Paskutiniu metu gerų ir įtraukiančių siaubo filmų kino repertuaruose tikrai trūksta, po didelio susidomėjimo turėjusio filmo „Umma“ fiasko sunku rasti gerai sukaltą siaubo juostą. Na, o ir lūkesčiai siaubo žanro filmams – labai dideli. Šiandien po padidinamuoju recenzijos stiklu – japoniško siaubo romano motyvais paremtas filmas „Kambarys 203“ (angl. „Room 203“). Tai ne pirmas Beno Jaggerio kūrinys, savo filmografijoje režisierius turi kelis ne itin patrauklius kino projektus, o po filmo „Kambarys 203“ peržiūros, akivaizdu, kad ir šis kūrėjo darbas į Holivudo olimpą neužkops bei šlovės spinduliuose nesimaudys. Taigi, ar rašytojos Nanami Kamon kūrinio motyvais paremta siaubo juosta verta jūsų laiko ir peržiūros? Tikrai ne, pataupykite savo laiką ir pinigus. Tačiau noriu jums papasakoti šiek tiek daugiau, tad apie viską nuo pradžių.
Siužetas
Geriausios draugės Kim (akt. Francesca Xuereb) ir Izi (akt. Viktoria Vinyarska) persikelia į naują miestą ir išsinuomoja butą. Trokšdamos pabėgti nuo slegiančių šeiminių problemų, merginos svajoja apie naują gyvenimo etapą. Ieškant būsto jų dėmesį patraukia tamsus, gotikinio stiliaus butas, kurio puošmena – viduramžių vitražas. Išsinuomojusios 203 kambarį merginos pamažu pasineria į kasdienybę, tačiau nauji namai netrukus ima kelti nepaaiškinamą baimę, o keisti dalykai neleidžia mėgautis ramiu studentišku gyvenimu. Kim ir jos draugas Ianas (akt. Eric Wiegand) ima tyrinėti 203 kambario praeitį. Paaiškėja, kad daugelis šio buto nuomininkų yra susidūrę su nepaaiškinamais įvykiais: dingę be žinios, nužudyti ar atėmę sau gyvybę. Kuo daugiau pavyksta atskleisti paslapčių, tuo kraupesnė tiesa iškyla į paviršių, įsukdami veikėjus į pavojingų įvykių sūkurį.
Turinys
Perskaičius siužeto aprašymą gali susidaryti įspūdis, kad laukia nenuspėjamas ir įtampos kupinas kūrinys. Neapsigaukite – filmas siaubingai nuobodus. Viena didžiausių juostos problemų – neharmoninga siužeto linija. Tai itin ryškiai atsiskleidžia keliais aspektais: filmas arba įgriūva į nepatrauklų tempą ir tampa siaubingai monotoniškas, arba dėmesys skiriamas visiškai nereikšmingiems dalykams. Reikia neeilinio talento daug žadantį siužetą paversti tokiu nykiu birzgalu. Čia taip pat nėra nei įtraukiančios įtampos, nei veiksmingų siaubo elementų, nors potencialo tikrai būta. Kai kurios filmo detalės ir bandymas sukurti įtampos efektą priminė nesėkmingą bandymą kopijuoti kitus siaubo filmus. Tačiau kopija ir lieka kopija, kuri vargu ar kada bus tokia gera, kaip originalas.
Vertinant veikėjus – pritrūko racionalių sprendimų, kuriuos būtų priėmęs nors kiek logiškai mąstantis žmogus. Tik ne čia, čia visi kaip susitarę darė protu sunkiai suprantamus veiksmus, kas ir taip neįspūdingą filmo siužetą papildė pabodusiomis klišėmis. Bute vykstančių incidentų ir atsitikimų yra daugiau nei pakankamai, kad įspėtų bet ką, jog kažkas čia negerai, pradedant paslaptingu vitražo paveikslu ir baigiant keistos grandinėlės sienoje atradimu bei vizijomis apie iš sienos išlendančias figūras (!!!), taip pat lunatizmu.
Kažko daugiau iškapstyti apie šį kūrinį nepavyks, nes jame tiesiog nieko užkabinančio nėra. Kitas juostą skandinantis veiksnys – neoriginali ir pernelyg pažįstama scenografija, kuri paverčia filmą eiliniu, ilgos eilės filmų apie vaiduoklius, atstovu.
Techninė filmo pusė
Tai tikriausiai vienintelis pliusas visoje juostoje – ganėtinai kokybiškas ir akies nerėžiantis kameros darbas. Kambarys, į kurį atsikraustė merginos nuo pat pirmų akimirkų kėlė labai nemalonų šalčio ir nejaukumo įspūdį ir už tai pagyros operatoriaus darbui – puikiai perteikti įvairūs kampai, melsvi ir šalti tonai.
Tačiau trūkumų, deja, daugiau nei pliusų. Kai kurios filmos scenos buvo tokios tamsios, kad apskritai buvo sunku suprasti, kas vyksta. Ir jei norėta sukurti papildomą siaubo dozę pasitelkiant tamsą – nepavyko, buvo tiesiog per tamsu.
Siaubo filmai žavingi tuo, kad turi labai daug potencialo siaubą ir baimę paaštrinti vizualiniais bei garso efektais, tačiau kūrėjai šia galimybe taip ir nepasinaudojo. Pritrūko tinkamos garso efektų atmosferos, įtampos, veikėjų charakterio metamorfozės ir harmoningos siužeto linijos.
Aktorių pasirodymas
Čia net ir labai norėdama negalėčiau daugžodžiauti – prastas ir neįsimintinas aktorių pasirodymas. Tiek pagrindiniai, tiek antraplaniai aktoriai nepersistengė bei įsimintino pasirodymo nesukūrė.
Išvados
Tai jūsų laiko nevertas siaubo ir nesusipratimo kokteilis, jame gausu nuobodžių ir nykių dialogų bei prastos vaidybos. „Kambarys 203“ eilinis, neįdomus filmas, kurio tikrai niekas neprisimins, o juolab – nepasiges. Tikrai nieko neprarasite, jei šį filmą aplenksite.
