kartu, siautėdami po barus ir nieko neatsimindami kitą rytą. Galiausiai atėjo diena, kai vyrai jau subrendo ir turi gyventi toliau, tad šįkart, paskutinį kartą, trijulė išsiruošia įgyvendinti visas tradicijas ir atšvęsti taip, kaip niekada iki šiol. Tik tradicijos užbaigimas nebus toks, kaip anksčiau, nes vakaro kulminacija taps vakarėlių šventasis gralis – Spragtuko balius.

Juostos kūrimu šįkart rūpinosi Jonathanas Levine‘as. Tai jau ne pirmas kartais, kai režisierius bendradarbiauja su pagrindinėmis filmo žvaigždėmis. Anksčiau jis buvo pristatęs filmą „50/50“, o dabar ėmėsi jau keik būdingesnio komedijos tipo Sethui Rogenui. Nors teoriškai pastarasis neprisidėjo prie filmo scenarijaus rašymo ar režisūros, neabejotina, kad jo letena ir rusva barzda tikrai kyšo iš už kažkurio kampo.

Keista, tačiau filmo siužetinė linija yra savotiškai originali. Akivaizdu, kad neįmanoma išvengti standartinių istorijos vingių, tačiau bendrąja prasme pasakojimas vystosi taip, kaip galbūt norėtų žiūrovas. Nesistengiama prikaišioti nuvalkiotų draugystės klišių, jos filme pasirodo labai natūraliai ir yra labai gerai paaiškintos. Tai yra – paaiškinama, kodėl veikėjai yra draugai ir kodėl keturiolika metų besitęsianti tradicija galiausiai turi nutrūkti. O tada iš vieno gero dalyko pabaigos atsiranda kito pradžia. Natūraliai, taip, kaip vystosi ir visas mūsų gyvenimas.

Humoras šiame filme, kaip ir galima suprasti jau iš filmo anonso, yra tiesiog žudantis. Nė vienam silpnų nervų, baikščiam ar giliai religingam žmogui nepatarčiau žiūrėti šio filmo. Ir ne todėl, kad kūrėjų ar aktorių tikslas buvo kažką įžeisti. Tiesiog tie žmonės yra per daug įžeidūs ir prisiknis prie bet ko. Visi žinom, jog labai norint galima ir prie stulpo prisikabinti, kad ne vietoj stovi. Taigi, humoras. Jis yra ne ką mažiau juodesnis, nei esame matę ankstesniuose filmuose „Kaimynai“ ar „Dabar jau tikrai šikna“. Filme tikrai nepritruks „F“ bombų, užuominų ar net beveik tiesioginių sekso vaizdų, čia nuolat kalbama apie žolę, narkotikai traukiami ir vartojami lyg saldainiai, o viskas užgeriama tiesiog tobula taure Chardonnay.

Kaip ir priklauso, filme netrūksta su kinu susijusių įžvalgų. Vienas kiečiausių juokelių apie „Švytėjimą“ iššaunamas dar filmo pradžioje, tačiau jų yra ir daugiau. Pasijuokti bus galima ir ne tik iš to. Tradiciškai, juostoje nevengia apkalbėti keletą religijų, nemažai dėmesio skiriama žydų kultūrai ir katalikų ir judėjų sankirtai. Bet visos šios gilios mintys paslepiamos po didele krūva keiksmažodžių ir kuriozinių situacijų, tad filmas tinkamas visoms auditorijos grupėms – tik apie apsipūtimą galvojantiems begalviams ir gal kiek labaiu analizuoti filmus mėgstantiems žiūrovams, nusprendusiems pailsėti nuo „gilių“ depresovų lietuviškų filmų.

Prieš baigiant gilintis į filmo turinį norisi paminėti dar du dalykus. Galiausiai galiu pasakyti, jog Miley Cyrus daina „Wrecking ball“ yra žiauriai gera. Bent jau filmo kontekste ji buvo tokia nerealiai tinkama, kad sėdėdamas salėje nejučiomis ėmiau dainuoti kartu su aktorium ir… Hana (suprasit).

Antras dalykas – labai lengva suprasti, kodėl filmas lietuviškai išverstas „Kūčiukai, narkotikai ir seksas“, nors angliškas pavadinimas „The Night Before“ tiesiogiai išvertus skambėtų „Naktis prieš“ ar „Kūčių išvakarės“. Kažkaip panašiai. Na, o priežastis – siekis į kino sales pritraukti kuo daugiau žiūrovų, ypatingai tų, kuriems iškrenta liežuvis ir drimba seilės iš burnos vos išgirdus žodį „seksas“, o razborkės iš neturėjimo ką veikti yra geriausia vakaro pramoga. Labai tikiuosi, kad galiausiai sulauksim to laiko, kai Sethas Rogenas ir komedija bus tas junginys, kuriam daugiau nereikės papildomų paskatų lankytis kino salėse. Na, o iki tol – vertėjau, linkiu tau apturėt tokį kotą, kurio vos neapturėjo Aizakas.

