„Laukimosi stadija“
Komedijų režisierius Kirkas Jonesas, kurio dėka galėjome išvysti tokius išskirtinės šilumos darbus kaip tėviškos meilės interpretaciją suaugusių vaikų atžvilgiu filme „Viskas normaliai“, vaikiškai suaugusią pasaką apie kitokią auklę komedijoje „Auklė Makfi“ bei gyvenimo džiaugsmo akimirkas satyroje „Bundantis Nedas“, šį kartą pasineria į labiau moterišką temą. Romantinės komedijos su dramos prieskoniu autorius pateikia bendrą vaizdą iš abiejų lyčių barikadų pusių, todėl kiekvienas žiūrovas atras kažką savito.
Filmo centre pateikiamas penkių visiškai skirtingų moterų ir jų sutuoktinių gyvenimas, kuris apsiverčia aukštyn kojomis, kai poros sužino apie nėštumą. Populiarių televizinių laidų vedėja Džiulė gyvena lyg pasakoje, turi nuostabų kūną, karjerą bei mylintį vyrą, tačiau širdyje svajoja apie vaiką, o netikėtas nėštumas suteikia didelio malonumo. Rašytoja Vendi irgi labai nori vaikelio, po daugelio bandymų jai pavyksta pastoti, tačiau jai nėštumas yra visiškai kitaip jaučiamas, nei tai aprašyta knygose. Holė su vyru Aleksu negali turėti vaikų, bet viltis miršta paskutinė, todėl pora nusprendžia įsivaikinti vaiką iš tolimosios Etiopijos. Rouzei nelauktas nėštumas padeda suartėti su svajonių vaikinu, bet giliai širdyje ji visą laiką kažko bijo. Skailer, gyvenančiai prabangoje, tai naujas gyvenimo etapas, brendimas. Vyrams jų mylimų moterų nėštumas – vienas didelis iššūkis, todėl vieniems kupinas laimės, o kitiems – kančios, keistas gyvenimo nuotykis vos tik prasideda.
Holivude pamėgtas kelių istorijų, susijusių su savimi, almanachas jau pradeda pabosti, todėl atrodo, kad komedijiniai filmai yra štampuojami konvejeriu pagal vieną ir tą pačią filmavimo schemą. Nors šiame darbe scenaristai labiau koncentruojasi ties dialogais, tačiau paveikti banalaus tualetinio humoro, pateikia iki pusės iškeptą troškinį, paruoštą neskaniame padaže. Nuvalkioti, vulgarūs ir neskoningi juokeliai paverčia bendrą juostos foną į cirką, o ne į filmą apie gimdymo ypatumus komedijos pavidale. Daug bereikšmių pokalbių apie nieką, nemažai veiksmo spragų, personažų spendimai irgi kai kur yra nesuvokiami. Kas pritraukia akį ir sudaro vieną didelį riebų pliusą, o kartų ir minusą, tai „tėvukų gaujos“ paveikslas. Iš vienos pusės labai juokingai pateikiami šie personažai, bet iš kitos – tai vaikų traumų iniciatoriai. Žmonės, kuriems nerūpi nei pats vaikas, nei jo sveikata. Neskoningai ir amoraliai talžomas vaikas sukelia pyktį tėvo atžvilgiu, o ne nuoširdų juoką. Užsiminta apie šeimos vertybes, gaila, kad ši mintis buvo tik akimirksniu prasilenkusi filmo fone. Daug nereikalingos reklamos, ypač šou, kurias vedė Džiulė. Akivaizdžiai matosi, kad krenta reitingai, todėl visais galimais būdais bandoma atgaivinti susidomėjimą nors ir kino teatrus pasiekusiame filme.
Apie techninį juostos pavidalą sakyti per daug nereikia, nes komedijos žanrui dažniausiai yra nebūdingi specialieji efektai, tačiau yra pastebėjimų, krentančių į akis. Garso takelis, kuris nuteikia maloniai filmo atmosferai, būtų puikus, jeigu filmo kūrėjai atsisakytų vienos dainos. Visiškai nederėjo repo legendos, Notorious B.I.G. „Big Poppa“ daina. Tiesiog kvailai atrodo scena, nesuteikia jokio kietumo, vien tik nepasitenkinimą, jog pavartojama tokia kultinė daina. Montažas gan keistas, neišdirbtas iki galo. Scenos pateikiamos chaotiškai, todėl sunku pagauti bendrą vaizdą, o ypač siužetinės linijos eigą.
Juostos žvaigždynas surinktas vos ne kaip Garry‘io Marshallo paskutinėse komedijose. Iš moteriškos gvardijos didžiausią susižavėjimą kelia talentinga gražuolė Anna Kendrick, todėl kyla klausimas, ką ji čia pamiršo. Emocionaliai suvaidintas Rouzės personažas gyvas kaip gėlė atskleidžia savo gražų pumpurą. Su kiekvienas metais tampanti vis gražesnė, Jennifer Lopez čia net labai puikiai įsiliejo į bendrą aktorių kolektyvą, ir visumoje jos personažas spindėjo labiausiai. Aktorės duonos ragaujanti Victoria‘s Secret modelis Brooklyn Decker vėl įkūnija tipišką, nekompleksuojančios dėl nieko gražuolės įvaizdį. Labiau primena barakudą, kuri pasislėpusi po senuko pečiais ir jaučiasi rami su jo pinigine. Elizabeth Banks su Cameron Diaz per daug dramatizuoja, per daug reiškia savo emocijas, todėl viskas atrodo labai dirbtinai. Vyriška kompanija gali pasigirti tik dviem puikiais pasirodymais, į kuriuos įeina buvusio Makedonų karaliaus Kserkso iš epinio filmo „300“ įkūnytojas Rodrigo Santoro bei nors ir epizodiškai pasirodantis, bet suteikiantis energijos, komikas Chrisas Rockas. Kiti žiūrėjosi blankiai, nors apskritai antraplaniai aktoriai savo charizma net lenkė pagrindinių veikėjų atlikėjus.
„Ko laukti kai laukies“ – tai šabloniška komedija, kuri neneša jokios moralės, nors tokiai temai kaip nėštumas turėjo būti panaudotos rimtesnė temos, veikėjų apgalvojimai. Vulgarumo ir tualetinio humoro kupina juosta gali pasigirti tik keliais ganėtinai juokingais epizodais, po kurių bendrame scenų fone lieka vien tik prisiminimas apie juos.
