Greiti ir Įsiutę 10

Ilgai žadėtas paskutinis pasivažinėjimas jau čia, bet kai ilgalaikė serija vis dar pajėgi tempti pinigų kalnus, finišo tiesiosios pasiekti neskubama. „Greiti ir Įsiutę 10“ (angl. „Fast X“) yra tituluojamas kaip pirmoji didžiojo finalo dalis. Tik dar nėra tiksliai žinoma iš kiek dalių tas finalas bus sudarytas, vienuoliktasis filmas buvo planuojamas kaip paskutinis, bet jau sklinda gandai ir apie dvyliktą. Gal tas finalas bus tempiamas ir ilgiau, kodėl gi ne? „Greiti ir Įsiutę“ dar turi stiprią paklausą ir kai atrodo, jog serijai baigiasi kuras, ji vis tiek išspaudžia kvailą, smagią, grynai blockbusterišk‘ą pramogą dėl kurios ši franšizė tapo tokia populiari. Buvo tikimybė, kad „Greiti ir Įsiutę 10“ bus kritinis lūžio taškas, kai prasidėjus filmavimams iš serijos netikėtai pasitraukė ilgalaikis jos režisierius Justin Lin ir jį pakeitė „Transporterių“ (angl. „Transporter“) bei „Nerealaus Halko“ (angl. „The Incredible Hulk“) režisierius Louis Letterier. Bet abejonės liko nepatvirtintos – su dešimtuoju filmu franšizė išlieka stabili ir vis dar galinti suteikti patrakusiai smagų laiką kino teatre.

Siužetas

Prieš Dominiko Toreto (Vin Diesel) šeimą stoja naujas priešas. Penktame filme komanda apiplėšė įtakingą narkotikų prekeivį Hernaną Rejesą ir tempė jo tonas sveriantį seifą per Rio de Žaneiro gatves, pastatus ir automobilius. Viename iš tų automobilių sėdėjo Hernano sūnus Dantė (Jason Momoa) ir vos išgyvenęs susidūrimą, praleidžia kitus dešimt metų statydamas labai suktą keršto planą prieš Šeimą.

Filmas

Atrodė, kad praeitas filmas jau pasiekė absurdo viršūnę išpildydamas ilgalaikį gerbėjų prašymą. Automobilis pagaliau buvo nuskraidintas į kosmosą ir įvažiavo į blogiečių palydovą. Kaip sekantis serijos filmas bando šitai perkopti? Su didžiausiu nusivylimu tenka pranešti, kad „Greiti ir Įsiutę 10“ neišsiunčia mašinos į Marsą, laiko mašina nėra panaudojama (dar vienas gerbėjų noras) ir visos veiksmo scenos vyksta ant Žemės paviršiaus. Užtat šitas filmas turi Jason‘ą Momoa. Jis kietas ir viena pagrindinių priežasčių kodėl „Greiti ir Įsiutę 10“ yra toks smagus. Sakyti, kad Dantė Rejesas yra geriausias serijos priešas yra menkas pagyrimas – blogiečiai šiuose filmuose visada buvo apgailėtini. Bet J. Momoa įdeda šimtą ir papildomus dešimt procentų į rolę, sukurdamas tokį linksmai ekscentrišką ir psichopatišką personažą, į kurį tiesiog linksma žiūrėti, ypač kai jis stoja akis į akį prieš kaip visad medinį V. Dieselį. Grėsmės šis veikėjas nekelia, tokio dalyko kaip grėsmės šituose filmuose jau seniai nebėra, nes jei koks Šeimos narys sprogsta su savo mašina, jis sugrįžta po kelių filmų. Tad siužetas dirbtinai išpučia savo blogietį su klasikinėmis klišėmis. Dantė visada atsiranda ten kur reikia su savimi pasiruošęs daug dramatiškų grasinimų ir nesvarbu kas vyksta, viskas sekundės tikslumu eina pagal jo mandrą planą.

Baisiai nelogiška. Bet visas filmas yra baisiai nelogiškas. Visi šitie filmai yra baisiai nelogiški ir tai turėtų būti savaime suprantama. Vėlgi, „Greiti ir Įsiutę 10“ yra daromas ilgalaikiams serijos žiūrovams. Jo paprastas siužetas „štai naujas blogietis, jį reikia sustabdyti“ apkraunamas per dešimt dalių sukaupta mitologija. Konfliktas prasideda dėl įvykių iš penktos dalies, ir pasirodo prietaisas iš septintos dalies ir trumpam sugrįžta įvairūs veikėjai iš įvairių dalių ir visi jie turi kažką veikti… Būtų tikslinga pakeisti pavadinimą į „Greiti ir Įsiutę: Begalybės Karas“ (angl. „Infinity War“), nes istorija veikia panašiu principu. Didelis blogietis suskaldo geriečių komandą ir jie atskiromis grupelėmis užsiima savais reikalais. Ir šokinėjant iš vieno kampo į kitą bei padrikai išmėtant skirtingų veikėjų nuotykius, istorija pasakojama labai netvarkingai.

