Pagaliau po ilgesnės pauzės nei planuota prasideda ketvirtoji „Marvel“ fazė. Po epinio „Keršytojų“ (angl. „Avengers“) finalo, kokiu keliu dabar eis šie filmai? Kokie nauji superherojai ir priešai bus pristatyti? Turint šiuos klausimus omenyje, tikriausiai nebuvo galima startuoti ketvirtos fazės blogiau nei su Juodosios našlės filmu. Filmu, kuris vėluoja kelis metus (ne dėl pandemijos, o dėl jo vietos „Marvel“ laiko juostoje), kuris vietoj to, kad parodytų kas bus toliau, grįžta į praeitį, ir, visų svarbiausia, yra apie heroję, kurios likimas jau yra aiškus. Juolab, kad „Juodoji našlė“ (angl. „Black Widow“) yra nestebinantis ir paprastas „Marvel“ filmas, tačiau jo aspektai bus gerai pažįstami pastoviems žiūrovams ir patenkins tuos, kurie pasiilgo šios visatos kine.
Siužetas
Juodosios našlės solo filmas nėra standartinė superherojės gimimo istorija, o labiau šalutinis nuotykis arba sąskaitų suvedimas. Pasibaigus „Kapitono Amerikos: Pilietinio karo“ (angl. „Captain America: Civil War“) įvykiams, Nataša Romanof (Scarlett Johansson) planuoja slėptis, tačiau greitai gauna žinutę iš prarastosios sesės vaikystėje Jelenos (Florence Pugh). Pagrindinė veikėja sužino, kad vieta, kurioje prieš savo valią auginamos kitos našlės vis dar egzistuoja ir kartu su Jelena išsiruošia jos sunaikinti.
Filmas
Šįkart dėmesio centre yra superherojė be jokių supergalių bei mažai rodyta nesmagia praeitimi, tad „Marvel“ šį filmą apvynioja su šnipų trilerio elementais ir šiek tiek daugiau rimtumo bei tikroviškumo. Ar bent jau taip gali atrodyti iš pradžių. Juodosios našlės atsiradimo istorijoje yra KGB, prekyba vaikais bei nevalingas jų pavertimas kariais – nelabai tinkamos temos smagiam „Marvel“ filmui, todėl tamsiausi aspektai nustumiami į atidaromąjį montažą. Vis dėlto bendra tematika ir veiksmo pilnas pirmas aktas ne kartą primena Džeisono Borno (angl. „Jason Bourne“) arba „Neįmanomos misijos“ (angl. „Mission Impossible“) filmus.
Bet tas plonas šnipų trilerio apvalkalas ilgai neišsilaiko ir pradeda lįsti standartinis „Marvel“ produktas, kuris atrodo užgožia tai, kokiu filmu „Juodoji našlė“ norėtų būti. Tai yra istorija apie praeities traumas, savos valios išsikovojimą bei šeimos atradimą, tačiau ten taip pat turi būti ir tradicinis humoras su juokeliais. Tas pats galioja ir veiksmui. Net ir smulkesnės pirmo akto dvikovos ar gaudynės yra pateikiamos su žanrui būdingu trenksmu bei patrakusiu karpymu, maskuojančiu choreografiją ir akrobatinius judesius, o ištempta finalinė kova kompiuterinių sprogimų skaičiumi mažai kuo skiriasi nuo kitų „Marvel“ trečiųjų aktų. Filmas trumpam primena, kad Juodoji našlė yra ta žmogiškoji superherojė, kuri turi menkesnį atsparumą skausmui nei kiti jos kolegos, tačiau tai jai netrukdys išgyventi avarijas, sunkias traumas ir kristi didelius aukščius be parašiuto.
Veikėjai yra stipresnė filmo pusė. Prie senbuvės Scarlett Johansson prijungiami naujokai Florence Pugh, Rachel Weisz bei Davidas Harbouras ir nors filmas užtrunka per ilgai, kad suburtų juos visus kartu, bet būtent tuomet geriausiai veikia tas pažįstamas humoras su rimtesniais momentais. Rachel Weisz negauna užtektinai laiko ekrane, kad spėtų sužavėti, bet filmas priklauso F. Pugh bei D. Harbour. Aktorės sausas, sarkastiškas humoras ir užslėptas pažeidžiamumas labai primena ankstesnius jos vaidmenis, tačiau čia ji tampa tinkama kompanione pagrindinei veikėjai. Tuo tarpu D. Harbour yra labiau atsakingas už smagius, komedinius momentus. Tai iš tikrųjų sukelia šiokią tokią dilemą titulinei superherojei. Juodoji našlė visus tuos ilgus metus buvo antrame plane, o kai ji pagaliau gavo savo nuotykį, dėmesį vėl pavagia kiti veikėjai. Nėra jokių priekaištų Scarlett Johansson, kuri yra kaip visada puiki įkūnydama savo personažą, tačiau nors jos herojė šįkart yra filmo plakato centre, kiti veikėjai atlieka svarbesnį vaidmenį istorijoje. Galiausiai, blogiukams apskritai dėmesio buvo pagailėta. Pagrindinis priešas visiškai neegzistuoja iki finalo, o antriplanio paplėtojimui tiesiog nėra skirta laiko.
Išvada
Ar pandeminis vėlavimas pažeis finansinius rezultatus, čia jau laikas parodys, tačiau istorijos vėlavimas „Marvel“ laiko juostoje neabejotinai pažeidė galutinį produktą. Vien dėl to, kad žinai, jog kad ir kas įvyks šiame filme nėra itin svarbu, nes tai visiškai neturėjo įtakos tolimesniems nuotykiams. Kažkokio gylio ar naujovių pagrindinei veikėjai irgi nebuvo suteikta, šiame filme nėra nieko, ką būtų privaloma pamatyti, tiek iš siužeto, tiek iš veiksmo pusės. Visumoje, tai neatrodo kaip filmas, kuris buvo paruoštas tam, nes kūrėjai turėjo istoriją, kurią žūtbūt norėjo papasakoti, jis buvo sukurtas, nes na kaipgi čia dabar tokia populiari veikėja neturi savo solo nuotykio? „Juodoji našlė“ pradžioje parodo šiek tiek kitokius, rimtesnius aspektus, kurie yra greitai ištrinami vardan standartinio „Marvel“ filmo, bet kaip gerbėjai žino, jų standartai nėra žemi. Tai bet kokiu atveju yra kokybiškai padaryta ir lengvai susižiūrinti superherojiška pramoga.
