Laimėjęs Oskarą ir gana netikėtą šlovę visame pasaulyje už nebylųjį „Artistą“, prancūzų režisierius Michel Hazanavicius nusprendė pasisakyti rimtomis politinėmis temomis. Jo naujas filmas „Ieškojimai“ yra to paties pavadinimo amerikiečių klasiko Fredo Zinnemanno karo dramos perdirbinys. Joje amerikiečių kareivis, kurį vaidino legendinis Montgomery Cliftas, priglaudė koncentracijos stovykloje išgyvenusį vaiką ir padėjo jam surasti motiną.
M. Hazanaviciaus filme kareivio vaidmenį perima režisieriaus žmona Bérénice Bejo, kuri vaidina nepriklausomos žmogaus teisių organizacijos savanorę Kerol. Ji dirba Čečėnijoje. Čia sutinka per stebuklą išgyvenusį 9 metų našlaitį Hadžį. Parsiveda jį namo ir pamažu įgauna jo pasitikėjimą.
Toliau viskas vyksta taip, kaip galima tikėtis sentimentalioje istorijoje. Filmo pradžioje matome, kaip žūsta abu Hadžio tėvai. Tačiau lieka gyva jo sesuo, kurios išbandymus karo zonoje režisierius nuolat rodo paprasto paralelinio montažo būdu. Vilniuje su žiūrovais susitikęs filmo režisierius Michel Hazanavicius nuolat kartojo, kad specialiai norėjo sukurti naivią tradicinę melodramą. Taip autorius pateisina pabrėžtinai dirbtinos melodramos posūkius.
Bėda tame, kad mes negalime 2014-ųjų metų filmo žiūrėti taip pat, kaip 1948-ųjų originalo. Keičiasi epochos, kino kalba, žmonių papročiai. Tiesiogiai sekant seno klasikinio Holivudo tradicijas, gali gimti nebent žaisminga komiška stilizacija. Taip gimė „Artistas“. Visai kas kita, kai senojo kino dėsnius bandoma pritaikyti žiauriai Čečėnijos karo realybei. Humoras ir naivumas jai visai nedera.
Svarbu, kad pats Michel Hazanavicius neapsiriboja viena siužetine linija. Kol Hadžio ieško sesuo, už kelių šimtų kilometrų rusų Permės mieste jaunas muzikantas Kolia įkliūva milicijos pareigūnams neatsargiai parūkęs žolės. Norėdamas išvengti kalėjimo, jis savanoriškai sutinka tarnauti Rusijos armijoje. Čia vaikinas patiria išnaudojimą, būrio vyresniųjų smurtą, neapykantą ir patyčias. Šis pasakojimas apie rusų armijos kasdienybę yra režisieriaus sugalvotas ir jau neturi nieko bendro su 1948-ųjų metų Fredo Zinnemanno melodramatišku originalu „The Search“. Tai greičiau Stanley Kubricko „Metalinis apvalkalas“ (angl. „Full Metal Jacket“) stiliaus intarpas apie jaunų vaikinų nužmoginimą armijoje ir mėginimas paaiškinti, kodėl rusų kareiviai tampa tokiais žiauriais. Tik va čia atsitinka esminis dviejų stilių neatitikimas. Banali melodrama apie moteris iš Vakarų, padedančias karo našlaičiams, ir rūstaus vyriško realizmo kariuomenės filmas su nenormatyvine leksika, muštynėmis ir kraujo taškymais. Turiu pripažinti, kad „kariška filmo dalis“ man neleido užmigti ir rusų kareivio Kolios nužmogėjimas buvo žymiai paveikesnis, negu filmo pavadinimą turėję atitikti čečėnų berniuko „ieškojimai“.
Pakelkime pažymį už dar vieną temą
Norėdamas gana ekletiškam melodramos ir karo filmo hibridui parašyti geresnį pažymį, pripažįstu, kad „Ieškojimai“ pasakoja ne tik apie Pranzūzijai tolimą Čečėniją. Bet ir apie situaciją režisieriui artimesnėje Europoje. Pagal Hazanavicių, sotūs ir neblogai gyvenantys europiečiai, kaip ir dauguma biurokratinių organizacijų, tik apsimeta, kad juos jaudina konfliktų zonos. Iš tikro kitų tautų bėdos juos jaudina mažiau, negu nacionalinis futbolas. Būtent todėl aktorės Bérénice Bejo herojė Kerol kovoja su savo vadovybe ir stengiasi, kad jos misija Čečėnijoje netaptų grynu formalumu.
Jos vyresnė kolegė amerikietė (akt. Annette Bening ) puikiai supranta Kerol pastangas ir aiškina, kad „mažais“ darbais galima pasiekti daugiau, negu iškilminga retorika. Neveltui mums rodoma scena, kai Kerol kalba Europos parlamente Briuselyje. Jos pasisakymo metu kažkas miega, kažkas šnekučiuojasi su kolega. Šis epizodas nemažai reiškia pagrindinei filmo koncepcijai. Prancūzei pavyko grąžinti į gyvenimą čečėnų berniuką. Tai yra svarbiau, negu kai kurios kalbos ir raštai parlamentuose. Seną Holivudą mėgstantis Michel Hazanavicius patvirtina savo nuomonę, kad pasaulis išgyvena dėka neabejingų žmonių. Nors jų yra mažuma. Pats režisierius atvirai nori priklausyti tokiai mažumai.
