Balsuok už mane!

„Rinkimų karštligė“

Šmaikščiausių komedijų meistras, režisierius Jay‘us Roachas, sukūręs įsimintiną „Ostino Pauerso“ trilogiją, 2004 metais pristatęs hitu tapusios komedijos „Paskutinis jaunikio išbandymas“ tęsinį bei 2010 metais ganėtinai smagų prancūzų komedijos perdirbinį „Juokdarių vakarienė“, kviečia pasinerti į artėjančių rinkimų juokingus užkulisius, kuriuose bus parodytas tikras kongresmenų veidas, o ne tas, kurį žmonės mato balsavimo biuleteniuose arba televizijos debatuose. Atlikę pagrindinius vaidmenis bei kartu suprodiusavę filmą, aktoriai Zachas Galifianakis ir Willas Ferrellas stoja į kovą dėl geriausio komiko vardo, o nuo jų varžybų žiūrovam tiesiog iš juoko turi plyšti pilvai.

Žmonių išriktas į kongresą Kemas Bredis veda pašėlusį gyvenimą, tačiau laikas eina greitai ir negailestingai, vis nenumaldomai artinasi nauji rinkimai. Pradėjęs užburiančią rinkiminę kampaniją, kongresmenas kelyje nemato jokių rimtų oponentų, o tai jam garantuoja tiesioginę pergalę savo apskrityje, tačiau vyras supranta, jog ne visada gyvenimas yra sviestu teptas, nes horizonte paskutinę minutę pasirodo miesto nevykėlis Martis Haginsas, vedamas savo tėvo bei brolių milijardierių, turinčių savo finansinių kėslų jo pergalei. Žūtbūtinė kova dėl kongresmeno kėdės prasideda, todėl kiekvienas iš oponentų visais įmanomais, šlykščiausiais bei išradingiausias būdais bandys nugalėti savo priešininką nelygioje kovoje.

Visiškai originalus požiūris į Amerikos visuomenę rinkimų atžvilgiu, todėl nenuostabu, jog beveik visi Willo Farrelo filmai yra tiesiog pasakiškai juokingi bei išlaiko komiko unikalų absurdiškumo stilių. Beveik kiekvienas juokelis išlaiko puikią atmosferą, nors ir dažnai scenose balansuojama tarp vulgarumo, absurdo ir estetikos. Kas liečia pačią temą ir jos bendrą pateikimą, tai ji jau netgi per daug primena George‘ Clooney‘o režisuotą rimtą filmą apie rinkimų užkulisius „Purvini žaidimai“, todėl susidaro įspūdis, jog tai yra tiesioginė puikaus 2011 metų trilerio parodija, žinoma vykusi visais aspektais. Nors tai ir komedija, tačiau jos personažai parodomi kaip tikrų JAV politikų karikatūros, nes reikia pripažinti, jog už vandenyno tai tikras šou, už kurį sumokami didžiuliai pinigai. Šeima, Dievas, padorumas, žmonių gerovė politikams nieko nereiškia, todėl taip ir yra bukinama propagandomis visuomenė, kuriai svarbiausia vizualus kandidato įvaizdis, bet ne jo atlikti piliečių labui darbai. Pajuoka jaučiasi viskam, kas liečia didžiąją politiką, todėl visgi smagus jausmas yra stebėti puikų komikų dueto pasirodymą. Yra aliuzijų ir Džordžui Bušui, ir Bilui Klintonui, ir jų vedamai politikai, o tai ganėtinai riebūs kino kūrėjų pareiškimai tam, kad žmonės atsimerktų ir pamatytų, ką jie išrenka į valdžią.  Apibendrinus tai, kaip yra pateiktas šis šmaikštus projektas, galima teigti, jog tokio lygio komedijos yra retenybė šiuolaikinių beskonybių fone.

Kiekviena garso takelio kompozicija priderinta prie scenos konteksto, jokių šuolių į šoną, tiesiog viskas skoningai atspindėjo bendrą vaizdą. Kas liečia montažą, tai būtent jo dėka su kiekvienu kadru ir vis nauju personažų gyvenimo posūkiu  įpusėjus filmui viskas pradėjo eiti link prastumo, chaosas dominavo vos ne kas antroje scenoje, bet visgi su laiku pasitaisoma, nors tai ir lėmė šiokį tokį filmo nuosmukį.

Du išskirtiniai komikai, kiekvienas iš jų išlaiko savo stilių, vaidybą, charizmą kiekvienam pasirodyme ekrane. Išrinkti geresnį būtų sunkoka, nors ir Willas Ferrelas yra Holivudo senbuvis, tačiau neseniai iškepta žvaigždė Zachas Galifianakis šį sykį netgi šiek tiek sugeba aplenkti savo filmavimo draugą. Įsimintiną abiejų komikų pasirodymą gali nurungti nebent vos kelioms sekundėms pasirodęs Johnas Goodmanas, nes tokioje scenoje jį išvysti yra tiesiog nepakartojama. Malonumą teikia ir puikiausias duetas, sudarytas iš praeito amžiaus kultinių juostų aktorių Dano Aykroydo bei Johno Lithgowo, bei ne ką prastesnio kino veterano Briano Coxo. Vienas didžiausias klausimas, kuris ir liko be atsako, tai ką čia pamiršo Jasonas Sudeikis, nes tokio kaloringo aktoriaus sugebėjimai visiškai nebuvo atskleisti, vienas pilkiausių filmo personažų.

„Balsuok už mane“ – tai vulgaroka, tačiau visgi neperžengianti padorumo ribų komedija su puikia potekste apie rinkimų padaromą klounadą bei tiesioginę karikatūrą žmonėms, kurie išrenka į valdžią niekam tikusius juokdarius, sugebančius liežuviais malti bet kokį melą, kad tik butų išrinkti trinti kelnes naujai kadencijai kongrese be jokių graužaties jausmų savo balsuotojams.