Belgų duetas Adilas El Arbi ir Bilallas Fallahas kartu dirbo ne prie vieno projekto. Jų kūrybinis bendradarbiavimas prasidėjo trumpametražiu filmu „Broliai“ (ol. „Broeders“, 2011 m.). Vėliau jie kartu dirbo prie serialo „Bergica“ (2012 m.), po dar dvejų metų debiutavo su pirmuoju ilgametražiu filmu „Nuotrauka“ (angl. „Image“ 2014 m.). Pernai metais jie pristatė antrąjį ilgametražį „Juoda“ (angl. „Black“). Kaip ir ankstesnius savo darbus, taip ir „Juodą“ A. El Arbi ir B. Fallahas ne tik režisavo, bet ir rašė scenarijų.
Briuselyje siautėja paauglių gaujos. Penkiolikmetė juodaodė Mavela (akt. Martha Canga Antonio) ir panašaus amžiaus marokiečių kilmės Marvanas (akt. Aboubakr Bensaihi) abu dėl panašių priežasčių atsiduria policijos nuovadoje. Atsitiktinis susitikimas naujoms pažintims ne pačioje tinkamiausioje vietoje vis tik nepasimiršta ir Mavela bei Marvanas pradeda susitikinėti. Tačiau jiems tą tenka daryti slapta, kadangi abu priklauso priešiškoms ir labai agresyvioms gaujoms: Mavela – juodaodžių grupuotei „Juodasis Bronksas“, įsipainiojusiai į narkotikų verslą, Marvanas – magrebiečių „1050“, daugiausiai užsiimančių vagystėmis. Abu jaunuoliai supranta, kad ilgainiui teks rinktis tarp beužsimezgančios meilės ir ištikimybės savo gaujoms, kurių vadukai griežtai kontroliuoja kiekvieną savo pakalikų žingsnį ir negailestingai baudžia už mažiausią gaujos taisyklių nepaisymą.
Filmas „Juoda“ pastatytas remiantis belgų rašytojo Dirko Bracke‘s knygomis „Black“ (liet. „Juoda“) ir „Back“ (liet. „Grįžimas“), kurios atspindi tikrus įvykius. Filmo kūrėjai taip pat bendradarbiavo su policijos pareigūnais (vienas jų tapo juostos personažo prototipu – juodaodis policininkas turi savo atitikmenį realybėje), netgi bendravo su kai kuriomis gaujomis. Filmas be skrupulų žiaurus ir atviras. Deja, režisierius B. Fallahas pripažįsta, kad realybė kartais yra dar žiauresnė ir negailestingesnė. Ką reiškia gatvės taisyklės teko patirti ir patiems filmavimo grupės nariams – jiems buvo grasinta peiliu, buvo apmėtomi akmenimis ir kiaušiniais, o kūrybinę grupę „saugojusios“ gaujos neretai įsiveldavo į muštynes su kitomis grupuotėmis, tad tai, kas buvo filmuojama savotiškai atsikartodavo ir kitoje, už kameros likusioje pusėje.
Iš esmės „Juoda“ yra moderni Romeo ir Džuljetos interpretacija, šiek tiek panaši į prieš šešiolika metų sukurtą amerikietišką „Romeo turi mirti“ (angl. „Romeo Must Die“, 2000 m.), taip pat pasakojusį apie neįmanomą meilę tarp dviejų skirtingų rasių ir skirtingoms nusikalstamoms grupuotėms priklausančių jaunuolių ryšį. Tačiau „Juoda“ yra daug žiauresnis ir daug tamsesnis filmas. Režisierius B. Fallahas atskleidė, kad kuriant šią juostą buvo remtasi tokiais žinomais filmais kaip „Neapykanta“ (pranc. „La Haine“, 1995 m.), „Dievo miestas“ (port. „Cidade de Deus“, 2002 m.), „Nesugrąžinamas laikas“ (pranc. „Irréversible“, 2002 m.), „Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“ (pranc. „La vie d‘Adele. Chapitre I et II“, 2013 m.).
