Rusų komedinių serialų „Zaicevas + 1“ ir „Nezlobas“ režisierius Vsevolodas Brodskis kartu su vienu populiariausių Rusijoje komiku, Sergejumi Svetlakovu, kuris ne tik prodiusavo šį filmą, bet ir parašė scenarijų, pristato dar vieną savo nacionalinį paprotį – mokyklos baigimo progos suorganizuotas išgertuves.

Režisierius ir prodiuseris kviečia visus būsimus abiturientus bei tuos, kurie jau seniausiai užbaigė mokyklą, pamatyti, kaip iš tikrųjų reikia švęsti mokyklos užbaigimą bei pajausti visus rusiško šventimo ypatumus vienoje vietoje, kurie tiesiog neleis nuobodžiauti kino salėje, o pilvą privers skaudėti iš gautos juoko dozės.

Apie ką mes čia…

Vienuoliktokai, „A“ klasės mokiniai, su dideliu entuziazmu ruošiasi mokyklos baigimo šventei. Kiekvienas iš jų turi savo didelius planus šiam vakarui – vienas nori prisigerti, kitas pagaliau atsikratyti nekaltybės, o dar vienas – pasipiršti savo mylimajai. Taip prasideda vakaras, kurio jie gyvenime niekada neužmirš…

Kūrinio vidus

Rusų komedinis kinas ir jo kūrėjai paskutiniu metu ne tik, kad stovi vietoje, tačiau net nebando sugalvoti kažko naujo, o vien tik kopijuoja kitų pasiekimus. Jau pakankamai prisikentėjome nuo Sariko Andrejasiano ir jo niekingos studijos „Enjoy Movies“, jog dar vienos tokio pat pobūdžio „komedijų“ dozės bus neįmanoma atlaikyti. Tai ne tik šaipymasis iš žiūrovo, bet ir jo psichologinis kankinimas bei pinigų išviliojimas.

Lygiai prieš metus įvyko stebuklas, o tiksliau – naujas vėjo gūsis su projektu „Karti, karti…“, kuriame puikiai buvo pasišaipyta iš rusų organizuojamų vestuvių šventimo ypatumų. Žinoma, projektas tapo be galo pelningas, todėl kūrėjai jau šiais metais pristato antrąją istorijos dalį. Nenuostabu, jog po tokios studijos „Bazelievs“ finansinės pergalės, pajudėjo ir kitos studijos. Visai neseniai galėjome kino ekranuose matyti visiškai niekingą „Darbo balių“, kuriame tokiu pat principu buvo papasakojami darbo švenčių užkulisiai. Žinoma, jeigu jau melžti finansinę karvę, tai melžti, todėl nenuostabu, kad pasirodė ir filmas mokyklos baigimo tematika. Kitais metais, matyt, verta laukti filmo apie laidotuves bei jų „šventę“.

Šiame filme pasakojama kelių mokinių istorija, kuri, atvirai pasakius, labai primena amerikietiškus filmus, tokius kaip „Kietakiaušiai“, „Gimtadienis“ ir „Projektas X“. Filmo pasakojimo principas labai nepatrauklus, net, tiksliau tariant, atbaidantis. Matyt, S. Svetlakovas įkišo visas savo neišsipildžiusias išleistuvių progos fantazijas, kad filmas būtų paverstas visiškai neskoningu ir tualetinio humoro juokelių prisotintu šou. Nuobodžiai vystoma siužetinė linija su klišiniais, labai nenatūraliai pateiktais juokeliais apie antrą galą. Filme buvo pasišaipyta ne iš šventės, o iš edukacinės įstaigos, kurioje žmonės ateina gauti žinių. Juostai įpusėjus prasideda tikras balaganas. Nenustebintų ir tas faktas, jeigu scenarijus buvo rašomas paskubomis sėdint priešais filmavimo aikštelę.

Veikėjų gausa filme paverčia jį dar didesne makalyne. Negana to, kad nei vienas iš veikėjų nebuvo deramai atskleistas, tai visi buvo pateikti kaip visiški idiotai ir degradai. Netgi blogiausioje mokykloje tokių niekingų padarų, kurie buvo parodyti filme, nesutiksi. Išties, kūrėjų fantazija beribė. Taip pat ir kelios istorijos, kurios susipina į vieną didelį pasakojimą nekelia pasitenkinimo. Labai prastai atrodo pastangos „gauti“ pirmąjį seksą arba gerai „prisiliuobti“ gavus atestatą. Na, o meilės kontekstas, kuris nesuprantamu būdu buvo įpaišytas į šią neskoningą istoriją tai išvis vertas pajuokos. Šiam filmui romantikos elementų dėti tikrai nereikėjo. Toks žanrų mišinys, kuris galiausiai buvo gautas, atrodo tiesiog nuobodžiai. Lygiai toks pats jausmas buvo stebint naująją „Kaukazo belaisvę“.

