Holivudas turi pinigus, o pinigai gerokai padeda, norint sukurti kokybe. Aišku, tai nėra garantuota formulė, visada pasibaigianti geru filmu. Tačiau tai padeda pasamdyti gerus, patyrusius ekspertus ir pasistengti dėl gražiai atrodančio filmo. „Drakono Lizdas“, naujas 3D animacijos filmas iš Kinijos, turi ir didesnių problemų. Pavyzdžiui tai, kad jis yra paremtas to paties pavadinimo MMORPG (DAUGELIO ŽAIDĖJŲ TINKLO ŽAIDIMAS VAIDMENIMIS), o būti žaidimo filmu yra jau nuosprendis.
Kaip ir žaidimas, filmas vyksta Alteros kontinente. Jame atskirose tautose gyvena žmonės, elfai (fentazi gi) ir burtininkai (azijietiškas MMORPG gi). Jų aljansas kadaise nugalėjo monstrus, vedamus juodojo drakono. Tačiau nugalėjo labai prastai, nes tas ruošiasi prisikelti, ir prisikelti dar galingesnis. Tuo tarpu jaunuolis labai azijietišku Lamberto vardu, sapnuodamas maistą pražiopso monstrų avangardą, slenkantį link jo kaimo. O tada užsikabina už inkaro, pakyla į skraidantį laivą, kur prisijungia prie samdinių kuopelės, ir galiausiai tampa slaptos misijos nudobti drakoną prieš jam prisikeliant dalimi.
Geriau būtų sakyti, kad prisijungia prie žaidėjų būrio, nes jo kompanionai – visi iš azijietiško MMORPG. Yra barbaras, paladinas, tamsusis riteris (kuris atrodo kaip emo vampyras, su gilesne iškirpte, nei bet kuri moteris), burtininkė ir klerikas, plėšikė… Žodžiu, visa komanda, kaip ir reikia reidui. Net lanku šaudančią elfę Liya (reikia gi kažką Lambertui įsimylėt) turi. Derybos perkant ginklus skamba kaip kažkas iš žaidimo, o ką jau kalbėti apie veikėjų atakas. Vienas dalykas būti neprilygstamu herojumi, gali kardu atmušti strėlę (kaip, tarkim, koks raganius), visai kitas – kardo kirtis, išvalantis priešus dešimties metrų linijoje. Žodžių, žiūrime labai ilgą treilerį, kuriame būtina parodyt ir combo, ir chain atakas.
Kaip ne kartą sakiau žiūrėdamas – „mes tuoj pasieksimę maksimalų JRPG lygį“, net jei filmas nėra japoniškas. Atmetus grynai žaidimų bruožus, pilna ir kitų azijietiškų topų. Pagrindinis veikėjas yra tikėtinai nepilnametis, pusę laiko galvoja apie maistą, meilė su elfe vystoma kalbomis apie gyvenimo ir kovos filosofiją arba vaikiškai nesusipratimais ir griuvinėjimais (net jei vienas iš jų yra tiesiai į elfės krūtinę)… Ir taip toliau, ir taip iki filmo pabaigos.
Žiūrint bendrai, filmas nėra nei gražus, nei įdomus. Vaizdo efektai tikrai nėra pirmos rūšies, o treniruota akis niekada nepriims akivaizdžiai prastesnio produkto. Siužetas taip pat nėra įdomus, juokeliai kiek erzina, veikėjai turi daugiau mažiau po pusę būdo bruožo (moterims ir tiek netenka). Didelė komanda tikrai nepadeda charakterizacijai ir atrodo kiek absurdiškai. Be to, nors pseudovakarietiška fentazi populiari Azijoje, mūsų skoniams ji yra kiek keistoka (dėl Azijos priemaišų) ir kiek nusibodusi (dėl paviršutiniškai atkartotų žanro standartų).
Apibendrinus, „Drakonų Lizdas“ yra palyginti pigus filmas apie žaidimą – net ne apie gerą žaidimą, o MMORPG – ir todėl kenčia. 3D animacija neatleidžia pigumo ar įgūdžių trūkumo. Auditorija neatleis nuobodžių juokų, siužeto, kuris nelabai noriai kažkur juda… Ir dar to, kad atsitiktinį kaimo pienburnį priima į legendinių herojų ir samdinių draugiją. Ak, tie Azijos RPG…
