Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai

„Nauja vizija – seni herojai“

Holivudas kiekvienais metais maitina žiūrovus vis naujomis tendencijomis kine, ar tai būtų post apokaliptinė tema, pseudo dokumentika, ar žinomų personažų naujos vizijos – viskas, kas neša pinigus yra kuriama ant konvejerių. Neapsieita ir be klasikinių pasakų motyvo. Šiuo atveju dėka norvegų režisieriaus Tommy‘io Wirkolo, labiausiai žinomo iš 2009 metų juodos siaubo komedijos „Miręs sniegas“, pristatoma labai niūraus tono klasikinės Brolių Grimų pasakos interpretacija. Filmas su daugybe specialiųjų efektų, nenuilstančiu veiksmu bei šmaikščiomis veikėjų replikomis kino mylėtojams neleis nuobodžiauti nė akimirkai, o net sugebės dar labiau priartinti žiūrovus prie nuostabios pasakos motyvo kine.

Apie ką mes čia..

Nugabenti į tamsų mišką ir palikti vieni raganų malonei, brolis Jonukas ir sesuo Grytutė stebuklo dėka išvengia žiaurios mirties nuo senos juodos burtininkės rankos. Nuo stebuklingo išsigelbėjimo praėjo daug metų ir vaikai užaugo į drąsius raganų medžiotojus. Kiekviename kaime apie juos pasakojamos legendos, kiekviena ragana jų bijo, todėl atėję imtis naujo darbo, brolis ir sesuo net nenutuokia, koks pavojus greitai gali grėsti visam gyvam pasauliui. Tik jie vieni gali mesti iššūkį artėjančiam armagedonui.

Kūrinio vidus

Holivude vis dar nesumažėjo mada klasikinėms pasakoms, ypač prisiminus, jog nuo puikios 2005 metų Terry Gilliamo „Brolių Grimų“ pasakos praėjo virš septynerių metų. Vienos pasakos žavi akis, kaip tas buvo su Timo Burtono „Alisa stebuklų šalyje“ arba praeitų metų „Snieguole ir medžiotoju“, kitos suteikia vien tik nusivylimą, prisiminus tamsiąją 2011 metų „Raudonkepuraitės“ interpretaciją. Šį kartą žiūrovai galės pasimėgauti vienu didžiausių pastarųjų metų kino nelaimelių – gi filmo premjera buvo nukelta net tris kartus – klasikine pasaka apie nelabai laimingus vaikus, patekusius į raganos malonę. Labai įdomus kūrėjų žingsnis visiškai savo nuožiūra perdaryti siužetinės linijos pateikimą, ir čia jau nekalbama apie tai, jog parodomi įvykiai, esantys labai tolimojoje ateityje. Viskas prasideda nuo to momento, kai Jonukas ir Grytutė sunaikina savo pirmą sutiktą raganą. Ateities vizija gana miglota abiems vaikams, tačiau visgi tikslas padėti kitiems nugali ir jie tampa bebaimiais raganų medžiotojais. Viskas kaip ir būtų puiku, tačiau lakios scenaristų fantazijos dėka atsisakoma pagrindinės klasikinės pasakos minties, o ją užstoja visai kitoks nuotykio pradžios kontekstas. Galima teigti, jog nuo žinomos ir kartais baimę nešančios Brolių Grimų pasakos liko tik veikėjų vardai. Nereikia į tai žiūrėti piktybiškai, visgi kartais malonu pamatyti kažką naujo, o ne tiesiog knygų tikslias ekranizacijas. Pats filmas labiausiai primena Steveno Sommerso 2004 metų kūdikį pavadinimu „Van Helsingas“. Lygiai taip pat pateikiamas veiksmas ir herojų motyvas, o tai šaunu – daug veiksmo, įdomių kovų, šmaikščių dialogų, brutalių scenų. Kai kurios vietos kartais rėžia akis. Galima pastebėti tipinę banalaus scenarijaus klaidą – viskas vyksta chaotiškai ir be kokio nors gilesnio tikslo išraiškingiau parodyti tam tikras efektingesnes scenas. Šiuo atveju galima teigti ir tai, jog filmas visgi orientuotas labiau paaugliams nei vyresnei žmonių kartai, nes beprasmės kovų scenos daugumai atstoja loginį veiksmų balansą, o tai leidžia atsipalaiduoti ir stebėti gražius, o kartu ir tuščius vaizdus. Nenuobodžiai pateikiama siužetinės linijos eiga – tai vienas maloniausių juostos kozirių. Užtat prie filmo keistenybių prisideda kelios detalės. Labiausiai juokina ir atgraso raganų šlykštus pavidalas, nes jų įvaizdis labiau primena orkus iš „Žiedų valdovo“ nei galingas burtininkes. Gerbtina tik tai, jog kiekviena iš daugelio raganų yra skirtinga, visgi smagu yra pamatyti įvairiapusiškumą. Įdomu tik, ko norėjo kūrėjai – kad iš raganų žiūrovas pasijuoktų ar pasišlykštėtų, o gal ir tas ir tas buvo jų planuose. Juostą pagyvina ir bebaimių herojų juokeliai, kurie gana maloniai žiūrisi ir svarbiausia, jog nėra jokių sentimentų, gal tik keliose vietose Jonukas praranda savitvardą, bet tai tik momentinė silpnybė. Žiūrint apskritai į šį bandymą galima teigti, jog kūrėjai pateikia gana smagų nuotykį, kuris galbūt ateityje sulauks tęsinio, o tai būtų neblogai – visgi kartaid ekranuose reikia ir kažko naujo, nei super galias turintys „Keršytojai“ ir kiti komiksiniai veikėjai.

Techninės pusės ypatumai

Filmas jau iš pradžių labiausiai buvo orientuotas vizualinei pusei, todėl ir didžiausios pastangos matosi specialiųjų efektų plane. Kokybiška trimatė erdvė suteikia didesnės magijos peržiūros metu, na o veiksmo scenos prideda žavesio – kaip gi galima nepamėgti moters prie kulkosvaidžio, naikinančios raganų pulkus. Dinamiškas garso takelis, smagios ir greitos kompozicijos pagyvina atmosferą, lyg stebėtum vieną ilgą muzikinį klipą. Panašus poveikis buvo tik neseniai pasirodžiusiame fantastiniame filme „Viską prisiminti“. Vienas minusas, jog visgi operatoriaus darbas nėra labai taikliai pateiktas. Kelias scenas galima buvo pateikti efektingiau, parodyti iš kitokio rakurso, ypač kalbant apie miško raganų gaudynes. Bet akys ir ausys tiesiog atsipalaidavo po tokio beveik kokybiškai atlikto darbo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vos per kelis metus iki A kategorijos aktorių iškilęs talentingasis Jeremy‘is Renneris puikiai perteikė savo personažą, tik yra viena bėda – pats filmas nėra vertas aktoriaus lygio. Žinoma smagu, jog jis pasirodė ekrane – tai vienas didžiausių argumentų įvertinti šią juostą. Ekrano partnerė, britų kilmės aktorė, gražuolė Gemma Arterton visgi pasirodė brutaliau už savo kolegą, tačiau ji ne tik efektingiau atrodo kadruose, tačiau spinduliuoja seksualumu kiekviename posūkyje. Labai karštas Grytutės perteikimas. Užtat pagrindinės juostos antagonistės vaidmenį įkūnijusi olandų kilmės aktorė Famke Janssen nė trupučio nesuseno, matyt penkiasdešimtmetei aktorei išlaikyti tokią puikią išvaizdą išties padeda kažkokie burtai. Pralinksmina ir ekrane pasirodantis kaip visada nepatenkintas Peteris Stormare‘as. Charizmatiškas žmogus, ką galima daugiau pasakyti. Visgi reikia pripažinti – nors filmas ir neturi išliekamosios vertės, tačiau tokių nuostabių aktorių dėka jis tampa puikia kiekvienam tinkančia pramoga.

Verdiktas

„Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai“ – tai smagi ir ne lėta klasikinės pasakos interpretacija. Filmas su labai daug spragų siužetinėje linijoje, tačiau labai dinamiškos atmosferos, puikaus veiksmo, kokybiškai pateiktų specialiųjų efektų bei gerai parinkto aktorių kolektyvo dėka jis įgauna įsimintinos nuotykių žanro pramogos statusą.