Nors neišvengia klišių ir nuo tam tikro momento nuspėjamos įvykių eigos, šis A. El Abri ir B. Fallaho darbas, be kita ko, užgriebia dvi labai svarbias ir gilias temas. Visų pirma, filmo kūrėjams labai gerai pavyko atskleisti dusinančią gaujos priklausomybę – jų nariai nebeturi savo asmeninio gyvenimo, apsisprendimo laisvės, teisės veikti sava valia. Didžiausias klaikas apima suvokus, kad net ir įsisąmoninus pavojų, net ir norint pasitraukti, gauja savo nario iš gniaužtų lengvai nepaleis. Kitas svarbus aspektas – juostos kūrėjai pabandė šiek tiek pasiaiškinti šio reiškinio – rasiniu pagrindu besikuriančių gaujų – priežastis. O jos gana elementarios – ne europietiškos kilmės jaunuoliai, net ir gimę bei visą gyvenimą augę Senajame žemyne, čia nesijaučia savi. Tačiau savi jie nesijaučia ir savo kilmės valstybėse, su kuriomis jų nesieja niekas, išskyrus tėvų ar protėvių kraują. Dauguma jų taip ir lieka įstrigę pusiaukelėje tarp etninės ir faktinės tėvynės, nesuvokdami savo tikrosios tapatybės. Savi jie gali jaustis nebent į save panašių rate – tai paaiškina priežastis dėl ko šiuos jaunuolius labiau nei mokyklos suolas traukia gatvės gyvenimas. Nes mokykla ar sąžiningas, legalus darbas – tai paklusimas sistemai. Sistemai, kuri iš esmės nepripažįsta tokių kaip jie .
Siekiant išlaikyti autentišką įspūdį, režisieriai ketino filmuoti realiose Briuselio gaujų lankomose vietose – tačiau tai pasirodė pernelyg pavojinga, todėl buvo pasirinktos gretimos lokacijos. Dėl to paties autentiškumo siekio pasirinkti neprofesionalūs aktoriais. Sprendimas pasiteisino su kaupu – aktorių vaidyba nė akimirkos neleidžia suabejoti tuo, kas rodoma ekrane. Netgi Mavelos vaidmenį atlikusiai didžiojo ekrano debiutantei Marthai Cangai Antonio pagrindinis vaidmuo netapo per sunkiu išbandymu. Jaunos aktorės pasirodymas iš tiesų įspūdingas, nors, kaip atskleidė pati, su pagrindine veikėja gyvenime ją sieja nedaug kas bendro. Jaunoji aktorė tikisi, kad jos vaidmuo šiame filme taps žinute kitiems jauniems žmonėms, kad talentas neturi spalvos – tereikia jį atskleisti.
Juosta tiesiog stebina puikia technine puse. Puikus kameros darbas žavi įvairiais rakursais ir dėmesiu detalėms. Filmuojama pažeme, sekama paskui veikėjus, keli kadrai užfiksuoti iš viršaus, akimirkai fokusas nutaikomas į kokį nors nedidelį objektą – detalę, taip akcentuojant jos svarbą, panaudotas sulėtintas filmavimas, išblukinimas ir paryškinimas. Vizualinę pusę sustiprina ir puikus vaizdo montažas. Filmas labai ritmingas ir iki pat galo nepameta nuo pradžių užsibrėžto tempo. Tą pabrėžia fone visą laiką skambanti ryški, charakteringa muzika, pridedanti papildomų štrichų personažų judesiams ir veiksmams.
„Juoda“ – tai stipri, tamsi ir žiauri kriminalinė drama, pasakojanti šiuolaikinių Romeo ir Džuljetos istoriją. Nors siužetine prasme klišių nepavyko išvengti, dėl ko ekrane besiklostantys įvykiai tampa nuspėjami, žiaurumu šokiruojanti juosta užkabina ir keletą kiek gilesnių temų nei vien gaujų karai ir neįmanomos meilės ryšys. Tačiau iki pabaigos išlaikytas tempas, per visą filmą tvyranti įtampa, akivaizdžiai parodytas priklausomybės gaujoms klaikas, natūrali ir įtikinanti aktorių vaidyba, nepriekaištinga techninė pusė ir charakteringas garso takelis yra tie komponentai, dėl kurių ši juosta atmintyje pasiliks ilgesnį laiką.
