Kita Svajonių komanda

The Other Dream Team

Kita Svajonių komanda

The Other Dream Team

„Vienintelė svajonių komanda“

Švenčiame dvidešimties metų jubiliejų nuo legendinės Lietuvai pergalės, kurią užgniaužę kvapą stebėjo viso pasaulio žmonės. 1992 metais Barselonoje vykusiose Olimpinėse Žaidynėse žaidžiant prieš buvusios Sovietų Sąjungos ekipą ir iškovojant bronzos medalius buvo perrašyta  istorija, todėl minint šio įsimintino laimėjimo sukaktį pristatomas unikalus režisieriaus Mariaus A. Markevičiaus dokumentinis filmas apie ilgą ir skausmingą kelią link šviesiosios šalies ateities bei iškovotos pergalės svarbą šalies ateičiai. Lietuvos dokumentalistų grupė, bendradarbiaudama su amerikiečių specialistais, kviečia į nepamirštamą kelionę laiku į tą laikotarpį, kai tik pašnibždomis buvo galima ištarti žodį – laisvė.

Kiekviena tauta turi savo didvyrius, žmones, kurie garsiną šalį, patriotus, kurie išlieka iki paskutiniosios gyvenimo akimirkos ištikimi savo idealams. Tokiais žodžiais galima apibūdinti legendinę Lietuvos krepšinio rinktinę, kuri lemtingame šaliai mače dėl trečiosios vietos stojo į kovą su buvusios Sovietų Sąjungos krepšininkais. Kiekvienas jų žingsnis, kiekvienas metimas į krepšį buvo stebimas milijonų žmonių visame pasaulyje, nes tai buvo istorinis Lietuvos tautai momentas, kai jos rinktinė ant kelių parklupdė visagalį milžiną. Nostalgijos kamuojami, su ašaromis akyse prisimindami tas džiaugsmo kupinas akimirkas buvę krepšininkai, gyvos legendos pasakoja apie tuos sunkius, nepavydėtinus laikus, kai buvo eilėse stovima dešros, nežinomas  apelsinų skonis, ar tiesiog kelionė į tokią egzotišką šalį kaip Ispanija.

2012 metai Lietuvos krepšinio sirgaliams labai sėkmingi, nes praėjus vos keliems mėnesiams nuo patriotiškai nuteikiančio sirgti už rinktinę dokumentinio filmo „Mes už… Lietuvą“, bei nelabai sėkmingo lietuvių pasirodymo Londono Olimpinėse žaidynėse gaunama dar viena priežastis džiaugtis. Visgi jeigu lyginsime šiuos filmus, tai be jokių kalbų ši juosta žymiai labiau lenkia aną tiek savo turiniu, tiek pastatymu, tiek dvasia. Žinoma, prie visko prisidėjo ir pati istorija bei laikotarpis, apie kurį yra pasakojama šiame filme. Senų mačų kadrai, interviu, namų sąlygomis filmuoti fragmentai iš krepšininkų buities puikiausiai papildo šią juostą nostalgija praėjusioms dienoms. Pilkas Sovietmečio laikotarpis, cenzūra, ribos, kuriose žmonės turėjo kankintis, buvo sudraskytos į gabalėlius po nepriklausomybės atgavimo, tačiau įtvirtinti savo žodį „Aš“ lietuviams padėjo itin svarbus įvykis Olimpiadoje. Prisimindami tuos niūrius laikus, vieni su šypsena lūpose, kiti su ašaromis akyse, legendinės rinktinės krepšininkai, kuriems irgi atsivėrė daug durų po bronzos medalių laimėjimo, sukuria magiją ir neišdildomą viso filmo įspūdį, po kurio peržiūros nelieka nieko kito, tik atsistoti ir ploti, nes tiek jausmų, tiek nuoširdumo, tiek meilės įlieti į išsakytus žodžius yra be galo sunku, todėl jie nusipelno dar didesnės pagarbos. Filmas puikiai vaizduoja mūsų šalies ateitį ir dabartinius krepšininkus, kurie yra labiau panašūs į parodiją, nei į atletus. Būtent filmo dėka mes matome, jog kadaise žaidė vyrai, o dabar reklaminių skydų ir milijoninių kontraktų vergai, kuriems nerūpi šalies įvaizdis tarptautinėje krepšinio arenoje, ką ir įrodo paskutinės Olimpinės Žaidynės. Karščiausios akimirkos iš Barselonos, kruvina kova, privedusi prie įsimintinos pergalės, pasodrina dar labiau šią unikalią juostą. Žinoma, neapsieita ir be politinės propagandos, visgi šiek tiek yra pažeminta Rusija, bet tuo pačiu patriotiškumo efektas išlaikytas nuo filmo pradžios iki jo galo.  Netrūksta humoro, sodraus humoro, be jokių nešvankybių, tiesiog vyriški, šmaikštūs pokalbiai apie viską. Apskritai, juosta yra ir kaip apeliacija šiuolaikiniam jaunimui dėl jo vis didesnės degradacijos, nes galbūt šios juostos poveikis sugebės parodyti, kaip sunkiai buvo kovota dėl laisvės, o kaip niekingai ji dabar išnaudojama.

Kas liečia filmo techninę pusę, reikėtų paminėti puikiausią garso takelį su nuostabiomis dainomis, kurios viso filmo metu skamba lyg varpai, dėka kurių nukeliaujama į rodomą juostoje laikotarpį bei tiesiog jaučiama praeities atmosfera. Be priekaištų pateikiamo montažo dėka tiesiog pasineriama į sukurtą siužetinę liniją.

Daug krepšinio legendų, prilygstančių aktorių žvaigždynui, kurie pateikia save visai kitokiu kampu. Atsipalaidavę Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir jų šmaikščiai papasakotos istorijos, įsimintinas Valdemaras Chomičius bei Rimo Kurtinaičio ašaros, vertos Oskaro apdovanojimo, kiekvieną akimirka malonina žiūrovą savo šiluma ir energija, sklindančia iš ekrano pusės, o tai tiesiog puikiausia pagarba žiūrovui, kuris žiūrės ir kartu jaudinsis su rinktinės didvyriais.

„Kita svajonių komanda“ – tai labiausiai įsimintinas šiuolaikinio lietuviško kino darbas, kuris su kiekviena rodoma minute vis labiau jaudina, glosto širdį bei tiesiog savo gilia potekste duoda peno apmąstymams apie tai, iki ko virsta dabartinė naujos kartos visuomenė palyginus su dvidešimties metų senumo laikotarpiu, kai Lietuvos valstybė sugebėjo išsivaduoti nuo Sovietų Sąjungos plieninių gniaužtų. Filmas ne apie krepšinį, filmas apie tikėjimą ir stebuklą.

9.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
10
Kinematografija
10
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
10
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. pixas / 2012 rugsėjo 21

    Labai patiko filmas,cia reikia kiekvienam paziureti,zodziais neapsakysi,gera energija sklinda ziurint,virpuliukai 🙂 rekomenduoju visiems,o tavo mintims pritariu ir taipat si filma vertinu 10/10