Na ir toliau eina visi tie patys priekaištai. Dialogai yra siaubingi. Istorija yra siaubinga. Siužeto skylės, kvailystės, nelogiškumai ir kitos nesąmonės kas antrame sakinyje. V. Diesel‘io dramatiška vaidyba yra siaubinga. Visi aktoriai supranta kokiame filme yra, o V. Diesel‘is per kiekvieną tylią akimirką stengiasi būti nominuotas Oskarui. Labai daug veiksmo scenų, nes jos yra brukamos dėl menkiausios priežasties. Veikėja įeina į barą? Muštynės. Veikėjai laukia kol bus atsiųstas failas? Muštynės. Veikėjas ateina pas kitą veikėją prašyti pagalbos? Pilnas ginkluotų slaptųjų agentų šturmas. Ir žinoma, visi herojai susidoros su priešais be jokios įtampos ar nubrozdinimų, nebent siužetas lieps jiems pralaimėti. „Greiti ir Įsiutę“ tiesiog egzistuoja atskirame pasaulyje, kur viskas yra dirbtina ir šokinėjama tarp muilinės melodramos bei bukų veiksmo scenų.

Ir visa tai kažkodėl yra privalumai, o ne trūkumai. Sunku paaiškinti kodėl. Kodėl serija turinti tokius didžiulius trūkumus ir nuo penkto filmo duodanti iš esmės tą pačią pramogą vis dar gali išlikti tokia smagi? Kodėl žiūrint būtent „Greitus ir Įsiutusius“ prisijuoki daugiau nei žiūrint bet kurį kitą blockbuster‘į? Jei reikėtų spėti, nors ir lengva nurašyti „Greitus ir Įsiutusius“ kaip tiesiog bukus filmus ir nieko daugiau, jų kūrybinė komanda žino ką daro. Retas blockbuster‘is yra toks agresyviai absurdiškas ir trankus, bet čia jau yra per dvidešimt metų išsivystęs serijos standartas, kurio žiūrovai tikisi kiekvienoje dalyje. Šiuose filmuose jaučiamas nuoširdus atsidavimas ir sukaupta patirtis tokiai kelis šimtus milijonų dolerių kainuojančiai muilo operai, kokią tik ši franšizė gali suteikti.

Didžiulė aktorių įvairovė bei keli Oskaro laureatai pasirodo kad ir trumpoms rolėms, ir visi atrodo gerai leidžiantys laiką tokio tipo filme. Visi, išskyrus to Oskaro siekiantį V. Diesel‘į, bet net ir jo dramatiška vaidyba jau tapo neatsiejama nuo serijos žavesio. Komandos dvasia nebėra tokia stipri ją palikus Paul‘ui Walker‘iui, bet bendravimas atskirose grupelėse yra lengvas ir su veikiančiu humoru. Prisideda ir tai, kad į veiksmo scenas yra įdedama daugiau pastangų. Muštynės nufilmuotos pakankamai sklandžiai ir aiškiai, o trankūs pasivažinėjimai paremti įspūdingais kaskadiniais triukais. Aišku, serijai nutraukus ryšius su fizikos dėsniais viskas yra pagražinama kompiuterine magija, bet net aukščiausiame veiksmo taške kai iš kaskadininkų vairą perima technologijos, prieš akis vykstantis absurdiškumas ir kūrybiškas mašinų naikinimas yra labai užvedantis.

Išvada

Jei dar nepradingo poreikis firminiam „Greitų ir Įsiutusių“ reginiui, dešimtasis filmas jį suteikia. Kaip ir anksčiau, tokie dalykai kaip kažką reiškiantis siužetas ar bent žiupsnelis logikos yra iškeičiami į kvailą pramogą čia ir dabar. Todėl ir labai nekyla pyktis, kai šio filmo istorija baigiasi su tikru cliffhanger‘iu ir nesuteikia bent tarpinės pabaigos. Nes istorija šituose filmuose nesvarbi. Svarbus gerai praleistas laikas. Kad ir kaip lengva kritikuoti „Greiti ir Įsiutę 10“, nėra sąžininga tai daryti, kai neišeina nuleisti didžiulės šypsenos veide.