Techninė pusė

Garso takelis filme yra parinktas labai gerai. Jau nekalbant apie anksčiau aptartą Miley Cyrus gabalą, juostoje netrūksta nuotaikingų kūrinių, puikiai pagyvinančių ir taip gerą atmosferą. Dažnai muzikiniai intarpai buvo kaip komedijos dalis, sugebėjusi papildyti ore sklandančius bajerius ir sukelti dar didesnius juoko priepuolius.

Operatoriaus darbas filme tikrai nėra kažkoks išskirtinis. Tikrai smagu stebėti veiksmus, bet kinematografija tikrai nėra išskirtinė šio filmo pusė. Nors tikrai ne kartą buvo galima grožėtis tiek Niujorko vaizdais, tiek vakarėliu, bet iš bendros pusės – tai tiesiog standartinis komedijos filmavimo būdas su keliais puikiais elementais. Vienas jų – lemputėmis apšviestas traukinuko tunelis.

Montažo darbai filme yra tiesiog geri. Nors viskas atrodė gražiai, kelios klaidos vaizdų lipinime buvo, pora scenų atrodė įklijuotos ne vietoje ir šiek tiek sunkiai suprantamos, o pabaiga išvis nurauta, bet apskritai – darbas gerai atliktas.

Aktoriai

Sethas Rogenas ir Josephas Gordonas-Levittas, kaip jau minėta, anksčiau dirbo kartu su režisieriumi filme „50/50“. Dabar jie sugrįžta kiek brandesni, daugiau patyrę ir pateikia visai kitokį savo bendrą įvaizdį. Darosi akivaizdu, kad Sethui Rogenui bus sunku išlipti iš komedijos žanro (taip, Steve Jobs, žinau), o J. Gordonas-Levittas tampa tiesiog universaliu aktoriumi. Abu jie pasirodo labai šauniai, geba prajuokinti žiūrovą elementariais poelgiais, o kartu perteikia ir gyvenimiškas dramas. Prie jų prisijungia trečiasis komandos narys Anthony‘is Mackie‘is, kuris yra lyg penkta šuns koja, yra mažiausiai juokingas, bet kita vertus jis pateikia visai kitokį veikėją. Tokį, kuris yra silpnas, o gavęs šlovės akimirką bando išspausti ją iki paskutinio, lįsdamas visiems į subines, nors žino, jog turi vos kelis draugus. Tai taip pat yra tinkamas personažas, į kurį daugelis žmonių turėtų atkreipti dėmesį.

Moteriškąją filmo pusę atstovauja Jillian Bell ir Lizzy Caplain. Pastaroji yra lyg viena svarbesnių juostos personažų, nors ekrane ją išvystame tik įpusėjus filmui, o ir po to ji lyg jaunas mėnulis – tai yra, tai ne. Nepaisant to, prie jos personažo galima priprasti labai greitai, nes tai šilto, mylinčio ir pasimetusio žmogaus vaizdavimas, kuris taip gerai tinka šiai aktorei. Na, o dėl Jillian Bell… Jau anksčiau esu minėjęs, kad negaliu jos pakęsti ekrane, bet šįkart jos veikėja buvo tokia įtikinama, kad net buvo įmanoma ją stebėti. Taigi, pasirodymas visai geras.

Prie antraplanių veikėjų galima paminėti nurautą žolės stumdytoją suvaidinusi Michaelą Shannoną. Jis vienu metu sugeba būti ir grėsmingas, ir juokingas, o tai yra retas talentas. Pliusas jam už tai. Na, jo veikėjas apskritai sunkiai suvokiamas, bet nuo to tik juokingiau. Filme taip pat pasirodo puikiai iš komedijų žinomi Jasonas Mantzoukas, Randallas Parkas, Mindy Kaling, Lorraine Toussaint ir Jamesas Franco.

Verdiktas

„Kūčiukai, narkotikai ir seksas“ yra siaubingai blogai išversto pavadinimo siaubingai gera komedija, kurios nevertėtų žiūrėti visko bijantiems religiniams fanatikams ar tiesiog jautruoliams. Tai gana stiprų humorą turintis filmas, kuriame nevengiama pasikeikti, ryt narkotikus kaip saldainius, viską vainikuojant stogą nuraunančiu vakarėliu. Geros muzikinės kompozicijos leidžia atsipalaiduoti ir kartu murmėti ar dainuoti girdimas dainas, o aktorių trio atskleidžia tris skirtingus personažus, įtikinančius nuo pradžios iki galo. Galbūt ne vienam žiūrovui tokie personažai leis net pasižiūrėti ir į savo gyvenimą. Bet kuriuo atveju, filmas tikrai vertas dėmesio.