Prancūzų dokumentalistas Yannas Arthus – Bertrand‘as žinomas iš savo stiprių darbų „Namai“ (angl. „Home“, 2009 m.), „Planeta Vandenynas“ (angl. „Planet Ocean“, 2012 m.), „Alžyras iš paukščio skrydžio“ (pranc. „L‘Algérie vue de ciel“, 2015 m.). Kiekvienu savo filmu Y. Arthus-Bertrand‘as siunčia svarbią žinutę. Šiam režisieriui itin rūpi mūsų planetos ir už ją atsakingų jos gyventojų – žmonių – santykis su ja. Jo sukurti „Namai“ ir „Planeta Vandenynas“ yra vieni stipriausių filmų ekologijos tematika. Tačiau kurdamas naują juostą Y. Arthus-Bertrandas kamerą nusprendė atsukti nebe į gamtą, ne į Žemės planetą, kaip tai darė iki šiol, o į vieną šios planetos gyventojų – į žmogų.

Moterys ir vyrai. Skirtingo amžiaus, skirtingų rasių, iš skirtingų šalių ir žemynų. Kalbantys skirtingomis kalbomis, tikintys skirtingus dievus ar netikintys nei vieno, sveiki ir suluošinti, skirtingo išsilavinimo, skirtingos turtinės, socialinės, šeiminės padėties. Skirtingi ir panašūs, kiek tik skirtingos ir panašios viena į kitą gali būti žmogiškosios būtybės.

Per trejus metus režisierius su filmavimo komanda aplankė per 60 skirtingų šalių, pakalbino ir nufilmavo 2000 moterų ir vyrų. Šiame filme sugulė jų pasakojimai apie žalojančią karo ar nusikaltimų patirtį, skurdą, homofobiją, negalią, bei samprotavimai apie meilę, laimę, gyvenimo džiaugsmą, gyvenimo prasmę, pomirtinio gyvenimo baimę ir perspektyvą. Užfiksuotos išpažintys yra nuoširdžios ir neretušuotos – neretai į klausimą atsakantys pašnekovai susigraudina ar, priešingai, pratrūksta juoktis. Ašaras, pyktį, susirūpinimą keičia juokas ir šypsenos, ir viskas susidėlioja į spalvingą ir nepaprastą žmogiškąją mozaiką.

Pašnekovų veidus keičia įspūdingi ir kvapą gniaužiantys peizažai – dykumos ir vandenys, lūšnynai ir šviesomis spindintys miestai. Kontrastas išlieka viso filmo metu – neretai vienas pašnekovas savo mintimis tarsi oponuoja ką tik išsakytai nuomonei.

Sakoma, kad reikia pamatyti daug žmonių veidų – tuomet suprasime, kad tai tėra daugybė skirtingų vieno ir to paties veido variacijų. „Žmogus“ sukurtas būtent taip – juodame fone stambiu planu filmuoti pašnekovai žvelgia tiesiai į kamerą. O jų pasakojamos istorijos verčia susimąstyti apie tai, kas vis tik yra žmogus, dėl ko mes tokiais tampame ir kas mus visus vienija.

Juosta nufilmuota ypatingai kokybiškai. Panoraminiai vaizdai filmuoti iš viršaus – taip atskleidžiamos visos įspūdingiausių Žemės kampelių spalvos. Stambūs planai, kuriais nufilmuoti pašnekovai, pasirinkti sąmoningai – režisierius rėmėsi posakiu, kad akys – tai sielos veidrodis, o kalbintų pašnekovų tiesus žvilgsnis į kamerą sukuria įspūdį, lyg kiekvienas iš jų žvelgtų žiūrovams į akis. To, ką kalba pašnekovai, nelydi jokia muzika – režisierius siekė balsų grynumo. Tačiau švelni instrumentinė muzika suskamba, kai rodomi panoraminiai vaizdai.

„Žmogus“ įspūdinga pažintis su daugybe skirtingų individualių istorijų ir likimų, verčianti susimąstyti apie tai, kas, atrodo taip pažįstama, bet iki galo nepažinta – žmogiškosios būtybės. Juosta leidžia suprasti, kad nepaisant skirtumų, žmones sieja daugybė panašumų – skirtinguose planetos kampeliuose skirtingo amžiaus žmonės susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, išgyvena tokias pačias emocijas, kenčia ir džiaugiasi dėl tokių pačių dalykų. Išmintingai sudėlioti kontrastai, sugretintos skirtingos pašnekovų nuomonės, stulbinantys Žemės vaizdai – visa tai filmui padeda išlaikyti nenutrūkstantį ritmą ir šią juostą paverčia įspūdinga žmogiškąja mozaika.

9.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
10
Kinematografija
10
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles