Kaip ir kas metus, Rusijoje išleidžiamos vulgarios ir neskanios komedijos apie antrą galą, kuriose vaizduojamos itin gėdingai pristatomos situacijos, bandančios lygiuotis į bukas amerikietiškas komedijas, pritraukiančias panašaus lygio žiūrovus. Panašaus stiliaus komediją šią vasarą pristato iš juostos „Visų mylimųjų diena“ žinomas režisierius Dmitrijus Sovorovas ir dilogijos „Karti, karti…“ prodiuserių kompanija.
Apie ką mes čia…
Neišskiriamos nuo mokyklos suolų, keturios klasiokės – Vika, Sveta, Katia ir Daša, ruošiasi svarbiausiai Katios dienai – vestuvėms. Tačiau likus parai iki vestuvių paaiškėja, jog Katios sužadėtinis buvo jai neištikimas. Sužlugdyta Katia nežino, ką daryti, todėl situaciją gelbėti bando jos geriausios draugės. Merginos pasiryžusios per vieną naktį surasti naują sutuoktinį Katiai…
Kūrinio vidus
Galima sakyti, jog rusų kino komedijos žanras jau gerą dešimtmetį yra gilioje duobėje. Žinoma, kartais būna ir išimčių, kurios sugeba maloniai nustebinti. Pavyzdžiui „Kvartet I“ kuriamos komedijos žiūrisi ne tik maloniai, tačiau jos dar ir nebukina žiūrovo. Panašiai galima buvo kalbėti apie kino hitą „Karti, karti…“, kuris nors ir nebuvo skirtas intelektualams, tačiau filmas savo gana originaliai pateiktu siužetu sugebėjo papirkti netgi didelius skeptikus. Iš šios juostos buvo galima tikėtis būtent „Karti, karti…“ stiliaus, tačiau, deja, bet šis naujas filmas nei iš tolo neprilygsta režisieriaus Žoros Križovniko 2013 m. išleistam filmui.
Šioje juostoje surinktos visos pačios pačiausios klišės iš daugeliui mums pažįstamų komedijų. Ir ne, ne tik rusų, bet ir amerikiečių. Tai vienas iš didesnių filmo minusų, kuris mus lydi visos juostos siužetinės linijos metu. Tačiau baisiausia ne tai, kad šios juostos kūrėjai pasisavino tam tikrų filmų idėjas, o tai, kaip jie jas pateikė. Per visą filmo rodymo laiką buvo pristatyti vos tik du neblogi juokeliai, kurie irgi ne itin sėkmingai buvo pateikti. Blogiausia, jog dauguma filmo „juokingų“ scenų buvo pristatytos iš antro galo perspektyvos. Vulgariai atrodančios ir visiškai nejuokingai ir neskaniai atrodančios sekso scenos tapo šio filmo viršūne. Tą patį galima sakyti ir apie kvailus ir banalius veikėjų dialogus. Vienintelis momentas filme, kuris teisingai pateikiamas – stereotipai. Tarp jų buvo tokie: visos moterys nori ištekėti, o jeigu nesutinka savo princo ant balto žirgo, pasiruošusios atiduoti save pirmam pasitaikiusiam; fyfos yra kvailos, tačiau didesnė kvailės yra botoksinės fyfos; rusų verslininkai tai pliki, apkūnus diedai, kurie vestuvių išvakarėse padauginę alkoholio miega su prostitutėmis…
Filme erzina ne tik kvaili iki negalėjimo dialogai, bet ir patys veikėjai, kurie sukuria itin nemalonų vaizdinį. Nei viena filmo akimirka nebuvo tokia, jog pamatytume tikrų draugių bendravimą. Kiekvienas iš veikėjų tuščias, nesuderinamas su kitais. Meilės reikalai ir visi kiti saldūs dalykai, kurie galbūt sužavės „tikrų pacanų“ (čia tie individai, kurie nešioja kaip paklusnūs šuniukai moteriškus rankinukus), damas kino salėje, atbaido. Nei viena meilės istorija, kurių čia buvo kelios, visiškai neįtikina. Taip pat ir visos šios juostos finalas atrodo gana paviršutiniškai ir nuspėjamai.
Deja, bet čia ne tas filmas, į kurį rekomenduojama eiti. Filmas gana nuobodus, jis prailgsta, ir, kas svarbiausia, išėjus iš kino salės jo neprisimeni. Ir ne dėl to, kad su atmintimi problemos – tiesiog yra toks tipas filmų, kurie pas intelektualesnius žmonės galvoje per ilgai neužsibūna.
Techninė juostos pusė
Iš vizualios pusės filmas žiūrisi visai pakenčiamai. Kameros darbas neblogas. Yra ir neblogai nufilmuoti peizažai, yra ir smagi scena klube, kuri kelioms minutėms sukuria visai pozityvią nuotaiką kino salėje. Taip pat smagiai nufilmuota pirmoji juostos scena, kuri savo stiliumi priminė „Karti, karti…“. Montažas ir garso montažas tvarkoje.
Didesniu filmo pliusu, kuris tikrai patiks jau minėtoms fyfoms ir jų treninguotėms skustagalviams sargams, yra filmo garso takelis. Tačiau toks garso takelis, o tiksliau dainos, kurias pasirinko filmo kūrėjai, nenustebino. Projekte gi dalyvavo ir „Comedy Club“ nariai, kurių draugai ir pažįstami kiekvienoje šio populiaraus Rusijoje stand-up šou serijoje pristatinėjo girdėtus muzikinius kūrinius jau minėtame filme. Tarp populiaresnių dainų buvo galima išgirsti Natano ir Timati hitą „Derzkaja“, Timati „Baklažan“, Egoro Krido „Samaja, samaja“ ar McDoni ir Natali dainą „Ty takoi“.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filme erzina ir aktoriai, o tiksliau, jų prasta vaidyba. Labiausiaiį akis krenta Valentinos Mazuninos pasirodymas. Galima suprasti, jog rusai rado savo Melissą McCarty, nes vos tik koks filmas, kuriame ji pasirodo, tai mes matome apkūnios, gana kvailos ir šlykščiai vulgarios moters įvaizdį.
Taip pat nieko doro neparodo Svetlana Chončenkova, Olga Kuzmina ir Jekaterina Vilkova. Be šių merginų, filme pasirodo populiarusis Dmitrijus Chrustaliovas, kuris vaidina save, o taip pat ir buvęs „Comedy Club“ rezidentas Romanas Junusovas. Nenustebino ir Ararato Kešiano su Jano Capniko pasirodymas. Gi viena kompanija.
Verdiktas
„Ištekėti per naktį“ – dar viena neįdomi, nejuokinga, vulgari ir greitai užsimirštanti komedija, kurios varikliu tampa nuobodulys peržiūros metu dėl visiškai klišinių situacijų, herojų blankumo ir banalių dialogų.