Kaip ir visuose tokio pobūdžio darbuose, filmo galas atrodo gerai, bet tik dėl to, jog pagaliau pasibaigė šis neskoningas cirkas. Galiausiai, šį filmą verta žiūrėti nebent namie prieš miegą, ne kitaip. Į kiną eiti ir dar mokėti pinigus už tokius nesąmoningus kadrus ne tik, kad neapsimoka,- tai būtu tiesiog nuodėmė prieš save, jog leidi sau paremti tokių filmų kūrėjus savo pinigais.

Techninė juostos pusė

Prie prastai parašyto scenarijaus ir klaikios režisūros prisideda ir labai blogas filmo montažas, kuris paverčia šią istoriją dar didesne kankynių virtine. Visiškai nesklandžiai papasakota istorija, kurios scenos nesąmoningai sulipdytos viena prie kitos. Jokio vientisumo, tik kažkokie kadrai primenantys praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio rusų muzikinius klipus.

Garso takelis visai neblogas, tačiau tai tik vienas iš dviejų šios juostos pliusų, kuris bent kažkiek leidžia atsigauti nuo paties filmo ir jo niekingai papasakotos istorijos. Taip pat neblogas yra garso montažas. Kuris sustiprina muzikines kompozicijas skambančias šiame prastame filme.

Antras geras punktas šiame filme – tai operatoriaus darbas, kuris šiek tiek vaizdingiau pateikia tiek pačius veikėjus, tiek siužetinės linijos istorijas. Taip pat visai gerai atrodo pats vakarėlis, kuriame galima pamatyti daug visokių vulgarybių ir nesusipratimų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Dabartinės rusų komedijos neapsieina be „Comedy Club“ rezidentų, todėl nenuostabu, kad šiame filme pasirodo vienas šio komedinio šou žinomų veidų – Aleksandras Nezlobinas. „Stand up“ komikas žengia savo kolegų, Gariko Charlamavo, Vadimo Galygino ar Aleksandro A. Revos keliu. Žinoma, jis ne tik kad nemoka vaidinti, tai dar ir nusistatęs tą pačią veido išraišką per visą filmą primena bejausmį rastą – lyg moteris, kuri nežino kaip reikia elgtis lovoje. Ir tai nepasiteisinimas, kad jam čia pirmas kartas. Žinoma, tai tik epizodinis pasirodymas, tačiau vėlgi, tai nėra pasiteisinimas.

Pagrindinius vaidmenis atlieka jaunieji rusų „talentai“, kino debiutantai, aktorius Viktoras Grudevas ir aktorė Kristina Isaikina. Viso filmo metu jie nieko ypatingo neparodo, atrodo tiesiog kaip prisipylę vandens į burną. Labai neįtikinama vaidyba – kaip iš kokio pigaus serialo. Taip pat nieko gero negalima pasakyti apie kitus jaunuolius, aktorių Nikitą Pavlenko ir jo partnerę Janą Enžajevą.

Į pagalbą jauniems ir nepatyrusiems ekrano veidams ateina Sergejus Burunovas, Borisas Kamorzinas, Vladimiras Syčiovas ir Marina Fedunkiva. Nenuostabu, kad jaunimas negalėjo parodyti nieko doro – jiems gi nebuvo iš ko pasimokyti, ypač kai vyresni aktoriai taip pat pateikė savo vaidinamus personažus tragiškai.

Verdiktas

„Išleistuvės“ – tai dar vienas, akims graudus pasakojimas apie neskoningai pateiktą abiturientų šventę iš kurio bandyta buvo padaryti rusų „Projektą X“. Filme pasigendama geros aktorių vaidybos, įdomių personažų, nuosekliai papasakotos istorijos, gero montažo, bet užtat apstu tualetinio humoro ir idiotiškų veikėjų pašnekesių apie jų ateitį, rodant užnugaryje degradiškai atrodantį balių.